Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Elektroninė prekyba pasiekė rekordus

 
2018 03 08 11:30
Buitinės technikos elektroninė prekyba neviršija 20 proc. bendros prekybos apimties - kol kas tradicinės parduotuvės randa būdų savo pozicijų neprarasti. /
Buitinės technikos elektroninė prekyba neviršija 20 proc. bendros prekybos apimties - kol kas tradicinės parduotuvės randa būdų savo pozicijų neprarasti. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Elektroninės prekybos proveržis, kaip manoma, jau įvyko, ir ateityje perkančiųjų internetu skaičius taip gausiai nebedidės. Tačiau vartotojai e. parduotuvėse apsipirks dažniau, be to, tam dar dažniau naudos mobiliuosius telefonus. Nors gyventojai vis labiau įpranta reikalus tvarkyti neišeidami iš namų, tradicinėms parduotuvėms pavojaus nėra – jos tik turės susitelkti į patogumo apsipirkti didinimą.

Kiekvienais metais matyti natūralus elektroninės prekybos augimas. Tačiau proveržis jau įvyko – augimo tempas praėjusiais metais buvo vienas didžiausių. Todėl manoma, kad ateityje klientų skaičius taip sparčiai nedidės, nors apsipirkimų dažnumas bei sumos esą ir šiais metais gali pasiekti naują rekordą.

Tokias prognozes pateikusi bendrovė „Paysera LT“ taip pat nurodė, kad vidutinis pirkėjo krepšelis internete praėjusiais metais siekė apie 62,5 euro. Tad šiemet, atsižvelgiant į natūralų kainų augimą ir didėjusias gyventojų pajamas, galima prognozuoti, kad jis bus šiek tiek didesnis.

2016 metais apsipirkusių internetu per mobiliuosius telefonus buvo 15 proc., o 2017 metais – jau 23 procentai.

„Kalbant apie dažniausiai perkamas prekes internetu, tendencijos nesikeičia. Internetu lietuviai dažniausiai perka elektroninę ir buitinę techniką, kvepalus, bilietus į renginius, keliones ar SPA procedūras“, – nurodė bendrovės „Paysera LT“ įkūrėjas Kostas Noreika.

Vis didesnį lietuvių susidomėjimą pirkti prekes internetu, anot jo, lėmė tai, kad vis daugiau įprastinės prekybos keliama į internetą ir vis daugiau prekių siūloma įsigyti internetu. Kita priežastis – kasdienes prekes Lietuvoje pristatyti netrunka ilgai, tad užsakytas maisto ar kitokias prekes jau kitos dienos rytą galima gauti tiesiai į namus.

Perka mobiliaisiais

Naujausios elektroninės prekybos tendencijos, anot pašnekovo, yra tai, kad vis daugiau internetu perkama naudojantis išmaniuoju telefonu. Tokių pirkėjų per metus padaugėjo 54 proc., ir šiuo metu jie sudaro 23 proc. visų pirkėjų, įsigijusių prekes ar paslaugas per elektronines parduotuves, kurios naudojasi „Payseros“ įmokų surinkimo paslauga. Tokių parduotuvių Lietuvoje bendrovė suskaičiuoja virš 5 tūkstančių.

Bendrovės „Paysera LT“ duomenimis, 2016-aisiais apsipirkusių internetu per mobiliuosius telefonus buvo 15 proc., o 2017 metais – jau 23 procentai. „Tai reiškia, kad pirkėjai, kurie įprato pirkti internetu, tai nori daryti dar mobiliau ir patogiau – pirkdami per mobiliuosius telefonus. Juk beveik visur galime prisijungti prie mobiliojo interneto ir įsigyti prekę per mobilųjį telefoną“, – pridūrė K. Noreika.

Pašnekovo manymu, elektroninės prekybos mastui didėjant, tradicinių parduotuvių pamažu mažės. „Po 20 metų, tikiu, tai bus visai kitokios fizinės parduotuvės. Pirmiausia atsiras internetinės parduotuvės, o tik tada jos atidarys fizines vietas, aišku, jeigu matys tam poreikį. Tokį modelį taiko ir Pigu.lt, kuri tik po kelerių metų veiklos atidarė fizinę parduotuvę. Tačiau žvelgiant plačiąja prasme specializuotų fizinių parduotuvių pradės mažėti jau kitais metais. Galima pažiūrėti, kas vyksta JAV, kokia ten parduotuvių uždarymo statistika, – tai neišvengiamai laukia ir Europos“, – svarstė jis.

