Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Dalis cukrinių runkelių augintojų ima „atostogas“

 
2018 04 11 6:00
Suvalkijoje pernai cukrinių runkelių prikasta po 55 tonas iš hektaro, o 2016 metais pavyko gauti 10 tonų daugiau / 
Suvalkijoje pernai cukrinių runkelių prikasta po 55 tonas iš hektaro, o 2016 metais pavyko gauti 10 tonų daugiau /  "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Europos Sąjungoje panaikinus cukraus gamybos kvotas du šalies cukraus fabrikai ketino didinti gamybą, tačiau nepalankus pernykštis ruduo, praretinęs saldžiųjų šaknų augintojų gretas, rinkoje įsivyravusi sumaištis ir kritusios cukraus kainos planus koreguoja. Dalis ūkininkų šiemet mažina šių šakniavaisių plotus.

Lietuvos cukrinių runkelių augintojų asociacijos vadovas Kastytis Patiejūnas „Lietuvos žinioms“ sakė, kad Kėdainių cukraus fabrikui, pernai žadėjusiam pagaminti maždaug 120 tūkst. t cukraus, dėl gauto mažesnio nei planuota žaliavos kiekio bei mažo jos cukringumo numatytų planų įgyvendinti nepavyko ‑ buvo perdirbta apie 700 tūkst. t saldžiųjų šaknų, iš jų išėjo mažiau nei 103 tūkst. t cukraus. Šiemet kėdainiškiai lieka prie to paties – 120 tūkst. tonų. Marijampolėje pernai buvo ketinta perdirbti 300 tūkst. t saldžiųjų šaknų, o šiemet – 250 tūkst. tonų.

Praėjęs sezonas buvo labai sunkus, ūkininkai rudenį ilgai murdėsi šlapiose dirvose. Natūralu, kad po tokių metų žmonės nori pailsėti

„Panaikinus cukraus kvotas, atsirišo rankos cukrinių runkelių augintojams. Anksčiau jiems buvo skirtos auginimo kvotos ir jos kas metai būdavo pratęsiamos, o dabar galima padaryti vienų ar dvejų metų pertrauką. Didžioji dalis žemdirbių, kurie šiemet nesudarė pardavimo sutarčių, ne pasitraukė iš cukrinių runkelių auginimo rinkos, o daro pertrauką. Praėjęs sezonas buvo labai sunkus, ūkininkai rudenį ilgai murdėsi šlapiose dirvose. Natūralu, kad po tokių metų žmonės nori pailsėti“, ‑ sakė bendrovės „Nordic Sugar Kėdainiai“ žemės ūkio direktorius Saulius Mozeris.

Panašiai kalbėjo ir Algimantas Šleževičius, žemės ūkio kooperatyvo (ŽŪK) „Kėdainių krašto cukriniai runkeliai“ valdybos pirmininkas. „Kai kurie cukrinių runkelių augintojai šiemet išeina „akademinių atostogų“, ne vienas žemdirbys apsisprendė nesėti šios kultūros“, – tvirtino jis.

Lietuvos cukrinių runkelių augintojų asociacijos vadovas teigė pastebėjęs, kad vis dėlto mažėja ir augintojų entuziazmas. „Prieš 10–15 metų ūkininkai cukrinius runkelius augindavo pelnui uždirbti, o dabar kiekviena klaida ar neigiama gamtos įtaka turi tokių pasekmių, kad šie augalai gali tapti nuostolingi, riba tarp pelno ir nuostolio yra labai susiaurėjusi“, ‑ neslėpė K. Patiejūnas.

Žemdirbiai, pristatantys saldžiąsias šaknis „Nordic Sugar Kėdainiai“, problemų dėl atsiskaitymų už produkciją nepatyrė. Situacija normalizavosi ir Suvalkijoje, kai į „Lietuvos cukraus“ fabriko veiklą įsitraukė „Žvalguva“, tiekianti sėklas, trąšas ir pesticidus.

Atsižegnojo, bet persigalvojo

Pernai vėlų rudenį ar žiemos pradžioje ūkininkai keikė orus ir ne vienas tikino, kad daugiau su cukriniais runkeliais nebeprasidės. Vis dėlto šiemet, artėjant sėjos laikui, ne vienas atsižegnojęs persigalvojo. Dažniausias pasiteisinimas – alternatyvos, ką auginti vietoj šios kultūros, galima sakyti, nėra.

"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka
"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Kauno rajono ūkininkas Juozas Staliūnas pernai vėlų rudenį tikino atsisakysiąs cukrinių runkelių auginimo ar bent sumažinsiąs jų plotus. „Liekame prie įprasto jų ploto – 200 ha, nes nėra ką daryti. Niekam nebereikia žirnių, atsirado naujų žalinimo reikalavimų. Dar neaišku, kaip peržiemojo žieminiai kviečiai. Greičiausiai, kaip ir kasmet, cukriniai runkeliai užims šiek tiek daugiau nei ketvirtadalį turimos žemės“, ‑ dabar kalbėjo ūkininkas.

