Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Dujos pamažu tampa rezerviniu kuru

 
2018 06 12 6:00
Be didžiausios dujų vartotojos „Achemos“, šalyje liko keli nedideli vartotojai, o Vilniuje pastačius komunalinėmis atliekomis ir biokuru kūrenamą kogeneracinę elektrinę dujų vartotojų šalyje liks dar mažiau.
Be didžiausios dujų vartotojos „Achemos“, šalyje liko keli nedideli vartotojai, o Vilniuje pastačius komunalinėmis atliekomis ir biokuru kūrenamą kogeneracinę elektrinę dujų vartotojų šalyje liks dar mažiau. „Lietuvos žinių“ archyvo nuotrauka

Lietuvoje reikėtų keisti esminę nuostatą, kad dujos yra strateginė žaliava, o Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas – strateginis objektas. Šilumos gamintojai naudoja vis mažiau dujų, be didžiausios dujų vartotojos „Achemos“, šalyje liko keli nedideli vartotojai, tarp kurių gyventojai sudaro labai menką dalį. O Vilniuje pastačius komunalinėmis atliekomis ir biokuru kūrenamą kogeneracinę elektrinę dujų vartotojų liks dar mažiau.

Taip „Lietuvos žinių“ surengtoje apskritojo stalo diskusijoje „Kaip SGD terminalo likimas lems Lietuvos pramonės konkurencingumą?“ kalbėjo Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius Vidmantas Jankauskas.

Kainų komisijos duomenimis, šiuo metu centralizuotai tiekiamos šilumos kuro struktūroje dujos sudaro apie 40 proc., biokuras – apie 60 procentų. Prognozuojama, jog iki 2021 metų Lietuvoje apie 70 proc. visos centralizuotai tiekiamos šilumos bus gaminama iš biokuro.

Šiuo metu centralizuotai tiekiamos šilumos kuro struktūroje dujos sudaro apie 40 proc., biokuras – apie 60 procentų.

Seimui pateiktos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projekte teigiama, kad 2020 metais 30 proc., 2030 metais – 45 proc., o 2050 metais – 80 proc. šalies bendrojo galutinio energijos suvartojimo sudarys atsinaujinantys energijos ištekliai (AEI). Energija iš AEI taps pagrindinė visuose – elektros, šilumos ir vėsumos bei transporto – sektoriuose.

„Dujos pamažu tampa rezerviniu kuru. Dujų vartotojų lieka tiek nedaug, kad jos, galima sakyti, jau nebėra strateginis objektas. Todėl galima būtų peržiūrėti ir patį principą – jeigu SGD terminalas nėra strateginis įrenginys, kodėl mes visi turime jį išlaikyti? Paleiskime jį į rinką. Kam reikia, tegul nusiperka“, – kalbėjo profesorius V. Jankauskas.

Pasak V. Jankausko, ilgą laiką atrodė, kad dujos yra labai geras, švarus, lankstus kuras, ir Europoje sklandė idėja, kad tai bus pereinamasis kuras nuo branduolinių ir akmens anglimis kūrenamų elektrinių prie žaliosios energijos. Bet dabar Vokietijoje uždaromos net naujai pastatytos dujomis kūrenamos elektrinės, nes jos nekonkurencingos. „Nepaprastai sparčiu tempu vystoma atsinaujinanti energetika ir matome, kad ji tampa nebe alternatyvi, kaip atrodė prieš dešimtmetį, o pagrindinė“, – sakė profesorius.

Vyriausybė 2018 metais turi apsispręsti dėl SGD terminalo likimo po penkerių metų – jį išpirkti ar pratęsti nuomą dar 10 ar 20 metų. Dabar laivas-saugykla „Independence“ priklauso Norvegijos kompanijai „Hoegh LNG“, iš kurios jį nuomojasi Klaipėdos SGD terminalo valdytoja „Klaipėdos nafta“. Jeigu būtų nuspręsta laivą-saugyklą po 2024 metų, kai baigsis nuomos sutartis, išpirkti, būtų sumokama apie 121–160 mln. eurų. Tokią sumą nurodė tarptautinės kompanijos „Pöyry Management Consulting Ltd.“ ekspertai vadovaudamiesi „viešai prieinama informacija“, nes tikroji išpirkimo kaina yra konfidenciali.

