Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Elektromobilių įkrovos vietų bus vis daugiau

 
2018 07 09 11:00
Dėl dabartinės mokesčių sistemos net ir nauji elektromobilių modeliai Lietuvoje neatsiperka.
Dėl dabartinės mokesčių sistemos net ir nauji elektromobilių modeliai Lietuvoje neatsiperka. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Elektromobilių skaičius Lietuvoje nuolat stiebiasi ir vis sparčiau. Kad elektromobilių šalyje ir toliau daugės, neabejojama – labiausiai jų skaičių esą augins besiplečianti naudotų elektromobilių rinka ir patogi infrastruktūra. Todėl artimiausiu metu įrengti daugiau įkrovimo stotelių mūsų šalyje planuoja visos savivaldybės.

Šiemet sausio-gegužės mėnesiais Lietuvoje iš viso įregistruoti 177 elektromobiliai, o pernai per tą patį laikotarpį jų skaičius siekė 135. Per visus 2017-uosius įregistruoti iš viso 324 elektromobiliai.

Šiemet sausio-gegužės mėnesiais nauji įregistruoti elektromobiliai sudarė netoli pusės visų įregistruotųjų – 54, o naudoti – 123. Pernai tuo pačiu laikotarpiu naujų elektromobilių įregistruota 16, naudotų – 119. Nors kol kas elektromobilių skaičius šalyje augo daugiausia dėl registruotų naujų mašinų, manoma, kad artimiausiu metu tendencija keisis – naudotų elektromobilių pasiūla didės, jie taps aktualesni ir senesnius automobilius vairuojantiems gyventojams.

Tačiau tam yra būtina sąlyga – elektromobilių infrastruktūra turi nuolat gerėti.

Įrengs dešimtis naujų stotelių

Siekiama, kad iki 2020 metų visi įregistruoti elektromobiliai Lietuvoje sudarytų 5 proc. visų per metus parduodamų naujų automobilių, o 2025 metais – 10 procentų.

Pirmiausia kuriama ir plėtojama elektromobilių įkrovimo infrastruktūra penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir kurortuose, taip pat pagrindiniame transeuropiniame kelių tinkle, t. y. šalia tarptautinių automagistralių E85 ir E67, vėliau – ir šalia kitų kelių.

Susisiekimo ministerija informavo, kad šiuo metu jau įrengta 12 viešų didelės galios elektromobilių įkrovimo stotelių automagistralėje Vilnius-Klaipėda ir viena – automagistralėje Vilnius-Panevėžys. Iš jų 10 stotelių įrengtos 2017 metais.

Planuojama, kad iki šių metų pabaigos pradės veikti dar 14 viešųjų didelės galios įkrovimo stotelių šalia kelių, priklausančių transeuropiniam transporto tinklui, bei šalia kitų valstybinės reikšmės kelių.

Taigi, 2018 metų pabaigoje elektromobilių įkrovimo prieigos magistraliniuose keliuose bus įrengtos maždaug kas 50 kilometrų.

Iki 2020 metų šalia kelių, priklausančių transeuropiniam transporto tinklui, ir kitų valstybinės reikšmės kelių planuojama įrengti dar ne mažiau kaip 19 veikiančių viešųjų elektromobilių didelės galios įkrovimo prieigų, o iki 2022 metų – ne mažiau kaip 28.

Už elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą miestuose yra atsakingos savivaldybės, kurios savo planus dėl įkrovimo infrastruktūros plėtros skelbia savo darnaus judumo planuose. Didžiųjų miestų ir dar kelių kitų savivaldybių planai tebėra rengiami.

2018 metų pabaigoje elektromobilių įkrovimo prieigos magistraliniuose keliuose bus įrengtos maždaug kas 50 kilometrų./"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka
2018 metų pabaigoje elektromobilių įkrovimo prieigos magistraliniuose keliuose bus įrengtos maždaug kas 50 kilometrų./"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Vilniaus miesto savivaldybė informavo, kad iki 2020 metų planuojama įrengti 68 elektromobilių įkrovos punktus – 5 iš jų finansuojami Europos Sąjungos (ES) lėšomis, o kiti bus įrengti pasitelkiant privačias investicijas. Šiuo metu sostinėje iš viso yra 30 įkrovos punktų, prieinamų viešajam naudojimui, 50 proc. jų – miesto centre.

Kaip nurodė Kauno miesto savivaldybė, dauguma elektromobilių įkrovimo prieigos taškų šiame mieste įrengta privačių investuotojų lėšomis. Iš viso Kauno mieste priskaičiuojama daugiau kaip 10 viešų elektromobilių įkrovos prieigų, iš kurių 4 yra greito krovimo. Šiais metais panaudodama ES paramos lėšas savivaldybė ketina įrengti 11 įkrovimo prieigos taškų septyniose miesto vietose, iš jų – 1 greito krovimo.

