Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Darbuotojų trūkumas keičia sezoninio darbo tradicijas

 
2018 07 17 13:40

Darbo rinkos ekspertai vienbalsiai pripažįsta: nuo 2011 metų terminuotai įsidarbinusių žmonių skaičius kasmet mažėja. Darbo neturintys asmenys vis dažniau pirmenybę teikia neterminuoto darbo pasiūlymams. Vis dėlto manoma, kad laikinas darbas, kaip atskira darbo santykių forma, neišnyks.

„Verslios Lietuvos“ analitikas Vadimas Ivanovas prisiminė, kad didžiausias laikinai samdomų darbuotojų skaičius ‑ beveik 99 tūkst. ‑ buvo fiksuotas 2003 metais. Pernai laikiną darbą dirbančių darbuotojų metų vidurkis sumažėjo iki 19,8 tūkst. ir buvo 15 proc. mažesnis nei 2016 metais. 2017 metais pagal neterminuotas sutartis dirbo apie 1,7 proc. visų šalies dirbančiųjų. Laikiną darbą dirbančių asmenų mažėjimo tendencija vyravo ir 2018 metų pirmajame ketvirtyje. Palyginti su 2017 metų tuo pačiu laikotarpiu, laikinai įsidarbinusiųjų sumažėjo 9 procentais.

Kurortuose gegužės-rugsėjo mėnesiais darbo užmokestis šiek tiek didesnis nei didmiesčiuose, be to, pajūrio darbdaviai dažnai siūlo nemokamą apgyvendinimą arba maitinimą.

Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenimis, 2017 metais terminuotam darbui buvo registruota 22,9 tūkst. laisvų darbo vietų, t. y. 20 proc. mažiau negu 2016 metais. Taip pat kasmet nuosekliai mažėja ir pagal terminuotas darbo sutartis įsidarbinusių žmonių skaičius. 2017 metais terminuotai dirbo 19,8 tūkst. asmenų, t. y. 14 proc. mažiau nei 2016-aisiais. „Gerėjant ekonominei situacijai, vis daugėja neterminuoto darbo pasiūlymų, kurie asmenims suteikia tvaresnį užimtumą“, ‑ pažymėjo LDB Metodologijos ir stebėsenos skyriaus vyriausioji specialistė Dovilė Mackevičienė.

Jai pritarė ir V. Ivanovas: „Vertindami pastarųjų metų pokyčius manome, kad laikinai dirbančių žmonių skaičiaus mažėjimui įtakos turi bendra situacija darbo rinkoje. Esant palankiai ekonominei situacijai, įmonėms vis labiau trūksta kvalifikuotų darbuotojų, todėl vis didesnei daliai laikinai dirbančiųjų atsiranda ilgalaikės darbo vietos.“ Kitas aspektas, pasak jo, – augantis darbo užmokestis: patiems darbuotojams jau vis labiau apsimoka ieškoti ilgalaikio darbo, ypač tiems, kurie anksčiau uždirbdavo mažiau nei minimumą.

Įdarbinimo tarpininkavimo centro direktorius Žilvinas Padegimas įvardijo, kad, be įprastinių, vasarą atsirandančių sezoninių darbų, kai kurios įmonės, išleidusios darbuotojus atostogų, į jų vietą priima žmones pagal neterminuoto darbo sutartis. „Pastebima ir kita tendencija ‑ kelerius pastaruosius metus prekybos centrai vasarą taip pat priima darbuotojų sezoniniam darbui. Jei darbuotojas įtinka ir atitinka reikalavimus (tarkime, nėra moksleivis), jam pasiūloma neterminuota darbo sutartis, studentui – pusė etato, kad galėtų suderinti studijas ir darbą. Darbo rinka atsisuka į žmogų“, ‑ tvirtino Ž. Padegimas.

Pajūryje daugiausia darbo ir geresni atlyginimai

LDB duomenimis, 2018 metų pirmąjį pusmetį duomenų bazėje buvo registruota 117,7 tūkst. laisvų darbo vietų, iš jų 10,6 tūkst. (9 proc.) skirtos terminuotam (sezoniniam) įdarbinimui. 2017 metais Lietuvos darbo biržos duomenų bazėje buvo registruota 222,1 tūkst. laisvų darbo vietų, iš jų 22,9 tūkst. (10,3 proc.) skirtos terminuotam įdarbinimui.

Daugiausia tokių darbo pasiūlymų buvo registruota Klaipėdoje ir Vilniuje (1 tūkst.), Kaune (0,8 tūkst.), Šiauliuose (0,7 tūkst.), o mažiausiai – Lazdijuose, Pagėgiuose, Rietave, Zarasuose.

Pasak D. Mackevičienės, galima išskirti penkis pagrindinius sektorius, kurie sukuria daugiausia laikinų darbo vietų: tai apdirbamoji gamyba (17,4 proc.); statyba (12,7 proc.); administracinė ir aptarnavimo veikla (11,4 proc.); didmeninė ir mažmeninė prekyba, variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas (9 proc.); žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė (8 proc.).

Daugiausia laisvų darbo vietų terminuotam darbui LDB registruota pagalbiniams darbininkams, valytojams, plataus profilio statybininkams, virėjams, pardavėjams, padavėjams, barmenams, kambarinėms, aplinkos tvarkytojams, nekvalifikuotiems apdirbimo pramonės darbininkams, traktorininkams, kelininkams, pakuotojams, miško medelyno darbininkams, miško sodintojams, fasuotojams, pagalbiniams virtuvės darbininkams.