Pagal 2012 metų kovą pasirašytą sutartį su „Hoegh LNG“ už SGD laivo nuomą, įskaitant įgulos darbo užmokestį ir kitus mokesčius, „Klaipėdos nafta“ moka 156 200 JAV dolerių (be PVM) per dieną.

SGD terminalo veiklos sąnaudoms dengti kasmet iš dujų vartotojų surenkama daugiau kaip 80 mln. eurų SGD mokesčio. Dujų vartotojai 2013–2018 metais SGD terminalo sąnaudoms padengti sumokėjo 356,9 mln. eurų. Maždaug dar tiek pat teks sumokėti per ateinančius 5 metus, kol galios laivo-saugyklos „Independence“ nuomos sutartis.

Ketvirtadalis šio mokesčio tenka valstybės įmonės „Litgas“ prekybos nuostoliams dengti. Skirtumas tarp šios įmonės, oficialiai vadinamos paskirtuoju tiekėju, perkamų ir pigiau parduodamų dujų 2016–2018 metais sudarys 62,75 mln. eurų.

Didžiausia SGD mokesčio (vadinamosios „saugumo dedamosios“) dalis tenka „Achemai, kuri 2013–2018 metais sumokėjo beveik 100 mln. eurų, o per dešimtmetį iki 2024-ųjų, kai baigsis laivo-saugyklos „Independence“ nuomos sutartis, iš viso sumokės 239 mln. eurų.

Sprendimams trūksta informacijos

„Jeigu SGD terminalas yra strateginis objektas, jį turi išlaikyti visa Lietuva. O jeigu matome, kad jis nebėra strateginis, paklauskime, kam jo reikia“, – „Lietuvos žinių“ diskusijoje kalbėjo V. Jankauskas.

„Achemos“ vadovai kol kas negali atsakyti, ar jiems po penkerių metų būtų reikalingas Klaipėdos SGD terminalas. Rimtam sprendimui priimti trūksta informacijos. „Atsakyti, ar „Achemai“ būtų naudinga naudotis SGD terminalu, galėtume tik tada, jeigu būtų atverstos visos kortos, jeigu žinotume, kiek iš tikro kainuoja laivo išlaikymas, kokios jo sąnaudos. Mes dabar žinome tik tai, kiek per metus mokame už nuomą ir eksploataciją. Bet nežinome, ar iš tikrųjų už nuomą mokame tą kainą, kurios jis vertas, ar ji neužkelta? Ar eksploatavimo sąlygos geriausios?“ – klausė AB „Achema“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas.

Profesorius V. Jankauskas teigė, kad tokių SGD terminalų kaip Klaipėdoje paprastai niekas neperka, jie dažniausiai nuomojami su įgula, o jų nuomos kaina yra maždaug 120 000 JAV dolerių per dieną. Kaip minėta, „Klaipėdos nafta“ moka 156 200 JAV dolerių (be PVM) per dieną. Tai gerokai brangiau.

R. Miliauskas priminė, jog keitėsi deklaruojamas SGD terminalo minimaliam darbui būtinas išdujinamas suskystintų dujų kiekis. Kaip žinoma, pirmaisiais veiklos metais iš šio įrenginio dujas pirko tik Lietuvos reguliuojami šilumos ir elektros gamintojai. Minimaliai SGD terminalo veiklai užtikrinti nuo 2015 metų pradžios jie buvo verčiami per metus įsigyti 540 mln. kub. m dujų. 2016 metų vasarį pasirašius atnaujintą paskirtojo tiekimo sutartį su Norvegijos „Statoil“, būtinasis kiekis sumažintas iki 350 mln. kubinių metrų.

„Daug klausimų, į kuriuos nėra atsakymų, todėl „Achema“ dabar negali pasakyti, ar terminalu naudotis po 2024 metų bus naudinga“, – pabrėžė R. Miliauskas.

