Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

ECB sprendimas didinti palūkanas Lietuvą pasiektų per 3–6 mėnesius

 
2018 06 19 6:00
ECB pareiškė, kad pagrindinės palūkanų normos dabartinio rekordiškai žemo lygio išliks „bent iki 2019 metų vasaros pabaigos“.
ECB pareiškė, kad pagrindinės palūkanų normos dabartinio rekordiškai žemo lygio išliks „bent iki 2019 metų vasaros pabaigos“. AFP/Scanpix nuotrauka

Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai jau pradeda žvelgti į augsiančių palūkanų galimybę. Į galimą Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimą didinti palūkanų normas jie sureaguotų per 3–6 mėnesius.

Taip teigė Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. „Manau, kad rinkos pradės įsiskaičiuoti ir anksčiau tą palūkanų didinimą. Kalbant apie Lietuvą, manau, kad procesas jau po truputį prasidėjęs. Palūkanų pokyčių jau yra“, – pirmadienį kalbėjo V. Vasiliauskas.

ECB praėjusį ketvirtadienį pareiškė, kad pagrindinės palūkanų normos dabartinio rekordiškai žemo lygio išliks „bent iki 2019 metų vasaros pabaigos“. ECB taikoma pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma šiuo metu sudaro 0 proc., palūkanų norma, naudojantis ribinio skolinimosi galimybe, – 0,25 proc., o palūkanų norma, naudojantis indėlių galimybe, – minus 0,4 procento.

ECB praėjusią savaitę taip pat paskelbė siekiantis iki metų pabaigos užbaigti milžinišką obligacijų pirkimo programą, kurią įgyvendino daugiau kaip trejus metus, kad paremtų euro zonos ekonomiką.

V. Vasiliausko teigimu, Lietuvoje komerciniai bankai į ECB sprendimą didinti palūkanas turėtų reaguoti per 1–2 ketvirčius. „Kol kas nenorėčiau spekuliuoti. Bent jau ketvirčio gali prireikti, – kalbėjo jis ir priminė, kad dar nėra priimta jokio sprendimo, kas bus daroma su nusipirktomis obligacijomis.

Lietuvos bankas per programą jau įsigijo maždaug 10 mlrd. eurų vertės obligacijų ir dar planuoja įsigyti jų už maždaug 700 mln. eurų.

ECB yra nustatęs rekordiškai žemas palūkanų normas ir nuo 2015 metų, įgyvendindamas vadinamojo kiekybinio skatinimo, arba obligacijų pirkimo, programą, į euro zonos ekonomiką įliejo beveik 2,5 trln. eurų.

Šiomis priemonėmis euro zonos centrinis bankas siekia paskatinti ekonomikos augimą ir užtikrinti, kad infliacija pakiltų iki tikslinio beveik 2 proc. lygio. Infliacija euro zonoje gegužę pakilo iki 1,9 procento.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"