Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Elektromobiliai akiratyje, bet dar ne bumas

 
2018 05 23 11:20
Elektromobilių Lietuvoje dar mažiau kaip tūkstantis, bet jie praeivių  jau nestebina.
Elektromobilių Lietuvoje dar mažiau kaip tūkstantis, bet jie praeivių  jau nestebina. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Elektromobilių rinkos pagyvėjimas, kuris buvo jaučiamas praėjusį pusmetį, tęsiasi ir šiemet, bet šios rinkos dalyviai perversmu ar juolab bumu to nelaiko. Vis dėlto ir su šiuo sektoriumi nesusijęs verslas jau pradeda analizuoti savo galimybes.

VĮ „Regitra“ duomenimis, šiemet iki gegužės Lietuvoje buvo įregistruoti 745 elektra varomi automobiliai ir 9515 hibridinių transporto priemonių. Palyginti su metų pradžia, registruotų elektromobilių šalies keliuose pagausėjo 20 proc., o hibridinių automobilių – 16 procentų. Prognozuojama, kad šiemet Lietuvoje bus įregistruotas tūkstantasis elektromobilis.

Skatina antrinė rinka

Apie 2011-uosius, kai pirmuosius standartinius automobilius pradėjo perdirbinėti UAB „Elektromobiliai“, ši transporto priemonė buvo vertinama itin skeptiškai ir ateitis projektuojama nebent keliems artimiausiems dešimtmečiams, tačiau, kaip „Lietuvos žinioms“ teigė bendrovės steigėjas ir dabartinis elektromobilių įkrovimo stotelių plėtros vadovas Nerijus Rakauskas, paskutinis dešimtmetis rodo, kad darbas nebuvo beprasmis.

„Padėtis iš tikrųjų keičiasi. Manau, jei ne bendrovė „Tesla“, elektrinių automobilių perspektyvų pripažinimas transporto rinkoje truktų daug ilgiau“, – svarstė jis. Be to, į žaliąsias technologijas – vėjo, saulės energetiką, elektromobillių gamybą – yra sutelktas kinų dėmesys, o šios supervalstybės ekonomikos tendencijų pasaulis negali nepastebėti.

Lietuvoje, anot N. Rakausko, elektromobilių populiarėjimą pakursto atsirandanti šių transporto priemonių antrinė rinka. „Bet bumu to tikrai nepavadinčiau. Mes, išmanantys šią sritį, šaipomės iš tokių pareiškimų, kuriuos skleidžia tie, kurie elektrinio automobilio gal nėra nė palietę“, – juokėsi pašnekovas.

Jis pripažino, kad padėtis galėtų būti kita, jei elektra varomus automobilius masiškai, o ne kaip pavienius egzempliorius gamintų stambiausi automobilių gamintojai. Tokio proveržio dar nėra, nes neblogai parduodami ir vidaus degimo variklius turintys automobiliai, o elektromobilis neką pigesnis už benzininį ar dyzelinį – kainuoja nuo 30 tūkst. iki 80 tūkst. eurų, nors antrinėje rinkoje galima nusipirkti ir už 10–15 tūkst. eurų.

Kitas svarbus įprastų automobilių privalumas yra išplėtotas naftos produktų degalinių tinklas, kokio neturi viešos elektromobilių įkrovimo stotelės. Skaičiuojama, kad automobiliu, priklausomai nuo jo techninių galimybių ir vairavimo manieros bei sąlygų, vienu metu galima nuvažiuoti 150–350 kilometrų. Tokio atstumo užtenka pervažiuoti visą Lietuvą, 1–2 kartus įkrovus akumuliatorius. Tad nusprendus elektromobiliu važiuoti ilgą laiką, kelią reikėtų suplanuoti, pasižymėjus akumuliatoriaus įkrovimo vietas.

Elektromobilių savininkai, mėgėjai ir platintojai didžiausiais elektromobilių privalumais, palyginti su standartiniais automobiliais, laiko taupumą ir švarumą. Nuvažiuoti 100 kilometrų elektromobiliu kainuos iki 2 eurų, be to, nereikia variklio alyvos nei degalų, nes šis automobilis neturi variklio.

Svarbiausia – tinklo plėtra

Iš tikrųjų Lietuvoje kelionė elektromobiliu dar pigesnė, nes galima skaičiuoti tik dalių – padangų, kėbulo amortizaciją.