„Achemos“ vadovas dėstė, kad ateityje dujų bus galima nusipirkti iš Inčukalno dujų saugyklos Latvijoje, per Kotlovkos dujų apskaitos stotį iš „Gazprom“. Nuo 2021 metų atsiras galimybė dujų atsigabenti per Lenkijos ir Lietuvos dujų jungtį (GIPL) ir galbūt dar veiks SGD terminalas Klaipėdoje. „Turėsime keturias galimybes apsirūpinti dujomis. Kaip verslas, vertinsime, kur pigiausia pirkti konkretų mėnesį, ketvirtį ar metus. Ar „Achemai“ bus naudinga po 2024 metų turėti tokį terminalą, koks jis yra dabar, atsakyti negalime. SGD ir vamzdžiais tiekiamų dujų kainos šiuo metu yra panašios, o šiemet „Gazprom“ dujos netgi 3–5 proc. pigesnės. Ar bus naudinga pirkti dujas per terminalą po penkerių metų, dabar sunku atsakyti“, – tvirtino jis.

Kas Lietuvoje sudaro dujų kainą

AB „Achema“ generalinis direktorius R. Miliauskas svarstė, jog dujų kaina „normalioje šalyje ir normaliame versle“ turėtų būti ta, už kurią dujos perkamos iš tiekėjo. Tuo metu Lietuvoje šalia dujų kainos yra dar kelios dedamosios. Nepriklausomai nuo to, iš kurio tiekėjo dujos perkamos, tenka primokėti valstybės nustatytą vadinamąjį SGD mokestį. „To neturėtų būti“, – teigė jis.

Tačiau didžiausias paradoksas, pasak įmonės vadovo, kad SGD mokestį tenka mokėti nepriklausomai nuo to, ar įmonė dujas naudoja, ar ne. Yra tokia tvarka, kad SGD mokestis nustatomas pagal iš anksto visiems metams rezervuotus pajėgumus per parą, nors įmonė gali kurį laiką jų nenaudoti. „Tai žlugdo normalų verslą, normalų konkurencingumą, ypač dabartinėje verslo aplinkoje, kai yra sunku prognozuoti, kai reikia būti lanksčiam, kai vieną mėnesį įmonė gali dirbti visu pajėgumu, kitą mėnesį – puse pajėgumo, o trečią – stabdyti gamybą“, – kalbėjo R. Miliauskas.

Energetikos viceministras Egidijus Purlys pripažino, kad gamtinių dujų kaina stambiajai vartotojai „Achemai“ susideda iš kelių stambesnių dalių – transportavimo mokesčio, skirto perdavimo ir skirstymo sistemoms išlaikyti, dujų kaip prekės kainos ir SGD terminalo saugumo dedamosios.

Prognozuojama, jog iki 2021 metų Lietuvoje apie 70 proc. visos centralizuotai tiekiamos šilumos bus gaminama iš biokuro.Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projekte teigiama, kad 2020 metais 30 proc.

„Mūsų didžiausia įmonė „Achema“ naudojasi išplėtota infrastruktūra, SGD terminalu, dalį laiko gamtines dujas perka iš „Gazprom“, dalį – iš kitų tiekėjų per SGD terminalą. Pastaraisiais metais „Achema“ prie terminalo prisideda vidutiniškai po 20 mln. eurų per metus. Ir tai sudaro apie 7–8 proc. priedą prie galutinės importuojamų dujų kainos. „Gazprom“, nesant efektyvios konkurencijos, taiko nuo 11 iki 20 proc. antkainį. Kai SGD terminalo dedamoji sudaro apie 7–8 proc. kainos, palyginti su 11–20 proc. „Gazprom“ taikomu antkainiu, tampa akivaizdu, kuri kaina naudingesnė“, – dėstė viceministras.

E. Purlio nuomone, tai, kad „Achema“ perka dujas iš skirtingų šaltinių, šią išvadą tik patvirtina. R. Miliauskas replikavo, kad minima 7–8 proc. dalis prie dujų kainos susidaro tada, jeigu bendrovė dirba visu pajėgumu. „Jeigu „Achema“ dirba puse pajėgumo, ta dalis dvigubėja, jeigu trečdaliu pajėgumo, – trigubėja. O to tikrai neturėtų būti, nes trąšų rinka permaininga ir kas mėnesį pasirenkamas optimalus gamybos apkrovimas“, – sakė jis.

