Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Dūmų detektoriai namuose: lietuviams rūpi tik baudos

 
2018 06 14 13:50
Nuo šių metų pradžios iki birželio 11 dienos per gaisrus žuvo 52 gyventojai, pernai tą patį laikotarpį – 57.
Nuo šių metų pradžios iki birželio 11 dienos per gaisrus žuvo 52 gyventojai, pernai tą patį laikotarpį – 57. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Jau antras mėnuo reikalaujama, kad visuose gyvenamuose būstuose – butuose, individualiuose namuose, sodybose, sodo nameliuose – būtų įrengti autonominiai dūmų detektoriai. Tai numato nuo gegužės 1 dienos atnaujintos Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės. Nors už jų nepaisymą grasinama baudomis, o žūstančiųjų gaisruose skaičius nemažėja, dar tik kas penktame būste yra įrengti šie gyvybę gelbstintys prietaisai. Didžiausias gyventojų „rūpestis“ ir dažniausiai užduodamas klausimas: kaip mane patikrins ir nubaus?

Už Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių pažeidimą numatytos baudos nuo 10 iki 70 eurų. Privalomus dūmų detektorius birželio 1 dieną turėjo įsirengę 22 proc. būstų gyventojai, o metų pradžioje jų buvo 16 procentų. Taip skaičiuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD). Nors augimas nėra didelis ir keturiuose iš penkių būstų vis dar pažeidžiami Gaisrinės saugos taisyklių reikalavimai, PAGD pareigūnai teigia nė nesitikėję žaibiško rezultato, todėl, užuot baudę, toliau kliaujasi šviečiamąja veikla ugdant žmonių savisaugos kultūrą.

„Nuo vasario pradėta akcija „Gyvenkime saugiai“ bus tęsiama iki metų pabaigos. Šiuo metu aplankyta per 40 tūkst. gyventojų būstų. Vykdoma šviečiamoji veikla, aiškinama apie dūmų detektorių naudą, konsultuojama, kur ir kaip juos įsirengti, atsakoma į gyventojų klausimus apie priešgaisrinę saugą. Iki metų pabaigos priešgaisrinės saugos pareigūnai ketina aplankyti 100 tūkst. būstų. Kol vyks akcija, gyventojų nebausime“, – „Lietuvos žinioms“ sakė PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Jūris Targonskas.

Dūmų detektorių negalima tvirtinti virš dujinių ir elektrinių viryklių, prie židinių ar vandens ir oro šildytuvų.

Jis kvietė gyventojus neatsipalaiduoti, saugoti save, nes gaisrų šiemet kyla panašiai tiek pat, kiek ir ankstesniais metais. Per juos žuvusiųjų irgi mažėja labai palengva. Nuo metų pradžios iki birželio 11 dienos gaisruose žuvo 52 gyventojai, pernai tą patį laikotarpį – 57.

„Didelės dalies šių nelaimių galėjo ir nebūti, jei namie būtų buvę įrengti autonominiai dūmų detektoriai. Visais atvejais, kai patalpose atsiranda gaisro šaltinis, dūmų detektorius praneša apie tai gyventojams. Tada jie gali imtis veiksmų ugnies šaltiniui likviduoti arba, jei gaisras išplitęs, saugiai evakuotis“, – tvirtino J. Targonskas.

Pirkėjų banga nuslūgo

Matavimo prietaisais ir saugumo įranga prekiaujančios įmonės „Saugus pasaulis“ Vilniaus padalinio vadovas Tomas Kairys „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad prekyba dūmų detektoriais buvo suaktyvėjusi maždaug nuo kovo mėnesio, bet dabar ši banga vėl pastebimai nuslūgo. Bendrovė turi savo parduotuvių Kaune ir Vilniuje, jos tiekiama produkcija partneriai – „Avitela“, „Elektromarkt“, „Topo grupė“, „Technorama“, „Techasas“, „Euronics“, „Ogmina“, „Skytech“, prekybos internetu platformos „Varlė“, Pigu.lt – prekiauja visoje Lietuvoje.

Pasak T. Kairio, „Saugaus pasaulio“ parduotuvėse dūmų detektorių pardavimas pavasario pradžioje buvo padidėjęs mažiausiai 50 procentų. Tačiau kai kurie bendrovės partneriai yra kalbėję ir apie keletą kartų išaugusią jų paklausą. „Šiuo metu jaučiamas prekybos dūmų detektoriais atoslūgis. Bet jį šiek tiek pagyvina vasaros sezono suaktyvėjimas – žmonės perka šiuos prietaisus į sodybas, sodo namelius, o daugiabučių gyventojai – vis rečiau“, – kalbėjo T. Kairys.

Autonominius dūmų detektorius galima rinktis pagal savo poreikius ir galimybes, svarbiausia, kad jie būtų sertifikuoti pagal Europos standartą ir paženklinti CE ženklu. Šie prietaisai, priklausomai nuo techninių duomenų, garantinio laikotarpio ir maitinimo elementų ilgaamžiškumo, kainuoja maždaug nuo 6 iki 30 eurų. Brangesniems suteikiama garantija net iki 10 metų. T. Kairio teigimu, daugiau kaip pusė pirkėjų linkę investuoti į šiek tiek brangesnius, garsesnių gamintojų, keliolika eurų kainuojančius dūmų detektorius.