Klaipėdos mieste yra įrengtos 8 viešojo naudojimo elektromobilių įkrovimo stotelės, dar 8 viešojo naudojimo įkrovimo stoteles planuojama įrengti iki 2020 metų. Per 2018–2019 metus preliminariai planuojama jų įrengti papildomai 3.

Susisiekimo ministerija, panaudodama 2014–2020 metų ES struktūrinės paramos fondų lėšas, skyrė beveik 3 mln. eurų įkrovimo infrastruktūrai įrengti valstybinės ir vietinės reikšmės keliuose. Iš šių lėšų Kauno, Druskininkų, Jonavos, Kėdainių, Tauragės, Utenos, Visagino savivaldybėse bus įrengtos iš viso 23 įprastos galios įkrovimo stotelės, taip pat 33 didelės galios įkrovimo stotelės 16-oje savivaldybių.

Infrastruktūra užsiima ir verslas

Lietuvos elektromobilių asociacijos valdybos pirmininko Lauryno Jokužio vertinimu, šiuo metu esanti infrastruktūra atitinka poreikį, nes elektromobilių šalyje nėra daug. Kita vertus, jis pripažįsta, kad gerai parengta infrastruktūra paskatintų gyventojus pirkti elektromobilius – ji išsklaidytų vairuotojų baimę išvažiavus į kelią nepasiekti galutinio taško.

Deja, valstybiniai konkursai, skirti infrastruktūrai plėtoti, anot pašnekovo, vilkinami ir jų įgyvendinimas vėluoja jau pusantrų metų. Vis dėlto jis sakė manąs, kad per metus infrastruktūra patobulės ir paskatins gyventojus aktyviau rinktis elektromobilius, tuo labiau kad iš ES lėšų valstybės įrengtose įkrovimo stotelėse automobilį 5 metus galima įkrauti nemokamai.

L. Jokužio taigimu, kai kurie prekybos, verslo centrai taip pat yra įrengę stoteles, dalyje jų automobilį galima įkrauti ir nemokamai. Taip verslas tikisi pritraukti klientų. Tačiau verslo įrengtų nemokamų įkrovimo stotelių yra nedaug, ne itin sparčiai vyksta ir mokamų stotelių plėtra, nes šiuo metu iš to verslui nepavyksta uždirbti: elektromobilio savininkas įkrauti automobilį gali ir namie, tad nėra linkęs verslui mokėti 2–3 kartus brangiau. Tuo tarpu įkrovimo įrenginys reikalauja didelių investicijų: vidutinio įkrovimo greičio stotelės kaina gali siekti 2–3 tūkst. eurų, o greitojo įkrovimo stotelė – nuo 20 tūkst. iki 50 tūkst. ar net 70 tūkst. eurų. Tuo metu pats paprasčiausias įrenginys, skirtas elektromobiliui namuose įkrauti, kainuoja kelis šimtus eurų. Ekspertų manymu, kol kainos nemažos, valstybės vaidmuo, gerinant infrastruktūrą, yra ypač svarbus. Tiesa, kitose valstybėse, kur esama daugiau elektromobilių, verslas randa įvairių veiklos modelių: pavyzdžiui, kai kur mokestis imamas ne už kilovatvalandes, o už pačią įkrovimo paslaugą, tuo pat metu sumokant ir už parkavimo vietą.

„Aišku, kuo infrastruktūra platesnė, tuo geriau – negali sakyti, kad stotelių užtenka, nes elektromobilių kiekvieną dieną daugėja, atitinkamai ir stotelių reikia daugiau. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto centre prie greitojo įkrovimo stotelės nuolat susidaro eilės, – pasakojo L. Jokužis. – Įkrauti automobilį greitojo įkrovimo stotelėse užtrunka 25 minutes, vidutinio įkrovimo greičio stotelėse reikia poros valandų.“

Šiuo metu jau įrengta 12 viešų didelės galios elektromobilių įkrovimo stotelių automagistralėje Vilnius-Klaipėda ir viena – automagistralėje Vilnius-Panevėžys. Iš jų 10 stotelių įrengtos 2017 metais.