Įdarbinimo tarpininkavimo centro direktorius pažymėjo, jog duodami skelbimus darbdaviai ne visuomet nurodo, kad tai sezoninis darbas pagal teminuotą darbo sutartį. „Dažnas eina po „bendra vėliava“, tačiau tai, kad siūlomas darbas yra sezoninis, galima nuspėti iš jo pobūdžio. Jei rašoma, kad reikalingas darbuotojas dirbti prie grūdų džiovinimo elevatoriaus, suprantama, jog darbo santykiai tęsis tik derliaus dorojimo laikotarpiu“, ‑ sakė Ž. Padegimas.

Analizuojant šiuo metu siūlomą darbo užmokestį, tarkime, padavėjams, matyti, kad jiems siūlomas vidutinis atlyginimas yra 400–450 eurų, pajūryje vidutinis atlyginimas padavėjams apie 500 eurų. Tai leidžia teigti, kad kurortuose gegužės-rugsėjo mėnesiais darbo užmokestis šiek tiek didesnis nei didmiesčiuose. Be to, siekdami pritraukti pagalbininkų, pajūrio darbdaviai dažnai siūlo nemokamą apgyvendinimą arba maitinimą sutarties laikotarpiu.

Didžiausias vidutinis mėnesinis atlyginimas, neatskaičius mokesčių, siūlomas miško sodintojams (1000 Eur), plataus profilio statybininkams (900 Eur), kelininkams (600–700 Eur), traktorininkams (600 Eur), virėjams (500–600 Eur), pagalbiniams darbininkams (400–600 Eur), pagalbiniams virtuvės darbininkams (400–500 Eur).

Jaunimo norai neatitinka galimybių

Dažnai sakoma, kad sezoniniai darbai yra jaunimo niša. LDB Metodologijos ir stebėsenos skyriaus vyriausioji specialistė tvirtino, kad biržos kaupiami duomenys apie terminuotą įsidarbinimą šį stereotipą neigia. „Terminuotus darbus renkasi ne tik jaunimas. 2018 metų sausio-birželio mėnesiais terminuotai įdarbinta 9,7 tūkst. asmenų, iš jų 17 proc. – jaunimas (iki 29 metų), 48 proc. – 30–49 metų asmenys, 35 proc. – vyresni nei 50 metų asmenys“, ‑ argumentą skaičiais pagrindė D. Mackevičienė.

Jos žodžiais, LDB informacinėje sistemoje darbdavys, registruojantis laisvas darbo vietas, gali pažymėti, kad į darbo vietą gali pretenduoti moksleiviai, studentai. „Vasaros atostogoms įsibėgėjant, mokiniai ir studentai itin aktyviai ieško laikino įsidarbinimo galimybių. Mokiniams dažnai siūloma dirbti parduotuvių pardavėjais, padavėjais, aplinkos tvarkymo pagalbininkais, statybų darbų pagalbininkais, pakuotojais, afišų klijuotojais, siuntų skirstytojais, pagalbininkais sandėliuose“, ‑ vardijo LDB atstovė.

Tačiau besimokantys jaunuoliai vasaros atostogų metu dažniausiai pageidauja dirbti vadybininko ir administratoriaus padėjėjais, medienos apdirbimo ir statybų darbininkais, pardavėjais, padavėjais, pakuotojais, apklausų atlikėjais, o profesinių ir aukštesniųjų mokyklų moksleiviai, baigę kelis kursus, pradeda ieškoti darbo pagal būsimą specialybę.

„Jau sulaukę pilnametystės mokiniai ir studentai turi daugiau galimybių įsidarbinti. Sezoniniai darbai galėtų būti niša tik besimokantiems asmenims. Kelerių metų tendencijos rodo, kad sezoninio darbo pasiūlymais gegužės-liepos mėnesiais daugiausia domisi besimokantys ar studijuojantys jaunuoliai, norintys užsidirbti vasaros atostogų metu“, ‑ pažymėjo D. Mackevičienė.

Ž. Padegimas yra įsitikinęs, kad sezoninių darbuotojų trūkumas, ypač jaunimo, būtų dar didesnis, jeigu ne vienas „bet“. „Kadangi jaunimui nėra barjero bendrauti anglų kalba, dažnas nori išbandyti save ir sezoninius darbus dirbti renkasi užsienyje, kur ir uždarbis didesnis nei mūsų šalyje. Tačiau užsienio kurortuose sezonas prasideda anksčiau, gegužę, ir baigiasi vėliau, rugsėjo viduryje. Ne visi studentai gali pasinaudoti atsivėrusiomis galimybėms dėl studijų, o pasiūlymų užsienyje yra daugybė“, ‑ sakė jis.

Nors trūkstant darbo jėgos Lietuvoje keičiasi sezoninio darbo tradicijos, ekspertai prognozuoja, kad laikinas darbas, kaip atskira darbo santykių forma, neišnyks, ypač jaunimo įdarbinimas sezoniniams (vasaros) darbams. „Tai ypač gera proga jaunimui išbandyti savarankišką gyvenimą, suprasti, ar jiems tinka aukštesnės kvalifikacijos nereikalaujantys darbai, o kartu ir atliepti verslo poreikį papildomiems darbuotojams sezono metu. Vis dėlto artimiausioje ateityje, esant palankiai ekonominei situacijai, laikinai dirbančių asmenų gali dar šiek tiek sumažėti“, ‑ samprotavo „Verslios Lietuvos“ vyr. analitikas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"