Lietuvoje yra beveik 60 viešų elektromobilių akumuliatorių įkrovimo stotelių. Iš jų 44 įrengė UAB „Elektromobiliai“. Ne tik įrengė, bet ir padarė, kad už jose automobiliams įkrauti sunaudotą elektros energiją sumoka bendrovė. „Tam lėšų imame iš kitų bendrovės verslų, o taip elgiamės, kad tikime elektromobilius prižiūrinčio verslo perspektyva, – sakė N. Rakauskas. – Todėl ir pikta, ir skaudu, kai tie patys vairuotojai, pasinaudoję paslauga, paisto apie neva tokiais būdais plaunamą ES paramą. Esame visiškai nuostolingi.“

Nuvažiuoti 100 kilometrų elektromobiliu kainuos iki 2 eurų.

Jo teigimu, priklausomai nuo automobilio galios, įkrauti akumuliatorių reikia 25–80 kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos. Kadangi su visiškai išsikrovusiais prie stotelės neatvažiuoja, užtenka vidutiniškai 15– 20 kWh, ir tai užtrunka 10–30 minučių. „Visus septynerius metus taip elgiamės. Turėsime „nemokamų pietų“ atsisakyti, kaip ir kitose valstybėse, nes elektros energija kainuoja“, – tvirtino N. Rakauskas. Kiekvienoje stotelėje vienu metu galima krauti 2–8 automobilius.

Brangiau įkrauti akumuliatorių kainuoja asmenims įsigijusiems įrenginius, kuriais galima naudoti elektrą iš namų kištukinio lizdo. Prekyba šiais įrenginiais, anot N. Rakausko, yra centai, palyginti su investicijomis į stoteles. Kiekvienai aikštelei įrengti reikia tūkstančių eurų. Prekybos centrai prie to neprisideda, tik leidžia naudotis teritorija.

„Deklaruojama, kad mūsų verslas remiamas ir skatinamas, bet mes iš to tik juokiamės: arba žmonės nesigaudo, arba tokie pranešimai skatinami. Skelbiama, kad elektromobilių įkrovimo aikštelės yra valstybinis projektas, bet per dvejus metus valstybė investavo į 11 aikštelių, o mes visoje Lietuvoje pastatėme 45 aikšteles“, – kalbėjo įkrovimo stotelių plėtros vadovas.

Verslas ir kitiems

Šiemet jau atsiranda ir naujų įmonių, kurios ėmė dairytis nišos. Jos pradeda prekiauti elektromobilių dalimis, įkrovimo stotelėmis.

Elektromobilių įkrovimo stotelės jau tampa nekilnojamojo turto plėtotojų dėmesio sritimi. Nekilnojamojo turto plėtros ir statybų bendrovės „YIT Kausta“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas teigė, kad Lietuvoje griežtų reikalavimų elektromobilių stotelėms įrengti kol kas nėra. „Nekilnojamojo turto plėtotojai, taikydamiesi prie aplinkosaugos tendencijų bei gyventojų poreikių, elektromobilių stoteles vis dažniau projektuoja planuodami tiek biurų pastatus, tiek prekybos centrus, tiek gyvenamųjų namų kvartalus, – sakė K. Vanagas. – Elektromobilių įkrovimo stotelės kuria pridėtinę vertę pastatui bei suteikia komfortą miesto gyventojams ar biure dirbantiems žmonėms. Galima tikėtis, kad tokių stotelių artimiausiais metais gerokai padaugės nekilnojamojo turto objektuose – tiek būsto, tiek verslo, tiek visuomeninės paskirties.“

Draudimas vos pigiau

Elektromobilių vairuotojai miestuose naudojasi kai kuriomis privilegijomis: gali važiuoti viešajam transportui skirta juosta, nemokamai statyti mašiną savivaldybių automobilių stovėjimo aikštelėse. Galėtų jie tikėtis ir draudimo privilegijų, bet, kaip teigė Europos ne gyvybės draudimo bendrovės ERGO padalinio Lietuvoje Transporto priemonių draudimo skyriaus vadovas Rimvydas Pocius, šias transporto priemones jų savininkai linkę drausti ne tik privalomuoju, bet ir kasko draudimu. Tačiau draudikams šios transporto priemonės yra lygiavertės turinčioms vidaus degimo variklius. Vis dėlto, skaičiuojant draudimo sumą, atsižvelgiama į kai kuriuos privalumus.

„Pastebime, kad elektromobilių draudimas niekuo nesiskiria nuo tradicinių lengvųjų automobilių, tačiau jie turi didelį pranašumą – mažesnę vagystės riziką, kuri reikšmingai veikia galutinę elektromobilių draudimo kainą. Siekdami palaikyti ekologiškumo idėją, šiuo metu kasko draudimu drausdami naują elektromobilį taikome nuolaidą“, – pasakojo R. Pocius.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"