Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Darbo vietų brangimo nepaveja produktyvumo augimas

 
2018 03 21 9:00
Vienintelis būdas verslui įveikti darbo sąnaudų augimo iššūkį – investuoti į darbo našumo ir darbo organizavimo efektyvumo didinimą.
Vienintelis būdas verslui įveikti darbo sąnaudų augimo iššūkį – investuoti į darbo našumo ir darbo organizavimo efektyvumo didinimą. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Naujaisiais „Bloomberg professional“ paskelbtais duomenimis, Lietuvos darbo sąnaudų indeksas buvo didžiausias iš visų Baltijos šalių – 8,3 procento. Tai reiškia, jog vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos 2017 metų ketvirtą ketvirtį, palyginti su ankstesnių metų tuo pačiu ketvirčiu, padidėjo daugiau negu 8 procentais.

Nedaug nuo Lietuvos atsiliko Estija (8,2 proc.), mažiausias darbo sąnaudų indeksas Baltijos šalyse fiksuotas Latvijoje (7,2 proc.). Visos Europos Sąjungos (ES) darbo sąnaudų indeksas buvo lygus 2,3 proc., o euro zonos – 1,5 procento.

Darbo sąnaudų indeksas kasmet skaičiuojamas kiekvienoje Europos Sąjungos šalyje, išvedamas bendras vidurkis ir valstybės lyginamos tarpusavyje. Tai santykinis rodiklis, kuris išreiškia vienos dirbtos valandos darbo sąnaudų pokytį per pasirinktą laikotarpį. Darbo sąnaudos apima tiek tiesiogines, tiek netiesiogines visas darbdavio išlaidas, atsirandančias samdant darbuotojus, tai yra bruto darbo užmokestis, profesinio mokymo ir kvalifikacijos kėlimo išlaidos, socialinės įmokos ir išmokos.

Darbo sąnaudų kitimo tendencijos aktualios tiek verslininkams, tiek darbuotojams, tiek valdžios atstovams. Didėjančios sąnaudos verslui kelia papildomų rizikų, jų nesuvaldymas konkurencinėje rinkoje gali lemti ypač didelių problemų. Vis dėlto nedidėjantis, nekonkurencingas atlyginimas vargu ar išlaikys aukštą kompetenciją turinčius, lojalius darbuotojus, pritrauks potencialių kandidatų.Taip pat bet koks valdžios atstovų sprendimas darbo ir socialinės apsaugos klausimais gali daryti vienokią ar kitokią įtaką.

„Manau, kad darbo sąnaudų augimą Lietuvoje per šiuos metus ypač paskatino paslaugų sektoriaus proveržis. Jame apie 70 proc. darbo sąnaudų sudaro atlyginimai. Tokiam šuoliui įtakos taip pat turėjo darbo užmokesčio didinimas prekybos sferoje. Pramonėje šie pokyčiai jau įvykę anksčiau. Be to, bent vieną ar du augimo procentus nulėmė dalies verslo išėjimas iš šešėlio“, – pranešime spaudai komentuoja Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas, UAB „Novameta“ valdybos pirmininkas Benjaminas Žemaitis.

Pasak jo, priešingai nei ES senbuvėse, kur šie rodikliai yra sveikos ekonomikos požymis, Lietuvoje infliaciją dukart lenkiantis atlyginimų augimas nėra sveikas rodiklis, ypač kai darbo našumas tiek nekyla. „Darbo sąnaudų augimas yra iššūkis verslui ir pavojus jo konkurencingumui. Lietuva negali likti pigios darbo jėgos šalimi, atlyginimai artės prie europinių, kitaip emigracijos nesustabdysime. Vienintelis būdas verslui įveikti šį iššūkį – investuoti į darbo našumo ir darbo organizavimo efektyvumo didinimą“, – sako B. Žemaitis.

Pramonėje iš visų Baltijos šalių didžiausias darbo sąnaudų indeksas fiksuotas Latvijoje, o mažiausias – Estijoje. Lietuva užėmė tarpinę poziciją. Tai reiškia, kad Lietuvos pramonėje vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos 2017 metų ketvirtą ketvirtį, palyginti su ankstesnių metų tuo pačiu ketvirčiu, padidėjo 7,9 proc., Latvijoje – 8,6 proc., o Estijoje – 5 proc., pramonės sektoriuje visos ES šis vidurkis buvo lygus 2,3 proc., o euro zonos – 1,3 procento.

KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto, kuriame veikia „Bloomberg professional“ terminalas, profesoriaus Ryčio Krušinsko teigimu, didesnis darbo sąnaudų indekso augimo fiksavimas rodo didėjančią naštą verslui dėl darbo vietų brangimo, ir šį rodiklį galima būtų vertinti sugretinus su infliacijos ar produktyvumo rodikliais. „Infliacijos rodiklis Lietuvoje, remiantis „Bloomberg“ duomenimis (3,8 proc.), taip pat buvo beveik du kartus didesnis nei Europos Sąjungos. Apibendrinant, tokia situacija rodo gan sparčiai brangstančios darbo vietos išlaikymo tendencijas, kurios turėtų būti sietinos ir su augančiu produktyvumu“, – pažymi jis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"