Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Darbo rinka – kreivame veidrodyje

 
2018 07 16 6:00
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Lietuvoje nedarbo lygis auga nepaisant nemažėjančios darbo pasiūlos. Pagal šį rodiklį regione perpus atsiliekame nuo šiauriausių kaimynų. Liepos 1 dieną šalyje buvo 143,1 tūkst. oficialiai registruotų bedarbių, kurių amžius – nuo 16 iki 65. Nedarbo lygis buvo 8,3 proc., arba 0,2 procentinio punkto didesnis, negu prieš mėnesį.

Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenys turėtų šokiruoti Estijos darbo rinką. Šios šalies įdarbinimo tarnyba pranešė, kad paskutinę birželio dieną šalyje buvo 29,5 tūkst. atitinkamo amžiaus bedarbių, o nedarbo lygis siekė 4,5 procento. Estija gyventojų skaičiumi yra 2,1 karto mažesnė nei Lietuva, o bedarbių joje penkeriopai mažiau, nedarbo lygis – beveik dvigubai mažesnis.

Trečdalį visų registruotų bedarbių Estijoje sudaro riboto darbingumo žmonės. Palyginti su geguže, nedirbančių žmonių Estijoje buvo 290, arba 1 proc. mažiau. Šioje šalyje nedarbas mažėja ketvirtą mėnesį iš eilės.

Vasarą biržoje daugėja besiregistruojančio 16–29 metų amžiaus jaunimo – iš viso per birželį užregistruota 5,6 tūkst. jaunų asmenų.

Kalti absolventai

Lietuvoje nedarbas per mėnesį padidėjo 0,2 procentinio punkto. Lietuvos darbo birža paskelbė, kad į ją birželį kreipėsi 0,6 tūkst. asmenų daugiau, negu gegužę. „Kaip ir kasmet, vasarą daugėja besiregistruojančio 16–29 metų amžiaus jaunimo. Iš viso per mėnesį įregistruota 5,6 tūkst. jaunų asmenų, iš jų – 0,7 tūkst. absolventų. Padidėjusiam nedarbui įtakos turėjo gegužės ir birželio mėnesiais gauti 25 pranešimai apie 1390 darbuotojų atleidimą“, – rašoma LDB komentare.

Šiemet vasara prasidėjo 3 savaitėmis anksčiau nei įprasta, tačiau dėl to sezoninių darbų pasiūla nepadidėjo. LDB pranešė, kad per mėnesį į teritorines darbo biržas kreipėsi 19,3 tūkst. darbo neturinčių asmenų, arba 0,6 tūkst. daugiau nei gegužę. Biržos duomenų registre birželį buvo 37,1 tūkst. darbo pasiūlymų. Tai 1,3 tūkst. mažiau nei gegužę ir 5,2 tūkst. daugiau nei pernai birželį, iš jų naujų laisvų darbo vietų – 22 tūkstančiais.

Kita kaimynų politika

„Luminor“ banko, veikiančio visose Baltijos valstybėse, vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas „Lietuvos žinioms“ komentavo, kad Estijos darbo rinka yra pažengusi keliais žingsniais toliau nei Lietuvos. „Tai visų pirma visuomenės požiūris į darbuotoją, ypatingai – vyresnio amžiaus ir neįgalųjį. Visuomenė – tai ir darbdaviai, ir kiti, nes kiekvienas dabartinis darbuotojas rytoj gali būti darbdavys arba samdomas darbuotojas, – kalbėjo jis. – Estai per pastaruosius penkerius metus sėkmingai integravo į darbo rinką ir riboto darbingumo, ir vyresnio amžiaus žmones. Šalyje mažesnė darbo užmokesčio nelygybė ir daugiau paskatų įsitraukti į darbą, netgi ne tiek finansinių, kiek visuomeninių.“

Kita vertus, kaip teigė ekonomistas, Estija yra vieno ar poros miestų valstybė – Talino, Tartu, Pernu. Taline nedarbo lygis yra ypač mažas, kaip ir visuose didžiuosiuose miestuose, į kuriuos sutelkiamos investicijos.

Panaši ir Latvijos demografijos struktūra, bet šioje šalyje antrojo pagal dydį miesto Daugpilio nedarbo lygis siekia 20 proc., todėl šalies nedarbo rodiklis, pridėjus Ventspilį, Liepoją, Jelgavą, panašus kaip Lietuvoje.

Ž. Maurico nuomone, jei Lietuva būtų – Vilnius ir Vilniaus apskritis, padėtis būtų ne ką prastesnė nei Estijoje. „Lietuvoje yra gerokai daugiau nemažų miestų, kuriuose yra nemažas struktūrinis nedarbas, nes nėra pakankamai investicijų ir kvalifikuoti žmonės negali rasti darbo, todėl migruoja į didžiuosius miestus, kur irgi ne iš karto yra laukiami“, – svarstė banko ekonomistas. Anot jo, estų ekonomika po krizės pradėjo atsigauti anksčiau, o ir darbo užmokestį rinka suformavo aukštesnį.

Kita įstatymų bazė

„Estai naują Darbo kodeksą priėmė 2010 metais ir iškart pradėjo juo vadovautis. Šio įstatymo tikslas buvo į darbo rinką įtraukti kuo daugiau žmonių. Lietuvoje priimto kodekso tikslas buvo tas pat, bet jis paliktas savieigai“, – komentavo Ž. Mauricas.

Jo įsitikinimu, Lietuvoje yra ir daug fiktyvaus nedarbo, kai darbo biržoje užsiregistruojama dėl socialinio ir sveikatos draudimo, tad sukurta sistema palaiko aukštesnį nedarbo lygį. Mat neužsiregistravęs darbo biržoje nedirbantis žmogus privalo mokėti ir „Sodros“, ir sveikatos draudimo įmokas, tad jam yra paskata užsiregistruoti darbo biržoje, kad šių įmokų mokėti netektų.

Estijoje bedarbis mokesčių nemoka, bet ten yra visuomeninių paskatų įsitraukti į darbo rinką. Toje šalyje bedarbiais nelaikomi žmonės, oficialiai dirbantys bent kažkiek. Lietuvoje dabar darbdaviui neverta žmogų įdarbinti etato dalimi, nes už jį reikia mokėti mokesčius kaip už asmenį, dirbantį visu etatu.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"