R. Miliauskas pabrėžė, kad gamtinės dujos „Achemai“ yra žaliava, iš jos gaminama tarpinė žaliava amoniakas, iš kurio gaminamos trąšos. Tačiau įmonė gali amoniaką sėkmingai nusipirkti. Tokiu atveju gamtinių dujų suvartojimas mažėtų arba visai nutrūktų. Todėl tvarka, kai SGD mokestis nėra susietas su dujų suvartojimu, „Achemos“ požiūriu, yra neteisinga ar net ydinga. „Šiandien tikrai būtų geriau, jeigu to laivo nebūtų. SGD mokestis žlugdo mūsų konkurencingumą. Situacija tokia, kad dirbame į minusą, o mokestis gilina tą minusą“, – prisipažino įmonės vadovas

R. Miliausko nuomone, teisingesnis būtų mokestis, mokamas už išdujintas dujas – kiek dujų įmonė išdujino, tiek mokesčių ir sumokėjo. O prie „strateginės terminalo dalies“ galėtų prisidėti visi šalies mokesčių mokėtojai.

V. Jankauskas pritarė požiūriui, kad terminalo išlaikymo modelis, kai SGD mokestį tenka mokėti neatsižvelgiant į tai, ar įmonė perka dujas iš terminalo, ar iš „Gazprom“, iškraipo rinką.

Be to, pasak jo, Lietuvos pramonės išlaidos elektrai ir dujoms yra didesnės negu kitose Europos šalyse. Elektros kainos Lietuvos pramonei yra vienos aukščiausių regione. Tuo metu gyventojams – viena žemiausių regione. „Tai, kad dalis elektros kainos naštos perkeliama mūsų pramonei, tikrai neskatina konkurencijos regione“, – sakė jis.

Nesutaria, ar vyksta dialogas

Energetikos viceministras E. Purlys tvirtino, kad „Achemos“, kaip didžiausios šalies gamtinių dujų vartotojos ir vienos didžiausių Lietuvos darbdavių bei mokesčių mokėtojų, ateitis valstybei rūpi. Dėl to esą siekiama įmonei sumažinti SGD terminalo išlaikymo naštą, o su įmone vyksta „nuolatinis dialogas“.

„Išgirdau naujieną, kad su mumis šnekamasi. Iš tikrųjų gaila, kad tarptautiniai konsultantai neatėjo pas didžiausią dujų vartotoją ir nepaklausė, kokie mūsų planai, kokios mūsų prognozės dėl dujų vartojimo“, – replikavo R. Miliauskas.

Kaip jau rašė „Lietuvos žinios“, balandį studiją dėl SGD terminalo ateities pateikę užsienio ekspertai nevertino trąšų rinkos perspektyvos. O šiai rinkai tenka maždaug pusė visų šalyje suvartojamų gamtinių dujų.

Nuo šios pramonės šakos iš esmės priklauso bendras dujų suvartojimas šalyje ir kartu SGD terminalo sąnaudų padengimas pritaikant valstybinio reguliavimo priemones.

Tarptautinės kompanijos „Pöyry Management Consulting“ ekspertų viešai pristatytoje studijoje dėl ilgalaikio SGD importo užtikrinimo teigiama, kad SGD terminalas ir po 2024 metų, kaip baigsis nuomos sutartis su Norvegijos kompanija „Hoegh LNG“, kurs ekonominę naudą Lietuvai.

Nepriklausomi ekspertai padarė išvadą, kad Lietuvai ekonominiu ir tiekimo saugumo požiūriu tikslinga užsitikrinti ilgalaikį suskystintų gamtinių dujų importą po 2024 metų, kai baigsis SGD laivo-saugyklos „Independence“ nuomos sutartis, ir laivą išpirkti.

V. Jankauskas „Lietuvos žinių“ diskusijoje tokį „Klaipėdos naftos“ pasamdytų konsultantų patarimą komentavo taip: „Laivą išpirkti būtų geriausias sprendimas „Klaipėdos naftai“, bet ar geriausias vartotojams?“

Pats konsultantu dažnai dirbantis profesorius prisipažino, kad dažniausiai konsultantai pataria taip, kaip reikia užsakovams.

E. Purlys diskusijoje teigė, kad, išpirkusi laivą, Lietuva jau „artimiausiu metu“, o „kitais metais tikrai“ galėtų SGD terminalo sąnaudas sumažinti apie 40 procentų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"