Ne kovoja, o eina išvien

Tuo tarpu Lietuvos marketingo asociacijos valdybos narys Matas Pocius pažymėjo, kad šiuo metu pasaulyje prognozuojamas nuosaikus e. prekybos augimas 2018 ir 2019 metais – atitinkamai 20 proc. ir 19 proc. , tokius duomenis pateikia „eMarketer“. Kol kas e. prekyba sudaro vidutiniškai tik dešimtadalį visos pasaulinės prekybos. Todėl, anot jo, reikia kalbėti ne apie tradicinės ir elektroninės parduotuvės „dvikovą“, o apie kiekvieno verslo atitikimą vartotojo lūkesčiams ir jo patirties gerinimą.

„Pastaruoju metu fiksuojama ne „užkariavimo“, bet daugiau šių kanalų sąjungos tendencija – elektroninė prekyba ne atima dalį klientų iš tradicinės, o nyksta ribos tarp įprastos, kaip mes ją suprantame, ir elektroninės prekybos. Vartotojas išsirenka prekę internetu, o ją nusiperka tradicinėje parduotuvėje. Ir atvirkščiai – kai kuriuose segmentuose, pavyzdžiui, buitinės technikos, tradicinė parduotuvė dažnai tampa prekių apžiūros vieta. Nors ir čia elektroninė prekyba neviršija 20 proc. bendro prekybos dydžio“, – aiškino M. Pocius.

Taigi, anot jo, investuoti į technologijas aktualu ne siekiant pritraukti vartotojų, o norint juos išlaikyti. „Apibendrinti naujausių tyrimų rezultatai rodo, jog klientai tikisi daugiakanališkumo, o tai reiškia, kad prekybininkas turi sukurti bendrą patirtį nepriklausomai nuo to kur, kada ir kaip klientas yra aptarnaujamas. Nuo to, kaip greitai prekybininkai sugebės reaguoti į šiuos pirkėjų poreikius, ir lems, kurie iš jų bus rinkos priešaky“, – kalbėjo asociacijos atstovas.

Daugėja siuntų iš užsienio

Bendrovės „Paysera LT“ atstovo manymu, gyventojai dažniau apsiperka lietuviškose, o ne užsienio elektroninės parduotuvėse. Tačiau bendrovė tai patvirtinančios statistikos neturi.

Tuo tarpu Lietuvos paštas skaičiuoja, kad iš užsienio į mūsų šalį atkeliaujančių pašto siuntų srautas išaugo penktadaliu, palyginti su 2016-aisiais, o kas antroje jų – Kinijos elektroninėje parduotuvėje įsigytas pirkinys. Iš viso, Lietuvos pašto duomenimis, gauta ir išsiųsta beveik 57 mln. pašto siuntų.

„Augantis siuntų iš užsienio srautas, o ypač iš Kinijos ir įvairių Europos šalių, rodo, kad itin smarkiai populiarėjanti elektroninė prekyba įgauna vis didesnį pagreitį. Tai ypač pajutome per kalėdinį laikotarpį, kuris kasmet prasideda vis anksčiau. Pernai jau rudens pradžioje, kai masiškai pradėjo plaukti siuntos iš užsienio elektroninių parduotuvių, fiksavome rekordus. Prognozės išlieka stabilios: elektroninė prekyba ir toliau didins pašto siuntų srautus“, – teigė Lietuvos pašto pašto operacijų direktorius Algirdas Šimonis.

Jau kelerius metus dėl itin sparčiai augančios elektroninės prekybos didžioji dalis siuntų į Lietuvą atkeliauja iš Kinijos. 2017 metais iš šios šalies į Lietuvos paštą gauta pusė (49 proc.) visų tarptautinių siuntų. Po Kinijos tarp siuntėjų rikiuojasi Lenkija, Singapūras ir Olandija.

Nors populiariausių šalių sąrašas, iš kurių dažniausiai į Lietuvą atsiunčiama siuntų, nesikeičia jau kurį laiką, 2017 metais į Lietuvą buvo atsiųsta siuntų ir iš tolimų egzotiškų kraštų – Žaliojo Kyšulio salos, Jamaikos, Pakistano, Tadžikijos, Vietnamo ir kt.

Mobiliaisiais tikrina prekes

76 proc. pirkėjų pakeičia nuomonę dėl pasirenkamo prekės ženklo, mobiliaisiais telefonais pradėję paiešką internete.

64 proc. pirkėjų prieš važiuodami į parduotuvę ieško informacijos mobiliuoju telefonu (negalioja tik kasdieniam apsipirkimui).

68 proc. brangesnių pirkinių pirkėjų prieš apsipirkimą tikrina prekės apžvalgas ir atsiliepimus tinkle „Youtube“.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"