Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Dujos brangsta: SGD Europos neišgelbėjo

 
2018 09 06 6:00
Trečiadienį dujovežis „Arctic Princess“ į Klaipėdos uostą atplukdė naują suskystintų gamtinių dujų krovinį. 
Trečiadienį dujovežis „Arctic Princess“ į Klaipėdos uostą atplukdė naują suskystintų gamtinių dujų krovinį.  maritime-connector.com nuotrauka

Sparčiai auganti suskystintų gamtinių dujų (SGD) pasiūla neguodžia europiečių, nes dujos iškeliauja į Aziją, kur už jas mokama gerokai daugiau.

„Dėl to SGD importas į Europos Sąjungos šalis šiemet netgi sumažėjo“, – teigia valstybinės dujų tiekimo ir importo bendrovės „Litgas“ didmeninės SGD prekybos vadovė Viktorija Ditmonaitė.

„Litgas“ Lietuvoje realizuoja per SGD terminalą Klaipėdoje importuojamas dujas reguliuojamiems energijos gamintojams už Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos kas ketvirtį nustatomą tikslinę kainą. O skirtumą tarp brangiau perkamų ir pigiau parduodamų dujų sumoka dujas vartojančios įmonės, iš kurių renkama SGD terminalo rinkliava. Kasmet ji sudaro daugiau kaip 80 mln. eurų ir maždaug ketvirtadalis jos tenka „Litgas“ prekybos nuostoliams dengti.

Dujos toliau brangsta

„Litgas“ teigia, kad pirmąjį pusmetį Europos gamtinių dujų ir pasaulio SGD rinkoje sparčiai pasistiebusios kainos, nepaisydamos net įprasto sezoniškumo, ir toliau juda aukštyn.

„Netipinį kainų judėjimą ir aukštesnį jų lygį visiems metams nulėmė tiek metų pradžios meteorologiniai veiksniai, tiek ilgesnio laikotarpio baziniai faktoriai – pasaulinis naftos ir anglių brangimas, nesustabdomai mažėjanti vietinė gavyba iš didžiausio Europos Groningeno dujų telkinio bei didėjanti dujų paklausa pačioje Europoje ir ypač Azijoje“, – teigė V. Ditmonaitė.

Pirmojo 2018 metų pusmečio rinkos apžvalgoje įmonė rašo, jog 2016 metais „Brent“ naftos vidutinė metinė kaina siekė 43,7 dolerio už barelį, 2017 metais – 54,2 dolerio, o 2018 metais jos kaina svyruoja apie 70–72 dolerius už barelį. Tuo metu anglių kainos per metus išaugo 43 proc. – nuo 70 dolerių už toną Roterdame pernai liepą iki 100 dolerių šiuo metu.

2014–2017 metais apie 15 proc. išaugo ir gamtinių dujų vartojimas Europoje – dėl poreikių pramonėje, transporte ir elektros gamyboje. „Dėl didelių šalčių Europoje šių metų žiemos ir pavasario sandūroje gamtinių dujų paklausa išaugo trumpam, tačiau pasiūlą trikdė gavybos bei tiekimo sutrikimai ir buvo išsemtos pagrindinės Europos gamtinių dujų saugyklų atsargos – kovo pabaigoje jose buvo likę perpus mažiau – apie 47 proc. pernai tuo metu turėto dujų kiekio“, – aiškino V. Ditmonaitė.

„Susidėjus visiems šiems faktoriams, gamtinės dujos Europoje antrąjį ketvirtį nė kiek neatpigo“, – dujų rinkos apžvalgoje pažymi „Litgas“. Pasak įmonės, pirmąjį ketvirtį vidutinės Nyderlandų TTF ir Didžiosios Britanijos NBP ateities sandorių indeksų vertės (19,23 ir 20,9 Eur/MWh) buvo didesnės vos maždaug 1,7–3,8 proc. (atitinkamai – 18,91 ir 20,14 Eur/MWh) nei pernai tuo pačiu metu. O antrąjį ketvirtį dujų kainos, prieštaraudamos įprastam sezoniškumui, išliko panašaus lygio kaip ir pirmąjį ketvirtį ir atotrūkis nuo praėjusių metų išaugo smarkiai. Balandžio-birželio mėnesių TTF indekso vidutinė vertė siekė 19,88 Eur/MWh ir buvo 25,4 proc., o NBP indekso (20,03 Eur/MWh) – 28,2 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu (atitinkamai 15,85 ir 15,62 Eur/MWh).

Pirmojo pusmečio TTF ir NBP vidutinės ateities sandorių indeksų vertės siekė atitinkamai 19,56 ir 20,45 Eur/MWh ir buvo apie 12,6–14,5 proc. didesnės nei 2017 m. pirmąjį pusmetį, kai jos siekė 17,36–17,86 Eur/MWh.

