Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Darbo ieško inkognito

 
2018 04 12 14:00
Dažnai žmonės, ieškantys darbo, turi darbo vietą, todėl nenori būti matomi darbo skelbimų portaluose.
Dažnai žmonės, ieškantys darbo, turi darbo vietą, todėl nenori būti matomi darbo skelbimų portaluose. "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Slaptas įsidarbinimas, darbdaviui nenurodant savo tapatybės – lyties, amžiaus, rasės ir pan. – populiarėja. Teigiama, kad anonimiškumas atrankoje į darbo vietą leidžia išvengti diskriminacijos ir sužinoti tikrąją darbo vietos vertę. Jis aktualus ir tiems, kurie geresnės darbo vietos dažnai žvalgosi turėdami darbą. Bet tradiciniai darbo paieškų portalai tokios naujovės nauda abejoja.

Anoniminė darbo paieška esą didina įdarbinimo rinkos skaidrumą, o įvairių sričių specialistams suteikia daugiau pasitikėjimo – darbo ieškoma neatskleidžiant savo tapatybės. Tai suteikia laisvę atrasti naują darbo vietą nerizikuojant turima vieta. Būtent šiuos privalumus pirmiausia vardijo neseniai veiklą Lietuvoje pradėjusios slapto įdarbinimo programėlės „MeetFrank“ vienas kūrėjų Kaarelas Holmas.

72 proc. Lietuvos jaunų žmonių dirba, tačiau net kas antras jų ieško darbo. Naujos darbo vietos ieško 30 proc. turinčiųjų darbą.

Kad žvalgytis darbo pasiūlymų net ir turint darbo vietą yra įprasta, patvirtina tyrimai. 2016 metų pabaigoje Europos darbdavių iniciatyvos „Alliance for Youth“ atliktas tyrimas nustatė, kad 72 proc. Lietuvos jaunų žmonių dirba, tačiau net kas antras jų ieško darbo. Naujos darbo vietos ieško 30 proc. ją turinčiųjų.

„Slapukautojų“ daugėja

„Lietuvos žinių“ duomenimis, nuo kovo vidurio Lietuvoje pradėjusi veikti programėlė „MeetFrank“ jau pritraukė daugiau kaip 30 tūkst. registruotų vartotojų. K. Holmo teigimu, per dieną jų skaičius ūgteli maždaug tūkstančiu.

K. Holmas mano, kad anonimiškumas įdarbinant ne tik padeda užtikrinti lyčių įvairovę ir mažina atlyginimų skirtumą tarp jų. Kandidatai į darbo vietą neturi baimintis ir dėl rasės, etninių, amžiaus bei kitų kriterijų, nes šių duomenų darbdavys paprasčiausiai nežino. Nors galutinis sprendimas įdarbinti kandidatą priimamas susitikus akis į akį, tačiau pirmajame etape visi yra lygūs. Taigi, darbdavys atskleidžia atlyginimą ir darbo sąlygas dar nieko nežinodamas apie kandidatą. „Vadinasi, darbdaviai negali pateikti prastesnio pasiūlymo sužinoję, pavyzdžiui, kad kandidatas yra moteris“, – tikino K. Holmas.

Programėlės kūrėjo įsitikinimu, žvalgytis rinkoje nėra nusikaltimas, ir niekas neturėtų būti už tai baudžiamas. „Tai lyg eiti į parduotuvę ir lyginti kainas ar produktus“, – sakė jis.

Vis dėlto ieškoti naujų darbo galimybių, anot jo, tebėra tabu – daugeliu atvejų darbuotojas praranda darbdavio pasitikėjimą. Tai suprasdamas darbuotojas naujo darbo ieško atsargiai ir negali būti „viešai prieinamas“ rinkoje. „Tačiau yra visai normalu įsidarbinus po 24 mėnesių ištirti rinką, net jei nenori keisti darbo. Apžvelgus rinkoje esančius pasiūlymus galima įvertinti savo darbo sąlygas“, – pabrėžė pašnekovas.

„MeetFrank“ šiuo metu veikia Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Suomijoje, o artimiausiais mėnesiais ketina plėsti savo veiklą dar 8–10 Europos šalių, įskaitant Vokietiją, Lenkiją ir Didžiąją Britaniją.

Darbdaviai kandidatų neišduoda

Įdarbinimo rinkoje veikiantys portalai patvirtina, kad dirbantiems ir ieškantiems kito darbo žmonėms anonimiškumas yra aktualus, tačiau jo nauda esą sąlyginė.

„Visiškai nuslėpti savo tapatybės nuo potencialaus darbdavio neįmanoma. Net jei iš pradžių potencialiam darbdaviui nusiųsite anoniminę anketą ar gyvenimo aprašymą (CV), tai kitame etape savo tapatybę vis tiek turėsite atskleisti. Tokio „anoniminio“ darbo paieškos būdo nerekomenduoju, nes tai neduoda jokios naudos ar apsaugos kandidatui, o potencialiam darbdaviui gali sukelti abejonių, kodėl kandidatas slapstosi“, – sakė portalo cvbankas.lt vadovas Tomas Toleikis.

