Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Dėl SGD terminalo likimo kviečia tartis su verslu

 
2018 05 25 6:00
„Lietuvos žinių“ surengtoje konferencijos (pirmoje eilėje iš kairės): LEADELL Balčiūnas ir Grajauskas advokatų kontoros partneris Gintaras Balčiūnas, koncerno „Achemos grupė“ generalinis direktorius Linas Sabaliauskas, Seimo narys Jurgis Razma.
„Lietuvos žinių“ surengtoje konferencijos (pirmoje eilėje iš kairės): LEADELL Balčiūnas ir Grajauskas advokatų kontoros partneris Gintaras Balčiūnas, koncerno „Achemos grupė“ generalinis direktorius Linas Sabaliauskas, Seimo narys Jurgis Razma. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Verslininkai kviečia pradėti išsamią diskusiją su politikais, suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo valdytoja „Klaipėdos nafta“, didžiausia dujų vartotoja šalyje „Achema“ ir kitomis suinteresuotomis šalimis bei drauge ieškoti optimalaus SGD terminalo veiklos ir finansavimo modelio, kuris užtikrintų tiek energetinį saugumą, tiek ekonominę naudą valstybei ir verslui.

Apie tai, ar valstybė ir verslas gali bendradarbiauti ir be pykčio diskutuoti aktualiais klausimais, ketvirtadienį naujoje „Lietuvos žinių“ konferencijų salėje diskutavo bei geriausių scenarijų dėl tolesnės SGD terminalo veiklos ieškojo politikos, verslo ir visuomenės lyderiai.

Mažina konkurencingumą

„Lietuvos žinių“ surengtoje diskusijoje, kurios tema „SGD terminalas: valstybės ir verslo interesai“, koncerno „Achemos grupė“ generalinis direktorius Linas Sabaliauskas kalbėjo, jog SGD terminalas, o tiksliau – jo sąnaudoms dengti renkami mokesčiai, mažina Lietuvos pramonės konkurencingumą. Pasak jo, valstybė yra nustačiusi tokį reguliavimą, kad buitiniai vartotojai, užsukę dujų čiaupą, tokio mokesčio nemoka. Tačiau didžiausia dųjų vartotoja Jonavos azoto trąšų gamintoja „Achema“ mokestį mokėtų net tada, jeigu dujų iš viso atsisakytų.

L. Sabaliauskas atkreipė dėmesį, kad visi Europos gamintojai yra pasiekę daugmaž vienodą gamybos efektyvumo lygį, tačiau jie neturi papildomų SGD terminalo, logistikos sąnaudų, net priešingai energijai imli pramonė moka sumažintą viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) tarifą. Tuo tarpu „Achema“, pasistatačiusi dujomis kūrenamą konegeracinę jėgainę, dar turi mokėti ir VIAP mokestį už elektrą, kurią pati pasigamina ir pati suvartoja. Įmonė už tai jau yra sumokėjusi 22,5 mln. eurų VIAP mokesčio.

Dar didesnes sąnaudas, kurių neturi konkurentai, Jonavos gamykla patiria mokėdama SGD terminalo mokestį. Šio SGD mokesčio „Achema“ 2013–2018 metais sumokėjo 104,3 mln.eurų, o per dešimtmetį iki 2024-ųjų, kai baigsis laivo-saugyklos „Independence“ nuomos sutartis, iš viso sumokės 239 mln. eurų. „Sakyčiau, už tokią sumą laivą būtų galima ir įsigyti“, – pažymėjo L. Sabaliauskas.

Pasak jo, akivaizdu, kad esant tokiam valstybiniam reguliavimui, pralaimime globalią konkurencinę kovą ir taip kenkiame ne vienai gamyklai, bet ir logistikos, krovos, prekybos bendrovėms bei daugeliui kitų, daugiau kaip 2 tūkst. šalies bendrovių.

L. Sabaliauskas kvietė svarstyti, koks galėtų būti teisingesnis SGD terminalo finansavimo modelis. „SGD terminalas yra strateginis objektas, užtikrinantis šalies galimybes apsirūpinti dujomis, elektra ir šiluma. O strateginiai objektai, kurie užtikrina visos valstybės strateginius tikslus, turėtų būti finansuojami ne atskirų vartotojų grupių, o valstybės biudžeto lėšomis. Neturėtų dujų vartotojų lėšomis būti užtikrinamas visos šalies energetinis saugumas. Tai tas pats, jeigu už krašto apsaugą mokėtų tik kariškiai“, – svarstė koncerno vadovas.

Jis teigė nesuprantantis ir to, kodėl per SGD terminalą importuojamomis dujomis prekiaujančios valstybinės įmonės „Litgas“ patiriami prekybos nuostoliai yra dengiami iš SGD mokesčio, kurį turi surinkti pramonės įmonės. Kasmet SGD mokesčio surenkama daugiau kaip 80 mln. eurų, o ketvirtadalis jo tenka valstybės įmonės „Litgas“ prekybos nuostoliams dengti.