„Sparčiai auganti SGD pasiūla (šiais metais skystinimo pajėgumai turėtų išaugti 8,2 proc., reali prekyba pirmąjį pusmetį didėjo 8,8 proc., palyginti su 2017 metų pirmuoju pusmečiu) neguodžia europiečių, nes papildomos naujų gamyklų suskystintos dujos plaukia į Aziją, kur už jas mokama gerokai daugiau. Dėl to SGD importas į Europos Sąjungos šalis šiemet netgi sumažėjo“, – pažymėjo V. Ditmonaitė.

SGD importas Rytų Azijos šalyse šių metų pirmąjį pusmetį padidėjo 11,4 mln. tonų, arba 13,3 proc., o kitose Azijos ir Okeanijos šalyse – 3,5 mln. tonų, arba 21 procentu. Vien Kinija SGD importą per pirmus 6 šių metų mėnesius padidino 50 procentų. Europos Sąjungos šalys pirmąjį šių metų pusmetį importavo 3,7 proc. mažiau SGD. Vertinant kartu su Turkija, importo kritimas buvo mažesnis.

Vidutinės SGD kainos Rytų Azijoje pirmąjį pusmetį buvo 25,55 Eur/MWh (17,4 proc. didesnės nei pernai), kai Ispanijoje 20,48 Eur/MWh (5,5 proc. didesnės), Didžiojoje Britanijoje – 19,35 Eur/MWh (14,4 proc. didesnės).

Siaurins valstybės pagalbos priemones

„Lietuvos žinios“ primena, kad, nepriklausomai nuo pasaulinių dujų kainų, valstybinė dujų prekyba nuo pat SGD terminalo veiklos pradžios 2015 metais buvo nuostolinga. „Litgas“ visada dujas pirko brangiau, o pardavė pigiau. „Lietuvos žinių“ skaičiavimu („Litgas“ šių duomenų neatskleidžia), iš viso 2016–2018 metais skirtumas tarp brangiau perkamų ir pigiau parduodamų dujų sudarys daugiau kaip 60 mln. eurų.

Valstybės įmonė dėl tokios veiklos nuostolių nepatiria, nes šias sąnaudas dengia šalies dujų vartotojai. „Litgas“ kasmet tenka daugiau kaip ketvirtadalis renkamo mokesčio, oficialiai vadinamo gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios lėšomis.

Iš Lietuvos dujų vartotojų renkama rinkliava SGD sąnaudoms padengti kasmet didėja. 2017 metais SGD lėšų administratorius surinko beveik 84,4 mln. eurų. Prognozuojama, kad 2018 metais bus surinkta apie 85,6 mln. eurų.

Kainų komisija prognozuoja, kad SGD saugumo dedamosios dydis reikšmingai nesikeis ir 2019 metais. Daugiausia – apie 20 mln. eurų – SGD rinkliavos kasmet sumoka didžiausia dujų vartotoja šalyje – Jonavos azoto trašų gamykla „Achema“.

Šiuo metu reguliuojami energijos gamintojai privalo dujas įsigyti iš paskirtojo tiekėjo „Litgas“ už kas ketvirtį Kainų komisijos nustatomą tikslinę dujų kainą. Ji nustatoma atsižvelgiant į importo kainas ir paskirtojo tiekėjo poreikius.

Energetikos ministerija parengė ir Seimui teikia įstatymų pakeitimus, kurie leistų mažinti valstybės pagalbą terminalui, o per jį importuojamas dujas realizuoti ne valstybinio reguliavimo, o rinkos sąlygomis. Patobulintas SGD terminalo būtinojo kiekio realizavimo modelis, kuris turėtų įsigalioti nuo 2019 metų, numato šio dujų kiekio realizavimą rinkos sąlygomis. Įmonė „Litgas“ bus priversta didinti veiklos efektyvumą ir gerinti finansinius rezultatus, nes pardavimo maržą gaus tik tuomet, jeigu sugebės parduoti dujas brangiau nei to mėnesio vidutinė dujų importo į Lietuvą kaina.

Energetikos ministerija siūlo nustatyti, kad reguliuojami energijos gamintojai, kurie per metus suvartoja 50 gigavatvalandžių (GWh) gamtinių dujų ar daugiau, ne mažiau kaip 50 proc. reikalingo metinio gamtinių dujų kiekio įsigytų konkurencinėmis sąlygomis gamtinių dujų biržoje „GET Baltic“. Šių 50 proc. gamtinių dujų, kurias iki šiol privaloma tvarka už Kainų komisijos nustatytą rinkos kainą šios įmonės pirko iš „Litgas, įmonės galės įsigyti savo nuožiūra už suderėtą kainą. „Valstybės reguliuojami energijos gamintojai patys rinksis, kokiu būdu įsigyti likusius 50 proc. – dujas įsigis pagal dvišales sutartis ar biržoje, tačiau tai vėlgi turės būti daroma ekonomiškai naudingiausiu būdu, mažiausių sąnaudų pagrindu“, – laikraščiui aiškino Energetikos ministerija.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"