Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Ekspertai: sprendimas išpirkti SGD terminalą priimtas skubotai

 
2018 08 23 11:30
Ekspertai skeptiškai vertina Vyriausybės ambicijas naudoti terminalą tarptautiniu mastu. 
Ekspertai skeptiškai vertina Vyriausybės ambicijas naudoti terminalą tarptautiniu mastu.  „Lietuvos žinių“ archyvo nuotrauka

Vyriausybinė komisija pirmadienį pasiūlė 2024 metais išpirkti Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivą-saugyklą „Independence“, tačiau energetikos ekspertai sako, kad sprendimas yra skubotas.

Ekspertai mano, jog Vyriausybė neatsižvelgė į tai, kad dujų vartojimas Lietuvoje mažėja, o ambicijas naudoti terminalą tarptautiniu mastu jie vertina skeptiškai.

Ragina įvertinti dujų poreikį

Energetikos ekspertas, buvęs Kainų komisijos pirmininkas Vidmantas Jankauskas teigia, jog sprendimą dėl „Independence“ išpirkimo buvo galima priimti ir po kelerių metų. „Mano supratimu, geriausia būtų buvę palaukti, nes matome, kas dedasi: dujų poreikis mažėja, neaiškus klausimas ir dėl pagrindinės dujų vartotojos „Achemos“. Daug kas priklauso nuo to, kaip jai seksis. Nėra logikos, kodėl dabar reikėjo nuspręsti. Visą laiką sprendimai buvo skuboti. Dabar bandome susidoroti su tomis pasekmėmis“, – kalbėjo V. Jankauskas.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius pripažįsta, kad pasiūlymas išpirkti laivą suteikia daugiau lankstumo nei ilgalaikė nuoma, tačiau tai padaryta per anksti. „Reikėjo palaukti, kol baigsis sutartis, ir pasižiūrėti, kaip toliau kinta dujų vartojimas Lietuvoje. Jeigu jis mažėja, galbūt priimti kitokį sprendimą, o jei ne, – įsigyti laivą. Tai geriau, nei nuomotis dar labai ilgam laikui, nes pirkimas yra likvidesnis, galima lengviau pakeisti sprendimą pardavus laivą. Lietuvoje visi reikalai, susiję su terminalu, yra politiniai“, – tvirtino M. Nagevičius.

Jo nuomone, dujų vartojimas Lietuvoje mažės vien dėl pokyčių Vilniaus šilumos ūkyje. Čia dujas jau keičia biokuras, o po kelerių metų pakeis ir atliekos. „Nerealu, kad dujų vartojimas didės. Vilnius, suvartojantis du trečdalius visų šilumos gamybos dujų, pereina prie biokuro ir atliekų. Taršos leidimų kainos kyla. Lietuvoje nebeapsimoka deginti dujų. Koks yra motyvas, kad dujų vartojimas mūsų šalyje galėtų didėti? Tai labiau tikėtina kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Ten dujos galėtų pakeisti akmens anglis, o pas mus nėra ką keisti. Lietuvoje dujų vartojimas vienareikšmiškai mažės, tik klausimas, kaip greitai“, – aiškino M. Nagevičius.

V. Jankauskas pritarė, kad ši tendencija – akivaizdi. „Dujų poreikis jau mažėja. Juk buvo nuspręsta neberemti termofikacinių elektrinių Vilniuje ir Kaune, statyti šiuose miestuose mediena bei atliekomis kūrenamas kogeneracines jėgaines“, – dėstė ekspertas.

Gamtinių dujų perdavimo operatorės „Amber Grid“ generalinis direktorius Saulius Bilys anksčiau yra pripažinęs, kad dujų vartojimas mažėja, tačiau jų vaidmuo energetikos sektoriuje keičiasi. Esą dujos vaidina naują vaidmenį kaip elektros sektorių balansuojantis ir kainas reguliuojantis faktorius, „jos keičiasi ir tampa neatsiejama žaliosios energetikos dalimi“.

„Lietuvos energijos“ generalinis direktorius Darius Maikštėnas liepą irgi sakė manantis, jog šaliai orientuojantis į žaliąją energetiką dujos vaidins svarbų vaidmenį. Jo žodžiais, vienintelis būdas pasiekti, kad saugiau būtų plėtojama atsinaujinanti gamyba, – turėti saugius ir patikimus įrenginius, paremtus greita dujine gamyba.

