Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Daugiabučiai namai: dešimtmečiais be šeimininko

 
2018 01 29 6:00
Dabar daugybė bendrijų pirmininkų mano, kad jų pareiga - švariose laiptinėse laistyti gėlytes, nors iš tikrųjų yra rimtos organizacijos, turinčios valdyti kolektyviai naudojamą privatų turtą, vadovai.
Dabar daugybė bendrijų pirmininkų mano, kad jų pareiga - švariose laiptinėse laistyti gėlytes, nors iš tikrųjų yra rimtos organizacijos, turinčios valdyti kolektyviai naudojamą privatų turtą, vadovai. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvoje daugiabučių namų gyventojų bendrijos pradėtos kurti daugiau kaip prieš du dešimtmečius. Žmonės buvo aktyviai raginami į jas burtis, bet nemažai daliai gyventojų ir dabar jų namai nerūpi, o bendrijos tebėra mįslė. Ką šios veikia, jei kone kas antras prieš kelis dešimtmečius statytas daugiabutis – kiauras, aptrupėjęs, nematęs šeimininko rankos? Apie tai „Lietuvos žinios“ kalbasi su Lietuvos respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų (Lietuvos būsto rūmų) prezidentu Juozu Antanaičiu.

– Lietuvoje yra per 50 tūkst. daugiabučių gyvenamųjų namų, o kiek bendrijų?

– Naujausiais duomenimis, yra daugiau kaip 5 tūkst. bendrijų. Jos prižiūri apie 40 tūkst. namų. Tačiau iš tikrųjų tai rodo nesveiką požiūrį į bendrijų paskirtį ir tokią bendro turto valdymo formą. Logiška, kai bendriją įsteigia vieno, dviejų ar trijų daugiabučių gyventojai, bet kai kurios jų valdo net 78 namus. Šiuo atveju jau derėtų kalbėti apie 78 bendrijų verslo asociaciją. Nelabai galiu įsivaizduoti, kaip tokia organizacija gali priimti teisėtus sprendimus. Juk jei reikia, pavyzdžiui, sulopyti vieno namo stogą, sprendimas gali būti priimamas tik balsavus už jį daugiau kaip pusei bendrijos narių.

Kai namas nerūpi jo gyventojams

– Gal bendrija iš tikrųjų nereikalinga? Jei patiems gyventojams nerūpi, savivaldybė skiria administratorių ir to užtenka.

– Savivaldybės paskirtas administratorius – bėdos sprendimas. Žinoma, yra gerų administratorių, sąžiningai atliekančių savo darbą. Tačiau joks administratorius nesirūpins gyventojų turtu taip, kaip galėtų ir privalėtų jie patys.

Nieko naujo neišradome. Pirmosios bendrijos atsirado Olandijoje, Roterdame, dar dvidešimtojo amžiaus pradžioje. Jos buvo sukurtos tam, kad gyventojai galėtų kolektyviai valdyti savo naudojamą turtą. Toks turto priežiūros būdas pasitvirtino ir išplito. Vėliau žmonės nieko geriau jau nesugalvojo.

Tačiau Lietuva, skirtingai nei daugelis valstybių, panoro viską išrasti pati, todėl nuėjo kitu keliu. Įsteigėme bendrijas, o teisinės jų veiklą reglamentuojančios bazės nesureguliavome. Bendrijos pirmininku gali būti išrinktas bet kas – geras mokytojas, geras chirurgas, bibliotekininkas, sportininkas. O reikia ūkininko, gebančio prižiūrėti pastatą, bendrauti su gyventojais, priimti sprendimus, tvarkyti dokumentus ir buhalteriją. Taigi žmogus turi būti kompetentingas įvairiose srityse.

– Koks yra pagrindinis bendrijos ir jos pirmininko vaidmuo?

– Lietuvos statybos įstatyme nurodytas reikalavimas būsto savininkams rūpintis, kad visas namas būtų nuolat prižiūrimas ir saugus per visą jo ekonomiškai pagrįstą gyvenimą. Dėl to kiekvienais metais specialistai turi atlikti namo techninę apžiūrą, surašyti pastebėtų defektų aktus ir sudaryti planą, kad jie nedelsiant būtų pašalinti. Kiekvienam darbui reikia lėšų, o jį finansuoti privalo butų savininkai – turto naudotojai.

Šiandien pamačius plyšį sienoje ir jo už keliasdešimt ar kelis šimtus eurų nepašalinus, laikas per keletą metų atliks savo darbą – tada sutvarkyti byrančią sieną, pašalinti išplitusius defektus kainuos šimteriopai brangiau. Kiekvienas daiktas turi savo gyvavimo laikotarpį. Pavyzdžiui, vamzdyno eksploatavimo terminas – 15–20 metų. Vadinasi, praėjus šiam laikui daugiabučio gyventojai turi būti sukaupę pinigų jam pakeisti arba kapitaliai suremontuoti. Butų savininkai privalo savo lėšomis prižiūrėti turtą. Sudarius darbų sąmatą visiems gyventojams pateikiamos kelių ar keliasdešimt tūkstančių eurų sąskaitos – reikia sumokėti. Tačiau vieni išvykę, kiti apgyvendinę nuomininkus, treti iš tikrųjų neturi pinigų. Bet kuris ūkininkas, planuojantis ką nors pirkti, atideda tam pinigų. Todėl ir namo tvarkymo darbams būtina numatyti bei sukaupti lėšų.

