Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Draudikai priverčia avarijos auką sumokėti

 
2018 02 02 9:00
Į eismo įvykį patekę apynaujai automobiliai remontuojami montuojant naudotas detales - kitaip draudikai kompensuoja tik dalį remonto išlaidų.
Į eismo įvykį patekę apynaujai automobiliai remontuojami montuojant naudotas detales - kitaip draudikai kompensuoja tik dalį remonto išlaidų. LŽ archyvo nuotrauka

Patekęs į eismo įvykį ne dėl savo kaltės vairuotojas paprastai tikisi, kad nepatirs išlaidų dėl automobilio remonto, nes jas turėtų padengti eismo įvykio kaltininko draudikas. Bet dažnam nukentėjusiam avarijoje asmeniui tenka pačiam patuštinti kišenę: jeigu žmogus nenori, kad remontui būtų panaudotos draudiko siūlomos senesnės už jo mašiną detalės, o pageidauja naujų – jis priverčiamas jas nusipirkti. Tokį draudikų elgesį civilinio draudimo įmokas mokantys vartotojai laiko nesąžiningu ir skatinančiu prekybą vogtomis detalėmis.

Antrinėje rinkoje kartais tiesiog pritrūksta naudotų detalių remontui, tad nukentėjusio vairuotojo mašinai remontuoti nuperkamos naujos originalios detalės, o draudikai atsisako sumokėti visas remonto išlaidas – tada nukentėjęs avarijos dalyvis priverčiamas dalį išlaidų padengti.

Būtent taip nutiko vilniečiui Gediminui K. (pavardė redakcijai žinoma), kurio 2015 metais pagamintas „Audi“ markės automobilis neseniai buvo apgadintas avarijoje. Kadangi eismo įvykio kaltininkas turėjo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo liudijimą, nukentėjęs vyras tikėjosi, kad jis dėl automobilio remonto nuostolių nepatirs. Vis dėlto už remontą savo lėšomis jam teko padengti 120 eurų išlaidas.

Po remonto „išauga automobilio vertė“

Autoservisas vilniečiui pranešė, kad nerado rinkoje reikiamų naudotų detalių mašinos remontui, tad teks jas pirkti naujas. Tai Gedimino nenustebino, mat tos markės automobilis Lietuvoje yra gan retas. Tačiau naujų detalių panaudojimas remontui reiškė, kad dalį jų vertės automobilio savininkas turės padengti pats.

Modestas Žilionis, „Gjensidige“ Transporto kompleksinių žalų skyriaus vadovas, patvirtino: taikydami vairuotojų privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą draudikai kai kuriais atvejais kompensuoja ne visą remonto darbų sąskaitą – reikalaujama, kad nukentėjusios transporto priemonės savininkas sumokėtų dalį išlaidų savomis lėšomis.

Pašnekovas neslėpė, kad padarytos žalos atlyginimą reglamentuojantys Lietuvos teisės aktai „įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą“. Vadinasi, nukentėjusio asmens transporto priemonė turi būti atkurta iki buvusios prieš eismo įvykį techninės būklės. M. Žilionio teigimu, tai reiškia, kad į seną automobilį montuojamos naujos originalios detalės neva tiek „pagerina automobilio būklę“, kad draudikai iš eismo įvykyje nukentėjusio asmens esą turi reikalauti padengti dalį naujos originalios detalės kainos.

Kiek jam reikės prisidėti, esą priklauso nuo jo transporto priemonės pagaminimo metų ir variklio darbinio tūrio. Kaip nurodė M. Žilionis, konkrečios reikšmės įtvirtintos Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijoje, kurią dar 2000 metų balandį bendru įsakymu patvirtino susisiekimo ir finansų ministrai. „Praktikoje šis reikalavimas taikomas labai retai, nes transporto priemonė dažniausiai remontuojama analogiškomis sugadintosioms arba naujomis neoriginaliomis dalimis“, – pridūrė jis.

M. Žilionio teigimu, esama ir kitų atvejų, kai prie remonto išlaidų reikia prisidėti savo lėšomis. Pavyzdžiui, kai nustatoma, kad dėl eismo įvykio kalti abu eismo įvykio dalyviai. Tada transporto priemonės savininkas nuostolius dėl padarytos žalos jo automobiliui dengia proporcingai savo kaltės laipsniui.

Nukentėjusiajam remontas taip pat kainuoja, kai per eismo įvykį apgadinama jau prieš tai apgadinta detalė, pavyzdžiui, nubraukus buferį vienoje pusėje, kai jis prieš tai jau buvo apgadintas kitoje pusėje. Perdažius visą buferį, transporto priemonės būklė, palyginti su buvusia prieš tai, pagerėja, todėl jos savininkui gali tekti susimokėti.

Nukentėjęs vairuotojas Gediminas: „Sutinku, kad jei keistum variklį, mašinos vertė padidėtų, bet jei keiti, pavyzdžiui, plastmasinę detalę arba automobiliui uždedi naują buferį, tai jo vertė nepadidėja nė vienu euru.“

Nukentėjusiojo Gedimino manymu, išaiškinimas, neva naudojant originalias detales išauga automobilio vertė, yra „visiškai neteisingas išvedžiojimas“. „Sutinku, kad jei keistum variklį, mašinos vertė padidėtų. Bet jei keiti, pavyzdžiui, plastmasinę detalę, kuri būtų laikiusi iki automobilio gyvavimo pabaigos, arba automobiliui uždedi naują buferį, tai jo vertė nepadidėja nė vienu euru. Be to, naudota detalė gali turėti kokių nors defektų. Jei po avarijos remontuojamas naujas automobilis, naudoti 10 metų senumo detalę yra absurdas, – draudikų išvedžiojimais piktinosi pašnekovas. – Nereikia pamiršti, kad turėdamas ganėtinai naują automobilį moku didesnes draudimo įmokas.“

Jis pabrėžė, kad pats nė neturėjo pasirinkimo, ar montuoti naudotas, ar naujas detales: servisas jam tiesiog išrašė sąskaitą.