Tuo metu V. Jankauskas abejoja, ar dujų vartojimas padidėtų, jei ir būtų nuspręsta statyti naują dujomis kūrenamą elektros jėgainę. „Kalbėta, kad galbūt Lietuvoje ar kitose Baltijos šalyse reikės statyti dujomis kūrenamą elektrinę, nes turėsime tik vieną patikimą liniją su Lenkija „LitPol Link“, o kai sinchronizuosimės su žemynine Europa, mums reikės generatoriaus. Tačiau tas generatorius būtų toks avarinis – stovėtų, vartotų mažai dujų“, – argumentavo V. Jankauskas.

Didžiausia našta – vienai įmonei

Energetikos ministerija mėgina rasti kompromisą su „Achemos grupe“, kurios valdoma Jonavos trąšų gamykla „Achema“ sumoka didelę dalį SGD terminalo mokesčio. M. Nagevičius mano, jog rizika stabdyti jos gamybą gali būti reali. Tai lemtų didesnes terminalo išlaikymo sąnaudas kitiems vartotojams.

„Iš esmės dujos yra „Achemos“ galvos skausmas – 60 proc. jų vartoja viena įmonė. Susiklostė keista situacija: visi postringaujame, ar reikia aprūpinti saugumu vieną įmonę ir imti iš jos pinigų už tą saugumą. Gal logiškiausia būtų leisti „Achemai“ nuspręsti – tegul pati išsiperka arba ne. Juk jai labiausiai to reikia arba nereikia“, – svarstė M. Nagevičius.

Vyriausybė neįvertino mažėjančio dujų vartojimo Lietuvoje.

SGD terminalas leidžia Lietuvai apsirūpinti dujomis, elektra ir šiluma, tačiau strateginio objekto išlaikymas tenka vos keliems ūkio subjektams. Didžiausia SGD mokesčio dalis tenka Jonavos azoto trąšų ir chemijos produktų gamyklai „Achema“.

2013–2018 metais bendrovė „Achema“ sumokės apie 101 mln. eurų, o iki 2024-ųjų – 239 mln. eurų SGD terminalo mokesčio. Vien 2018 metais jis turėtų siekti daugiau kaip 20 mln. eurų. Tiek pat SGD mokesčio „Achema“ sumokėjo ir 2017-aisiais.

Skirtinga Lenkijos planų interpretacija

Terminalo operatorės „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Mindaugas Jusius yra minėjęs, kad nutiesus Lietuvos ir Lenkijos dujų jungtį (GIPL) gali atsirasti naujų galimybių ir SGD terminalui Klaipėdoje.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) lektorius, energetikos ekspertas Romas Švedas anksčiau teigė, jog šiuo metu SGD terminalui Klaipėdoje susiklosčiusios ypač palankios galimybės. Mat, kaip rodo Tarptautinės energetikos agentūros duomenys, per artimiausius du dešimtmečius dujų vartojimas pasaulyje beveik padvigubės, o jų transportavimas per SGD terminalus sudarys 60 proc., „ir tai labai rimtas signalas mūsų SGD terminalui, „Klaipėdos naftai“, Vyriausybei, Energetikos ministerijai“. Anot R. Švedo, nutiesus dujų jungtį į Lenkiją atsiranda galimybė per SGD terminalą Klaipėdoje tiekti dujas visai Vidurio Europai, taip pat Ukrainai.

Prie ES energetikos projektų šiuo metu dirbantis V. Jankauskas įsitikinęs, kad būtent Lenkijos laipsniškas persiorientavimas į dujas gali sumažinti Klaipėdos SGD naudą. „Europos Komisijos užsakymu dar 2012 metais buvo parengta „Booz-Allen“ studija ir apsvarstyti įvairūs variantai, kur galima statyti terminalus. Ekspertai aiškiai apskaičiavo, kad turint jungtį su Lenkija terminalas praranda reikšmę kaip regioninis konkurencijos didintojas ir tiekimo garantija, nes tai gali užtikrinti jungtis“, – dėstė V. Jankauskas.

Pasak jo, Lenkijos planai dujų sektoriuje ypač ambicingi. „Žvelgdami į dabartinę situaciją mes įsivaizduojame, kad galime dalyvauti tarptautinėse rinkose. Tačiau matau kasdien stiprėjančią Lenkijos poziciją. Ši šalis nebuvo labai didelė dujų vartotoja, bet dabar veikiausiai svarsto padidinti dujų vartojimą, mat turi problemų dėl anglių. Lenkai jau pasistatė nemažą terminalą Svinouiscyje, planuoja ir turbūt ties povandeninį dujotiekį „Baltic Pipe“ su Danija bei Norvegija“, – kalbėjo V. Jankauskas.