Plėtrą paskatintų mokesčiai

Norint paskatinti elektromobilių skaičiaus augimą šalyje L. Jokužis pirmiausia siūlytų kuo greičiau apmokestinti vidaus degimo variklių varomus automobilius. „Tada žmonės tikrai pagalvotų, ar verčiau pirkti BMW, turintį 3 litrų variklį, ar elektromobilį. Reikėtų ir kitų skatinimo priemonių. Stotelė kainuoja 400–500 eurų, įsirengti ją namuose kainuoja dar 200 eurų, taigi, visa tai sudaro tik kelis procentus elektromobilio kainos. Žmogus, perkantis elektromobilį, tikrai gali tai sau leisti, tuo labiau kad gamintojai kartais suteikia nuolaidą stotelei įsirengti arba ją parduoda kartu su elektromobiliu. Problema glūdi kitur – šiandien net nauji elektromobilių modeliai Lietuvoje neatsiperka, nes jiems nėra taikomos nuolaidos – nėra mokesčių taršiems automobiliams ir tai neleidžia rinkai susireguliuoti. Dabar, pavyzdžiui, naujas dyzelinis automobilis „Volkswagen“ kainuoja apie 18 tūkst. eurų, o elektrinis „Volkswagen“ – apie 34 tūkst. eurų. Antai Norvegijoje perkant 18 tūkst. eurų dyzelinį „Volkswagen“ dar beveik tiek pat sumokama mokesčių, tuo tarpu elektromobilis kainuoja tik keliais tūkstančiais brangiau“, – aiškino asociacijos atstovas.

Jo manymu, net jei apmokestinus taršius automobilius dalis gyventojų neįpirks elektromobilių, jie rinksis „švaresnius“ automobilius, o tikslas esą ir yra išvalyti miestus. „Nebus taip, kad visi važinės elektromobiliais – ir nereikia. Svarbu dyzelinius automobilius pakeisti į normalius „Euro 6“, benzininius automobilius, šiek tiek naujesnius, kurių variklio tūris mažesnis, ar hibridinius automobilius. Elektromobilis tiesiog 100 proc. išspręstų problemą“, – sakė L. Jokužis.

Jis mano, kad elektromobilių šalyje daugės labai sparčiai ir tam daugiausia įtakos turės besipildanti naudotų elektromobilių rinka. „Lietuvoje per metus nuperkama apie 12 tūkst. naujų automobilių, tad net jei elektromobiliai sudarytų 10 proc., vis tiek skaičius būtų labai nedidelis. Tačiau naudotų automobilių Lietuvoje per metus nuperkama apie 170 tūkst., todėl elektromobiliai, manau, į Lietuvą ateis per naudotų automobilių rinką. Kadangi elektromobiliai pradėti gaminti 2012–2013 metais, naudotų jų rinkoje dar nėra daug“, – sakė pašnekovas.

Anot jo, šiuo metu Lietuvos rinkoje naujų elektromobilių sparčiau daugėja dėl to, kad šiemet gausiai užderėjo naujų modelių ir turtingesni žmonės laukė, kada galės juos įsigyti. Tačiau pašnekovas neabejojo, kad ateityje būtent naudotų automobilių reikšmingai daugės – į juos žmonės keis savo didesnius automobilius, įsigytus tada, kai elektromobiliai nebuvo gaminami.

Jo pastebėjimu, automobilių vidutinis „amžius“ yra 12–13 metų. O prieš 12 metų, 2006 metais, elektromobilių išvis nebuvo – tik po 5 metų pasirodė pats pirmas serijinis elektromobilis „Nissan LEAF“.

Kaip paskatinimas įsigyti elektromobilius gali būti ir tai, kad didieji gamintojai elektromobilius pasiūlo už mažesnę kainą nei benzininius automobilius. Pavyzdžiui, „Jaguar“ elektromobilis „I-Pace“ kainuoja gerokai mažiau nei analogiškos galios benzininis „Jaguar“ automobilis.

„Kalbat apie augimą galima pažiūrėti ir į bendras tendencijas. 2016 metais prognozuota, kad iki 2040 metų elektromobilių bus 40 mln., o 2017 metais ši prognozė penkiskart padidinta, iki 246 mln. elektromobilių. Šios tendencijos ateis ir į Lietuvą, nors dabar ji labai stipriai atsilikusi nuo Vakarų valstybių, ypač Norvegijos ar Olandijos“, – sakė L. Jokužis.

Iš ES lėšų bus įrengtos įkrovimo stotelės šiose savivaldybėse:

SavivaldybėDidelės galiosĮprastos galios
Alytus3
Birštonas20
Druskininkai4
Jonava21
Kaunas110
Kėdainiai11
Klaipėda3
Marijampolė2
Mažeikiai2
Neringa2
Palanga2
Panevėžys3
Tauragė14
Telšiai2
Utena12
Vilnius5
Visaginas11
Iš viso3323

Šaltinis: Susisiekimo ministerija

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"