Nedidelės ir finansiškai silpnos įmonės ketinančio išeiti vertingo darbuotojo tik iš smalsumo klausinėja, kas ir ką jam siūlo geriau, bet nesivaržo dėl savo darbuotojo: „Išeini – tai ir eik, ką jau darysi.“

Anot jo, dažniausiai darbo ieškantieji pasirenka nuosaikesnę apsaugą – siunčia savo CV su nurodyta tapatybe tik tiems darbdaviams, į kurių skelbiamas vietas pageidauja kandidatuoti. Bet CV duomenų bazėse savo gyvenimo aprašymui parenka statusą „Nematomas CV duomenų bazėje“.

„Nors teoriškai įmanoma, jog, siunčiant CV pagal darbo skelbimus, informacija apie jūsų darbo paieškas pasieks jūsų darbdavį, tačiau dauguma darbdavių siekia užtikrinti kandidatų konfidencialumą ir neretai tai deklaruoja darbo skelbimuose. Kandidatų anonimiškumo užtikrinimą būtų galima pavadinti viena iš nerašytų verslo etikos taisyklių“, – tvirtino T. Toleikis

Kalbėdamas apie darbo portalų auditoriją pašnekovas sakė, kad juose darbo vietos ieško tiek ją turintys ir norintys keisti, tiek darbo neturintys asmenys. „Darbą turinčių asmenų rinkoje apskritai yra daugiau nei neturinčių, todėl natūralu, kad ir darbo portaluose jų daugiau“, – pridūrė T. Toleikis.

Nesulaiko tušti pažadai

Organizacijų psichologas, personalo tyrimų ir atrankų konsultantas Kostas Zalatoris teigė, kad net periodiniai darbo įvertinimo arba neplanuoti pokalbiai su darbdaviu gali nesulaikyti darbuotojo nuo naujo darbo paieškos. Nemažai lemia tai, ar pats darbuotojas nuoširdžiai viską išpasakoja savo darbdaviui, ar esama nutylėtų lūkesčių, kurių darbdavys tikrai negalės išpildyti. Tai, pavyzdžiui, gali būti projekto ar darbo turinio nepatrauklumas, žemas kompanijos ar jos kainų, produkto, paslaugų konkurencingumo lygis rinkoje, darbovietė yra nepatogioje vietoje ir pan. Taip pat sprendimas dairytis naujų darbo pasiūlymų gali priklausyti nuo to, ar darbuotojas tiki darbdaviu, ar ankstesni pokalbiai apie lūkesčius davė rezultato.

„Jei darbdavys anksčiau nerodė iniciatyvos gerinti darbuotojų sąlygas, jie vengia „nepatogių“ pokalbių ir vieną dieną praneša, kad išeina į kitą darbovietę – jau nė nesvarsto kokių nors dalinių kosmetinių darbo sąlygų ar atlyginimo pakėlimo galimybių“, – pasakojo K. Zalatoris.

Pašnekovas taip pat sakė, kad yra kandidatų, kurie vos įsidarbinę vienoje naujoje darbo vietoje jau ieško kitų pranašesnių kompanijų, pareigų ir atlyginimo. Dažnai taip siekiama nelikti be darbo arba greičiau palikti netinkamą darbovietę. Vienas požymių, kad ką tik įdarbintas kandidatas netrukus padės pareiškimą ir išeis, yra tai, jog jis „per stiprus“ konkrečiai darbo vietai – per daug kompetentingas ir patyręs, dirba už mažesnį atlyginimą ar prastesnėmis darbo sąlygomis.

Lietuvos darbdavius K. Zalatoris įspėjo, kad pradėjusiam dirbti naujam darbuotojui maždaug po 2–3 savaičių pasireiškia „profesinė-egzistencinė krizė“, per kurią krinta pasitikėjimas savo jėgomis, abejojama teisingu pasirinkimu įsidarbinant. „Darbdaviai turi stebėti, būti šalia naujokų ir teikti jiems visokeriopą pastiprinimą kritiniu adaptacijos ir socializacijos periodu“, – pabrėžė specialistas.

Nesistengia sulaikyti

K. Zalatorio teigimu, nedidelės ir finansiškai silpnos įmonės ketinančio išeiti vertingo darbuotojo tik iš smalsumo klausinėja, kas ir ką jam siūlo geriau, bet nesivaržo dėl savo darbuotojo. „Išeini – tai ir eik, ką jau darysi, ieškosime naujo“, – taip silpnų darbdavių mąstymą apibūdino pašnekovas.

Tačiau finansiškai stiprios kompanijos, anot jo, dėl darbuotojo kaunasi. „Išeiti kitur pasišovusiam geram darbuotojui skubiai siūlomi nauji atlygio paketai ir peržiūrimi darbo planai. Juk už didesnį atlyginimą reikia dirbti efektyviau, daugiau ir t. t. Štai tada pamatomas darbdavio nuoširdumas dėl personalo: ar jis tiesiog nori laimėti laikinąją kovą su savo konkurentais – kitų kompanijų vadovais, ar iš tikrųjų nuoširdžiai rūpinsis sutikusiu pasilikti specialistu. Jei darbdavys nenuoširdus, įtampa tarp jo ir darbuotojo didėja ir šis vis tiek po tam tikro laiko paliks įmonę“, – aiškino K. Zalatoris.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"