Ekspertas vardijo įvairius planus, susijusius su dujų sektoriumi Europoje, ketinimus tiesti dujotiekius nuo Baltijos iki Adrijos jūros, numatomą SGD terminalą Krko saloje Kroatijoje, šio mėnesio susitarimus dėl Kaspijos jūros, leidžiančius Turkmėnijai nutiesti dujotiekį iki Azerbaidžano ir tiekti dujas Europai. „Kai rengiamasi įgyvendinti tokius didelius projektus, Lietuva tampa labai nereikšminga žaidėjas. Nežinau, ar galime prisijungti. Gal buvo logiškiau, kaip kai kas sakė, paleisti tą laivą laisvai prekiauti“, – komentavo V. Jankauskas.

Komisija nusprendė išpirkti laivą

Vyriausybinė Ekonominės infrastruktūros plėtros komisija pirmadienį nutarė, kad valstybė po 2024 metų išpirks iš kompanijos „Hoegh LNG“ terminalo laivą-saugyklą. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas tikina, jog tai sumažintų jo išlaikymo sąnaudas maždaug trečdaliu: „Kalbame apie labai aiškius skaičius – šiuo metu už SGD infrastruktūrą sumokame 66 mln. eurų, tad sutaupytume mažiausiai 23 mln. eurų.“

Dėl mažėjančio dujų vartojimo šalyje ir nuostolingos prekybos norvegiškomis dujomis 2015 metais pradėto eksploatuoti SGD terminalo mokestis dujų vartotojams kasmet didėja. 2017-aisiais SGD lėšų administratorius surinko beveik 84,4 mln. eurų. 2018 metais už saugumo dedamąją tikimasi gauti apie 85,6 mln. eurų. Kaip prognozuoja Kainų komisija, SGD saugumo dedamosios dydis smarkiai nesikeis ir kitąmet.

Ž. Vaičiūnas užsiminė, kad įsigijusi laivą Lietuva galėtų jį parduoti, jeigu susiklostytų nepalankios sąlygos dujų rinkoje. Anot ministro, tai buvo vienas papildomų kriterijų apsisprendžiant dėl išpirkimo, o ne nuomos.

„Klaipėdos naftos“ vadovas M. Jusius pabrėžė, jog tai nutiks ne anksčiau nei 2024 metais, kai baigsis sutartis su norvegais, tačiau išankstiniai sprendimai leidžia terminalo saugumo dedamąją peržiūrėti dabar ir išdėlioti ją ilgesniam laikotarpiui. „Išankstinio išpirkimo alternatyva sudaro galimybę sumažinti saugumo dedamąją jau nuo 2019 metų antrosios pusės“, – pridūrė M. Jusius.

Jis viliasi, kad bus perkamas tas pats laivas „Independence“. Bet šiuo atveju tikslas esąs „atsiriboti nuo jausmų ir pasirinkti patį racionaliausią sprendimą“. Tad jei rinkoje atsiras naudingesnių pasiūlymų, bus renkamasi pagal geriausią kainą.

Su SGD terminalu susijusių teisės aktų projektų pakeitimai Vyriausybei turėtų būti pateikti spalio mėnesį. Galutinius sprendimus Seime tikimasi priimti dar rudens sesijoje.

Dabar laivas-saugykla „Independence“ priklauso Norvegijos kompanijai „Hoegh LNG“. Jį iš šios įmonės nuomojasi Klaipėdos SGD terminalo valdytoja „Klaipėdos nafta“. Laivo-saugyklos išpirkimas po 2024 metų, kai baigsis nuomos sutartis, gali kainuoti 121–160 mln. eurų. Tokią sumą nurodė tarptautinės kompanijos „Pöyry Management Consulting Ltd.“ ekspertai, vadovaudamiesi „viešai prieinama informacija“, nes tikroji kaina yra konfidenciali.

„Klaipėdos naftos“ vadovas M. Jusius pirmadienį, kai buvo paskelbtas Vyriausybės sprendimas, pranešė, kad pinigų SGD terminalui išpirkti numatoma skolintis iš investicinių ir komercinių bankų, o dalį lėšų skirs pati įmonė.

Pagal 2012 metų kovą pasirašytą sutartį su „Hoegh LNG“ už SGD laivo nuomą, įskaitant įgulos darbo užmokestį ir kitus mokesčius, „Klaipėdos nafta“ moka 156 200 JAV dolerių (be PVM) per dieną.

BNS, „Lietuvos žinių“ inf.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"