Juozas Antanaitis: "Logiška, kai bendriją įsteigia vieno, dviejų ar trijų daugiabučių gyventojai, bet kai kurios jų valdo net 78 namus."/Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka
Juozas Antanaitis: "Logiška, kai bendriją įsteigia vieno, dviejų ar trijų daugiabučių gyventojai, bet kai kurios jų valdo net 78 namus."/Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

– Pabrėžiate bendrijos vadovo profesionalumo lygį, bet gal svarbiau pirmininku išrinkto žmogaus suvokimas, kokia yra jo atsakomybė?

– Kalbėdamas apie profesionalumą tai ir turiu omenyje. Daugybė bendrijų pirmininkų – kruopštūs žmonės arba geri pašnekovai, tačiau kai imasi vadovavimo, jie mano, kad turi švariose laiptinėse laistyti gėlytes, sudaryti bendrųjų patalpų valymo tvarkaraščius ir pan. Iš tikrųjų bendrijos pirmininkas yra rimtos organizacijos, kuriai patikėta prižiūrėti kolektyviai naudojamą privatų turtą, vadovas. Jam reikia organizuoti visą techninį darbą, tvarkyti bendrijos buhalteriją, techninę dokumentaciją, planuoti būtinus remonto darbus, sudarinėti sutartis su santechnikos, energetikos, kitomis specializuotomis bendrovėmis. Tai rimtas sumanaus vadybininko, išmanančio ir apie techniką, darbas.

Bendrijų įstatymą būtina keisti. Pirmiausia reikia iškelti reikalavimą bendrijos pirmininku rinkti profesionalą, nes žmonės jį samdo tam, kad tvarkytų bendrą turtą. Pirmininkas turi būti pasiekimas visada, nors gali ir nusistatyti gyventojų priėmimo valandas. Bet jei naktį name įvyktų avarija, jis juk nerodytų į laikrodį, esą darbo valandos jau baigėsi, atidėsime reikalą rytdienai. Su bendrijos pirmininku turi būti sudaryta darbo sutartis, nustatytos konkrečios darbo valandos. Tai tikrai sunkus darbas. Ir niekus kalba tie, kurie giriasi, kad dirba už dyką. Taip negalima, antraip turėtų bausti Darbo inspekcija.

Daugiabučių gyventojų bendrijų pirmininkus reikia šviesti ir mokyti, todėl kiekvieno mėnesio pirmą pirmadienį Būsto rūmai rengia mokymus konkrečia aktualia tema.

Nenuspėjami įgaliotinių pasirinkimo pavojai

– Tačiau yra ir kitų daugiabučių priežiūros formų, ne vien savivaldybės skirtas administratorius. Kai kurie gyventojai renkasi jungtinę veiklą. Gal ji modernesnė, patikimesnė?

– Negaliu įsivaizduoti, ką ši forma reiškia, pavyzdžiui, 100 butų pastate. Jų savininkai balsų dauguma nusprendžia pasirašyti tarpusavio sutartį, išrenka įgaliotą asmenį, kuris tvarkosi be jokių mokesčių, be sąskaitų, be atsakomybės, be darbo užmokesčio. Visų gyventojų pinigai namui prižiūrėti kaupiami to įgaliotinio asmeninėje sąskaitoje.

Ši valdymo forma kažin kodėl mėgstama Trakuose. Kuo ji gresia, rodo prieš keletą metų atsitikęs įvykis: tokia įgaliotinė rinko gyventojų įnašus grynaisiais, įmokas rašė į paprastą sąsiuvinį, žmonės jame pasirašydavo, gal gaudavo lapelius su įgaliotinės parašu, gal ne, kai kas juos galbūt išsaugojo, bet dauguma, matyt, kur nors nukišo, arba, kaip įprasta, išmetė. Tai buvo aktyvi, kruopšti, rūpestinga moteris, bet netikėtai iškeliavo Anapilin. Kadangi pinigai buvo asmeninėje įgaliotinės sąskaitoje, visas santaupas paveldėjo jos sūnus. Žmonėms papriekaištavus, kad sąskaitoje buvo ir jų pinigai, paveldėtojas paprašė įrodyti, pateikti bent mokėjimo raštelius, o apie sąsiuvinį tvirtino nieko nežinąs. Taip didžioji dalis gyventojų įmokų atiteko velionės sūnui. Gal ir neteisinga, tačiau teisėta. Žmonės patys pasirinko taip tvarkytis.

Nemaloniai nustebino Vilniaus miesto savivaldybė, nutarusi pakeisti visus anksčiau paskirtus daugiabučių namų administratorius – esą šie užsisėdėję. Tai nekorektiškas sprendimas. Įstatymas skelbia: administratorius keičiamas, kai yra pagrįstų namo gyventojų, butų savininkų skundų. Tada organizuojamas gyventojų susirinkimas ir jie patys pasiūlo kandidatą arba balsuoja už pasiūlytus. Jei skundų nėra, vadinasi, viskas gerai. Vilniaus valdžia sumanė skirti 5 mln. eurų naujai administravimo sistemai. Visiškai užbraukiamas ankstesnių administratorių įdirbis, sukaupta patirtis, suplanuoti darbai. Nauji administratoriai turės imtis tų pačių darbų, bet ar ryšis į juos investuoti pinigus, jei žinos, kad savivaldybė bet kada gali persigalvoti? Dabar svarbiau ne žmonių pasitikėjimas ar nepasitikėjimas administratoriumi, o savivaldybės nuomonė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"