Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Džiazas su tradiciniais augalais leido sukurti nišinius produktus

 
2018 08 01 12:00
Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Verslą kaime galima sukurti ir dirbant kelis arus žemės, tereikia geros idėjos ir kantrybės ją įgyvendinant. Tai įrodo Kauno regiono nišinės produkcijos – pagardų – gamintojai, pradėję veiklą prieš kelerius metus. Juos vienija ir gamybos samprata – rankų darbo produktai neturi nei maisto priedų, nei konservantų.

Kauno rajone, Raudondvaryje, jau penkti metai gyvuoja „Piprės ūkis“, augintis aitriąsias paprikas, prieskonines žoleles ir tradicines daržoves. Iš jų gaminami netradiciniai prieskoniai, pagardai, džemai ir patentuota „Gardžika“. Ūkio savininkė Laura Garšvaitė žaliavos produkcijai užsiaugina 5,8 aro sklype, o aitriosios paprikos karaliauja dar mažesniame plote – 2 arų šiltnamyje.

Verslo sumanymo autoriumi moteris vadina tėtį Gediminą. Kadaise Gruzijoje jis paragavo tradicinės šios šalies adžikos. „Viskas prasidėjo 1978 metais. Per tą laiką atsiradau aš, užaugau, o tėtis vis nepaleido savo idėjos. Kartą pasiskundęs, kad niekur Lietuvoje negali įsigyti geros adžikos, pasisiūlė nupirkti turguje paprikų ir paprašė manęs jos pagaminti. Tėtis prisiminė receptą, aš suradau reikalingų prieskoninių žolelių ir man pavyko. Jis patikino, kad mano adžika nė kiek nenusileidžia gruziniškai. Pagardais pradėjome vaišinti draugus. Jiems taip pat labai patiko, tad ir kilo mintis imtis verslą“, – prisiminė raudondvariškė.

Tačiau turguje aitriosios paprikos tuo metu buvo brangios, todėl L. Garšvaitė nusprendė užsiauginti jų pati. Pirmais metais „okupavo“ mažutį mamos, o antraisiais pasistatė savo beveik 2 arų šiltnamį. Ūkininkė pradėjo siųstis sėklas iš Olandijos, pirko daigų ir sėklų Lietuvoje. Naujajame šiltnamyje užderėjo puikus derlius. „Gardžikai“ – taip pavadintas ypatingas, aštrus, gruziniškos receptūros pagardas – užtenka vienos rūšies aitriųjų paprikų. „O aš iš smalsumo prisiauginau įvairių, tad teko pasukti galvą, kur jas dėti. Mano kolegė Jurgita Mickevičienė mėgo įvairiai marinuoti ir konservuoti daržoves, todėl kitų rūšių paprikas nugabenau jai. Nuo to viskas ir prasidėjo, o hobis tapo verslu“, – šypsodamasi pasakojo Laura.

Kol žaliavos auga mažučiame šiltnamyje, L. Garšvaitė dairosi naujų patalpų derliui perdirbti, laukia, kol bus paskelbtas kvietimas paramai gauti. Verslininkė ketina teikti paraišką ir įsigyti pramoninę įrangą užaugintai produkcijai perdirbti. „Šiemet ketiname šiek tiek atnaujinti produkciją, patobulinti perkamiausių gaminių receptus“, – dalijosi planais pašnekovė.

„Piprės ūkis“ gamina kone dvi dešimtis skirtingų produktų. Iš jų pirkėjai dažniausiai renkasi „Gardžiką“, prieskoninių žolelių mišinius ir pomidorų pagardus.

Uždirba duonai su sviestu

Kauno rajone, Neveronyse, veikianti mažoji bendrija „Smagurys“ vienija dvi šeimas: Giedrę ir Liną Žebelius bei Iloną ir Vidą Pakinkius. Pastarieji ūkininkauja ekologiškai, augina apie hektarą česnakų, o kai nuima derlių, juos marinuoja. Tuomet jau abi šeimos visus metus gamina ir parduoda pagardus, kuria naujus produktus. Tai nėra pagrindinis mažosios bendrijos savininkų pajamų šaltinis. Šis versliukas – „kaip duona su sviestu“, jo ašis yra česnakai. Jų galima rasti kiekviename „Smagurio“ pagarde. „Kasdieninis skonis buvo atsibodęs, norėjosi ko nors naujo, įdomesnio“, ‑ idėjos ištakas prisiminė Giedrė Žebelienė.