Draudikai „neturi pasirinkimo“

Lietuvos banko Priežiūros tarnybos atstovas Darius Andriukaitis pažymėjo, kad bendras dabar galiojančios tvarkos principas yra toks, jog draudimo išmoka turi kompensuoti žmogaus praradimus, patirtus per eismo įvykį. Tačiau kompensavimas paprastai nebūna didesnis nei padaryta žala.

„Pavyzdžiui, jeigu vairuojate 20 metų senumo automobilį, būtų naivu tikėtis, kad remontuojant jį po avarijos, tarkime, pavarų dėžė ar kėbulo dalys būtų keičiamos naujomis. Draudikas turi kompensuoti sugadintos detalės vertę, o nusidėvėjimas skaičiuojamas atsižvelgiant į automobilio senumą. Tad jeigu žmogus nori naujos detalės, nors pagal mašinos vertę priklausytų naudota, draudikas neprivalo kompensuoti didesnės jos vertės, o tik tiek, kiek buvo verta sugadintoji. Tokiu atveju servise gali tekti primokėti“, – draudikų poziciją gynė D. Andriukaitis.

Prieš remontuojant automobilį jis rekomendavo susisiekti su draudiku ir su tais servisais, su kuriais šis yra sudaręs sutartis, o tada konkrečiai su jais tartis dėl dalių ir darbų kainų bei kompensavimo.

Tuo metu Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis pabrėžė, kad draudikai „privalo vadovautis teisės aktais“, todėl jie neva neturi kito pasirinkimo, kaip „tik laikytis nurodytų reikalavimų ir atlyginti žalą pagal mašinos detalių vertę iki eismo įvykio“. „Šis principas yra visuotinis ir draudikas savo nuožiūra negali taikyti kitokio žalos atlyginimo, nes žalos atlyginimas didesne verte, nei buvo patirtas nuostolis ar kainavo detalė, būtų laikomas neteisėtu praturtėjimu“, – rėžė A. Romanovskis.

Draudikai atsisako sumokėti visas remonto išlaidas, tad nukentėjęs avarijos dalyvis priverčiamas dalį išlaidų padengti.pixabay.com nuotrauka
Draudikai atsisako sumokėti visas remonto išlaidas, tad nukentėjęs avarijos dalyvis priverčiamas dalį išlaidų padengti.pixabay.com nuotrauka

Kasko draudimo atveju, kaip tvirtino pašnekovas, draudikas su klientu esą gali sutarti, kad nebūtų skaičiuojamas detalių nusidėvėjimas, tačiau tai lemia ir draudimo įmoką – ji gali didėti.

M. Žilionio aiškinimu, kasko draudimu savo automobilius apdraudę vairuotojai už naujas originalias dalis turi susimokėti tik tais atvejais, kai drausdami būna nepasirinkę draudimo varianto „dalims nusidėvėjimas netaikomas“. Tačiau visada išlieka galimybė transporto priemonę remontuoti naudojant analogiškas sugadintosioms arba naujas neoriginalias dalis – tada remonto išlaidas draudikas kompensuoja visiškai.

Skatina vagystes

Bene labiausiai Gediminą piktina tai, kad draudikų taikoma tvarka, jo požiūriu, skatina pirkti vogtas mašinų detales. Jis prisiminė kelerių metų senumo situaciją, kai požeminiame garaže buvo apvogtas jo BMW automobilis, – vagys pasisavino užpakalinio vaizdo šoninius veidrodėlius ir apdailos juostą su davikliais. Tuo metu BMW automobilių detalių vagystės buvo masinis reiškinys, tad remontuodamas automobilį jis priėmė principinį sprendimą.

A. Romanovskis: „Draudikas savo nuožiūra negali taikyti kitokio žalos atlyginimo, nes žalos atlyginimas didesne verte, nei buvo patirtas nuostolis ar kainavo detalė, būtų laikomas neteisėtu praturtėjimu.“

„Naujas detales pirkau iš principo – supratau, kad Lietuvoje pirkdamas naudotas detales nusipirksiu vogtas. Draudikas padengė ne visas, o tik dalį remonto išlaidų. Todėl turėjau iš savo kišenės pridėti 1 tūkst. litų, kai viso remonto vertė siekė apie 7 tūkst. litų, – pasakojo pašnekovas. – Dabar BMW detalių vagystės vėl masiškai paplito – vagiamos lempos, kurios yra labai brangios, automobilio navigacija. Šie nukentėję BMW savininkai susidurs su ta pačia dilema – ar pirkti naudotas detales, kad draudikas padengtų visas išlaidas, ar naujas ir primokėti. Kai mašinos lempa kainuoja 3000 eurų, o naudota – 1000 eurų, pasirinkimas gana aiškus. Žmonės, kurie neturi principinio nusistatymo, pirks naudotas ir, tikėtina, iš vagių nusipirks savas – iš jų pačių pavogtas detales.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"