„Achemos grupės“ vadovo nuomone, ekonominė valstybės gerovė turėtų būti valstybės ir verslo bendras interesas. Tačiau realybėje esą dažnai yra kitaip. Antai SGD terminalo operatorės „Klaipėdos naftos“ užsakymu užsienio konsultantai „Poyry Management Consulting“ atliko neva nepriklausomą studiją, tačiau, kaip sakė L. Sabaliauskas, niekas neįvertino didžiausios šalyje dujų vartotojos „Achemos“ veiklos planų. O juk nuo šios įmonės veiklos iš esmės priklauso SGD terminalo likimas. „Jeigu „Achema“ netyčia sustotų arba nebegalėtų sumokėti SGD mokesčio, ką darytų tas laivas? – klausė pranešėjas. – Bet esame pilietiški ir bandome išgyventi.“

Didžiausia šalies dujų vartotoja prognozuoja, kad dujų vartojimas Lietuvoje ateityje greičiausiai mažės. „Bent mes, esant tokioms salygoms, tikrai neplanuojame didinti gamybos. Investuojame į energijos taupymą“, – prisipažino L. Sabaliauskas.

„Achema“ iki 2024 metų iš viso sumokės 239 mln. eurų SGD terminalo mokesčio.

Ne vienintelis pasirinkimas

Dujų perdavimo operatorės „Amber Grid“ komercijos direktorius Vytautas Ruolia konferencijoje tikino, kad SGD terminalas suteikia verslui galimybę prognozuoti dujų kainą. Jis pripažino, kad infrastruktūros sąnaudų dedamoji yra tam tikra našta verslui, bet ji esą yra žinoma, apibrėžta.

„Dabar įsivaizduokime, jeigu nebūtų terminalo, kokia būtų galutinė dujų kaina. Dabar esant SGD terminalui, dedamos tam tikros kainų „lubos“, jos priklauso nuo rinkos sąlygų. Jeigu rinkoje krinta dujų kainos, kris ir Lietuvoje. Jeigu nebūtų SGD terminalo, verslas iš esmės nežinotų, kokia būtų po metų dujų kaina. Ta nežinomybė stipriau neigiamai atsilieptų bendrai tiek verslo ateičiai, tiek dujų sektoriaus vystymuisi“, – konferencijoje sakė V. Ruolia.

L. Sabaliauskas jam atsakė, kad valstybės terminalas neturėtų būti vertinamas kaip vienintelis pasirinkimas: „Jeigu nebūtų valstybinio terminalo, jis būtų privatus.“

Terminalo operatorės „Klaipėdos naftos“ analitikos vadovas Mantas Šabanas teigė, kad SGD terminalas padėjo išsivaduoti nuo Rusijos dujų milžino „Gazprom“ monopolio ir suteikia Lietuvai pasirinkimo laisvę.

„Terminalo atsiradimo proga turime nebe monopolį, o turime rinkoje veikiančią konkurencinę aplinką. Dujų vartotojai gali prieiti prie SGD rinkų tiesiogiai pasaulyje. SGD terminalas yra vienintelis įrankis, kuris yra Lietuvos rankose, kiti – priklausomi nuo kitų valstybių politikos“, – sakė M. Šabanas. Jis prognozavo, kad ir po 2024 metų SGD terminalas palaikys kainų spaudimą „Gazprom“.

Ar valstybė geras šeimininkas?

Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys konferencijoje svarstė, kad visi mėginimai įsileisti į energetiką privatų sektorių buvę nesėkmingi, nes nesugebėta suvaldyti privataus verslo apetito. „Turint omenyje viešojo sektoriaus „nususinimą“ intelektualiniu požiūriu, valstybė tam yra per silpna. Todėl reikia labai gerai pamąstyti, prieš įsileidžiant į energetiką privatų verslą,“ – perspėjo jis.

Tokiai logikai prieštaravo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas. Jis stebėjosi, kaip galima pripažinti, kad valstybei trūksta kompetencijos, pavyzdžiui, viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projektuose (PPP), ir tuo pačiu siekti, kad energetikos projektus valstybė įgyvendintų viena. „Jeigu pripažįstame, kad valstybei trūksta kompetencijos, kodėl norime, kad ji viską darytų pati? Jeigu jums advokatas sakytų, kad jis nepakankamai kompetentingas jus ginti teisme, ar su tokiu advokatu pasirašytumėte sutartį?“ – klausė jis.

Ž. Šilėnas mano, kad rinka priima geresnius sprendimus negu politikai. „Nesakau, kad rinka yra tobula, kad kiekvienas rinkos sprendimas tobulas ir dėl to nekvestionuotinas. Netobuli yra ir verslininkai, ir politikai, tačiau dienos pabaigoje rinka dažniausiai priima tobulesnius sprendimus negu politikai“, – sakė LLRI prezidentas.