„Smagurio“ produktų krepšelį šiuo metu sudaro įvairūs gaminiai: trijų rūšių padažai, dviejų rūšių marinuoti česnakai, argentinietiškas padažas „Čimičiuri“, garstyčios, krienai ir kt. Nors „Smagurio“ firminis produktas – marinuoti česnakai, pirkėjai labiausiai mėgsta garstyčias, kuriose vienintelėse, kaip pabrėžė Giedrė, nėra česnakų. Pagamintą produkciją neveroniškiai parduoda mažose gurmaniško maisto parduotuvėlėse, įvairiose mugėse.

Startavo perdirbimo technologijų modeliavimo laboratorijoje

Prekės ženklo „Jam Jazz“ pagardai taip pat pradėti gaminti Kauno rajone, prieš trejus metus atidarytoje Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto Vaisių ir daržovių perdirbimo technologijų modeliavimo laboratorijoje. Prieš pusantrų metų bendrovė „Kompetencijos gildija“ savo veiklą perkėlė į Prienų rajoną. Ši įmonė taip pat gamina 10 skirtingų produktų, tačiau pagrindiniai yra penki. „Tarkime, braškių su juodaisiais pipirais pardavimas nėra labai didelis, tačiau prieš šv. Kalėdas pagyvėja. Indeliai tokių braškių, kaip ir stiklinių obuoliukų, perkami dovanoms“, ‑ sakė bendrovės direktorė ir projekto sumanytoja Irma Urbonaitė.

Perkamiausias prekės ženklo „Jam Jazz“ produktas – pomidorų pagardas. Toliau rikiuojasi šie pagardai: slyvų su rozmarinais, klasikinis kriaušių‑bruknių, kriaušių su imbierais ir rožiniais pipirais. „Tačiau pastarųjų metų viršūnė yra raudonųjų svogūnų ir spanguolių pagardas“, ‑ tvirtino I. Urbonaitė.

Nišinėse krautuvėlėse, turguose, kuriuose prekiaujama „Jam Jazz“ produkcija, besilankantys pirkėjai dažnai teiraujasi, ar krepšelyje esama naujų produktų. „Mes galime sukurti jų daug, tačiau esame priversti skaičiuoti, ar atsipirks investicija, nes žmonės atsargiai žiūri į naujienas. Tarkime, žalių pomidorų džemas, nors ir labai skanus, nėra itin perkamas. Tačiau kiekvieną sezoną stengiamės pasiūlyti bent vieną naują produktą ar jau esamo kitokią variaciją. Tendencijas labai sunku nuspėti. Vieną sezoną į viršų šoka vienas produktas, o po metų – jau visai kitas“, ‑ neslėpė idėjos autorė.

„Kompetencijos gildija“ žaliavų neaugina, perka jas iš smulkių Lietuvos ūkininkų. „Turime visą būrį tiekėjų, tai – ekologijos paisantys sodininkai, ūkininkai. Gali būti ir vieną slyvų medį turintis žmogus, iš kurio nuperkame visą derlių. Būtent slyvų su rozmarinais pagardo negaminame nuo pavasario, nes pritrūkome žaliavos, o pirkti šaldytų ispaniškų nenorime. Tačiau perkamiausiam pomidorų pagardui gaminti naudojame ir gretimoje užaugintus pomidorus“, ‑ aiškino bendrovės vadovė.

„Kompetencijos gildijos“ veikla – sezoninė, tad šiuo metu sustojusi. „Jam Jazz“ pagardų gamyba prasidės rugsėjį, o žiema, kaip paprastai, bus darbingiausia. Bendrovėje, priklausomai nuo sezono, pagaminama nuo 1 tūkst. iki 5 tūkst. indelių įvairių pagardų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"