Svarbu – kaip įsirengti

PAGD Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Sonata Kukienė pabrėžė, kad tai, kur būste sumontuotas dūmų detektorius, gali nulemti, ar efektyvi bus ši apsaugos priemonė. „Įrengiant autonominius dūmų signalizatorius būtina vadovautis gamintojo instrukcija. Žinant, kad karšti dūmai kyla į viršų ir pirmiausia kaupiasi palubėje, šie prietaisai turėtų būti montuojami ant lubų. Tik tais atvejais, kai nėra galimybės jų pritvirtinti prie lubų, autonominiai dūmų signalizatoriai gali būti įrengiami ant patalpos sienos, bet kuo arčiau lubų. Tačiau reikėtų turėti omenyje, kad dūmų detektorių negalima montuoti virš dujinių ir elektrinių viryklių, prie židinių, vandens ir oro šildytuvų. Patalpose, kuriose yra krosnys, židiniai ar šildymo katilai, vertėtų įsirengti smalkių detektorių“, – pranešime spaudai nurodė S. Kukienė.

Pasak PAGD specialistės, įsigytas vienas dūmų detektorius dar nereiškia, kad apie ugnies pavojų jau nereikia galvoti. Jei gyvenama dideliame name arba detektorių nuo kitų patalpų skiria įvairios kliūtis, vieno prietaiso gali nepakakti.

„Gyvenamajame būste – kiekviename jo aukšte – turi būti įrengtas bent vienas autonominis dūmų signalizatorius. Tai minimalus reikalavimas. Tačiau dūmų plitimą riboja įvairios pastato konstrukcijos (sienos, durys, perdangos), todėl šiuos prietaisus, siekiant jautresnės reakcijos į dūmus, patariama įrengti kiekvienoje patalpoje, kurioje žmonės miega, taip pat koridoriuose arba bendrose erdvėse prieš miegamuosius. Nerekomenduojama autonominių dūmų signalizatorių montuoti virtuvėje ar tose vietose, kuriose gali išsiskirti garai“, – patarė specialistė.

Jūris Targonskas: „Didelės dalies nelaimių galėjo ir nebūti, jei namie būtų buvę įrengti autonominiai dūmų detektoriai."PAGD nuotrauka
Jūris Targonskas: „Didelės dalies nelaimių galėjo ir nebūti, jei namie būtų buvę įrengti autonominiai dūmų detektoriai."PAGD nuotrauka

Draudikai taisyklių nekeičia

Visos didžiosios Lietuvoje veikiančios draudimo bendrovės „Lietuvos žinioms“ kone sutartinai tvirtino, kad reikalavimas namų ūkiuose įsirengti dūmų detektorius taikomos rizikos vertinimo politikos nepakeitė, tad nuostoliai, patirti per gaisrus, atlyginami įprasta tvarka. O jie iš tikrųjų įspūdingi.

Štai, pavyzdžiui, pernai „Lietuvos draudimo“ klientai pranešė apie beveik 800 gaisrų apdraustuose būstuose. „Dėl ugnies padarytų nuostolių išmokėjome 3,8 mln. eurų žalos atlyginimo. Per pirmus keturis šių metų mėnesius – jau 1,8 mln. eurų, užregistravome 375 pranešimus apie gaisrus gyventojų būstuose. Tai pati didžiausia ir brangiausiai kainuojanti nelaimė, nutinkanti namuose. Iš visų nuostolių net 40 proc. žalos išmokų atlyginama dėl gaisro. Vieno gaisro sukelti nuostoliai siekia vidutiniškai 4800 eurų. Vien šiemet mūsų klientai pranešė apie keletą labai didelių gaisrų būstuose, jų nuostoliams atlyginti bendrovė rezervavo po daugiau kaip 105 tūkst. eurų“, – „Lietuvos žinias“ informavo „Lietuvos draudimo“ būsto draudimo portfelio valdytoja Audronė Vaitkevičiūtė.

ERGO draudimo bendrovių Baltijos šalyse Turto draudimo vyriausioji ekspertė Inga Žvirblytė komentavo: „Jei vertinsime atvejus, kai fiksuojami nuostoliai dėl gaisrų, jie nėra itin dažni. Pavyzdžiui, per penkis šių metų mėnesius 6,5 proc. visos turtui padarytos žalos kilo dėl gaisrų. Tačiau įsiplieskusi ugnis nuostolių pridaro tikrai didelių. Bendrame turto draudimo portfelyje šios išmokos šiemet sudaro 46 procentus.“

Kad draudimo įmokos dydžiui gali turėti įtakos namie esantis ar nesantis dūmų detektorius, užsiminė tik draudimo bendrovės „If“ atstovas. „Gaisrinės saugos taisyklių pakeitimą, numatantį, kad visuose gyvenamuosiuose būstuose žmonės privalo įsirengti autonominius dūmų signalizatorius, vertiname labai teigiamai. Juk tai nedaug kainuojantis, bet efektyvus būdas apsisaugoti nuo gaisro ir taip išvengti didelių nuostolių ar net išsaugoti gyvybę. Pakeitimų po gegužės 1 dienos neatlikome, tačiau sudarydami turto draudimo sutartį visuomet klausiame, ar būste yra įrengtas dūmų detektorius. Tai turi įtakos draudimo įmokai, be to, geras būdas priminti apie šį naudingą prietaisą“, – paprašytas komentaro „Lietuvos žinioms“ rašė „If“ privataus turto draudimo produkto vadovas Tomas Sinkevičius.

Kai kurios draudimo bendrovės kiekvienam naujam turto draudimo klientui pačios dovanoja dūmų detektorius.

Draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, šiuo metu Lietuvoje būstus yra apsidraudę 39 proc. gyventojų. Prieš dvejus metus tokių buvo 24 procentai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"