Ž.Šilėnas svarstė, kad net jeigu verslas ne visada priimtų geresnius sprendimus, priežastis, kodėl energetikoje reikia verslo, ta jog valstybės funkcija pirmiausia yra kurti taisykles. „Kodėl futbolo teisėjas nepriklauso nė vienai komandai? Juk žaidėjų komandos galėtų pasiūlyti labai gerus savo teisėjus, bet jaučiame poreikį turėti atskyrimą tarp tų, kurie taisykles kuria, kurie pagal tas taisykles žaidžia, ir tų, kurie tas taisykles prižiūri. Yra labai didelė problema, kai visomis trimis veiklomis užsiima valstybė. Valstybinis kapitalas irgi gali būti labai efektyvus, pasamdyti gerus vadybininkus, bet valstybinio kapitalo grėsmė ta, kad labai dažnai valstybės įmonės „pagrobia“ iš valstybės ir reguliavimą, ir politiką“, – kalbėjo jis.

Ž. Šilėnas išskyrė dar vieną – energetikos nacionalizavimo – grėsmę. Pasak jo, daugelyje Europos valstybių svarstoma, ar energetika turi būti valstybinė. Be to, šis sektorius, kaip ir Lietuvoje, kaskart išgyvena privatizavimo ir nacionalizavimo ciklus.

„Tačiau neretai regime „šliaužiančią nacionalizaciją“ (apie tai neseniai rašė „Financial Times“), kai verslui sukuriamos tokios nepakeliamos sąlygos, kad jis pats iš sektoriaus pasitraukia. Verslas skaičiuoja pinigus, ir jeigu jam tenka nuolat muštis su valdžia ir dėl to patiria nuostolius, jis „maloniai“ energetikos verslą parduoda ir pasitraukia“, – teigė Ž. Šilėnas.

Kvietė nebijoti verslo

LLRI prezidentas kvietė Lietuvoje sugrįžti prie verslo ir valstybės bendradarbiavimo, nes per pastaruosius 10 metų, pasak jo, verslas ir valdžia buvo priešinami – „jeigu yra vienas, negali būti kito“. „Tai neprotinga perspektyva. Šioje salėje kalbame, jog verslas ir valstybė gali bendradarbiauti, tai žingsnis į priekį“, – sakė jis.

LEADELL Balčiūnas ir Grajauskas advokatų kontoros partneris Gintaras Balčiūnas konferencijoje atkreipė dėmesį, kad verslas nepasisako prieš SGD terminalą ir niekada netvirtino, kad jo nereikia. Tačiau, jo nuomone, privataus kapitalo dalyvavimas terminalo veikloje leistų ne tik pigiau įsigyti dujų, bet ir išvengti valstybės monopolio dujų tiekimo rinkoje, leistų efektyviau panaudoti dujų išteklius, lengviau suvaldyti trumpalaikių trukdžių padarinius, užtikrintų didesnę konkurenciją dujų rinkoje bei dujų tiekimo patikimumą ir saugumą.

G. Balčiūnas konferencijos dalyviams priminė Lenino vartotą apibrėžimą, kad demokratija yra daugumos diktatūra mažumai. „Iš tikrųjų taip nėra. Bet Lietuvoje šia nuostata, atrodo, kartais vadovaujamasi. Linkėčiau, kad taip nebūtų. Linkėčiau valstybei bendradarbiauti su verslu“, – sakė advokatas.

Praėjus kiek daugiau nei trejiems metams nuo SGD terminalo Klaipėdoje eksploatacijos pradžios, Vyriausybei 2018 metais teks priimti sprendimą dėl šio įrenginio likimo, – jį išpirkti ar pratęsti nuomą dar 10 ar 20 metų.

Dabar laivas – saugykla „Independence“ priklauso Norvegijos kompanijai „Hoegh LNG“, iš kurios jį nuomojasi Klaipėdos SGD terminalo valdytoja „Klaipėdos nafta“. Jeigu būtų nuspręsta laivą-saugyklą po 2024 metų, kai baigsis nuomos sutartis, išpirkti, būtų sumokama apie 121–160 mln. eurų. Tokią sumą nurodė tarptautinės kompanijos „Pöyry Management Consulting Ltd.“ ekspertai vadovaudamiesi „viešai prieinama informacija“, nes tikroji išpirkimo kaina yra konfidenciali.

Pagal 2012 metų kovą pasirašytą sutartį su „Hoegh LNG“ už SGD laivo nuomą, įskaitant įgulos darbo užmokestį ir kitus mokesčius, „Klaipėdos nafta“ moka 156 200 JAV dolerių (be PVM) per dieną.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"