J. Staliūno teigimu, dar nėra taip pasitaikę, kad derlius liktų laukuose nenuimtas – bet kokia kaina cukriniai runkeliai nukasami ir išvežami, dažnai dirbant ne tik dienomis, bet ir naktimis. „Kita kalba – koks galutinis rezultatas, kokių išlaidų patiriame. Suvedus galus paaiškėja, kad naudos neliko. Pernai runkelius nukasėme, išvežėme, tačiau net nepasiekėme bazinio cukringumo, pritrūko 0,8 procento. Saulės buvo mažai, o esamą cukrų išplovė lietus“, ‑ bėdojo žemdirbys.

Anksčiausiai cukrinius runkelius J. Staliūnas yra sėjęs balandžio 10 dieną, o vėliausiai – gegužės 17‑ąją ir sulaukė palyginti gero derliaus. „Duok Dieve, kad šiemet į laukus išeitume apie balandžio 20 dieną“, ‑ prognozavo ūkininkas.

Gintarė Butkienė, ūkininkaujanti Marijampolės rajone ir valdanti per 400 ha žemės, taip pat neketina atsisakyti auginti cukrinius runkelius. „Esame numatę sėti 70 ha ir tikimės, kad dveji metai iš eilės nebus blogi. Reikia žiūrėti optimistiškai. Nėra didelės bėdos su šia kultūra. Viskas priklauso nuo gamtos. Tokių blogų metų, kad taip būtume mirkę purve, kaip pernai, neprisimena net seniausiai ūkyje dirbantys žmonės. Vis dėlto, nors teko gerokai pavargti, neliko nei neišvežtų runkelių, nei nenuimtų plotų“, ‑ sakė ūkininkė.

Šalia esančioje Vilkaviškio rajono savivaldybėje dirbantis Vincas Mačiulis šiemet cukrinių runkelių plotus žada mažinti nuo 100 iki 70 hektarų. „Privargome pernai, kol nukasėme ir išvežėme, be to, ir supirkimo kaina labai „nučiulpta“. Žadėjau iš viso šių runkelių atsisakyti, tačiau nėra alternatyvos“, ‑ neslėpė pašnekovas.

Sugadino dirvas

ŽŪK „Suvalkijos cukriniai runkeliai“ vadovas Almantas Pališkis tvirtino, kad Suvalkijoje cukrinių runkelių augintojų gretos šiemet neretėja. Po itin blogų pernykščių metų, kai iš hektaro šiame regione prikasta po 55 tonas saldžiųjų šaknų, šiemet tikimasi ne prastesnio derliaus kaip 2016 metais, kai pavyko gauti 10 tonų daugiau iš hektaro.

A. Pališkis teigė manąs, kad cukrinių runkelių plotai dar gali didėti, nes ūkininkai juos sės vietoj iššalusių žieminių augalų. Tiesa, mokslininkai tokiai „sėjomainai“ nepritaria. „Žemės ūkis – ne laboratorija ir ne šiltnamis, viską pagal rekomendacijas padaryti idealiai neįmanoma, nes gamta daro savo korekcijas. Ne pirmi metai, kai žemdirbiai vietoj žieminių javų sėja runkelius. Turime gerų padargų ir žemę greitai galime paruošti naujai sėjai, gal ir prarasime kelias tonas derliaus, tačiau plotas neliks dirvonuoti“, ‑ argumentavo pašnekovas.

Panašiai kalbėjo ir ŽŪK „Kėdainių krašto cukriniai runkeliai“ valdybos pirmininkas. „Cukriniai runkeliai, kaip sėjomainos kultūra, yra gerai. Tik blogai, kad tokiais šlapiais metais, kaip pernykščiai, labai sugadinama dirva. „Lenkijoje cukrinių runkelių augintojų situacija geresnė, nes ten geriau išplėtotas mažų kelių tinklas“, ‑ sakė A. Šleževičius.

Suvalkijoje pernai pakrautas priekabas iš laukų tempė net du ar trys traktoriai. „Kai jau derlius supiltas į krūvas, kad ir kiek kainuotų, dedamos visos pastangos jį išvežti. Tačiau pernai labai sugadinome dirvožemį, suslėgėme, buksuodami pakenkėme struktūrai. Gerai nors tiek, kad gilus įšalas bent dirvos padą gana stipriai palaužė, todėl reikės mažiau triūsti giluminiais purentuvais. Vis dėlto dirvožemio struktūrai atkurti teks naudoti papildomų priemonių“, ‑ sakė kooperatyvo vadovas.

„Jei rinkoje cukraus kaina pakiltų, gyventi būtų galima ir auginant cukrinius runkelius, ‑ šypsojosi A. Pališkis. – Tačiau savęs neapgaudinėjame, šiandien tokia tikimybė dar maža. Panaikinus kvotas, pasaulyje plečiami cukrinių runkelių plotai, perdirbama daugiau saldžiųjų šaknų. Galbūt rinka susisluoksniuos, gal iš jos kas nors pasitrauks.“

Pernai už toną saldžiųjų šaknų „Lietuvos cukrus“ augintojams mokėjo 26 eurus. „Tačiau dalį užmokesčio atsiimame ne pinigais, o produkcija iš „Žvalguvos“. Pernai nuo 50 iki 80 proc. užmokesčio žemdirbiai gavo natūra, o šiemet susiderėjome, kad imsime ne mažiau kaip 30 proc., tai vėlgi šioks toks palengvinimas augintojams“, ‑ pripažino „Suvalkijos cukrinių runkelių“ vadovas.

Fabrikas siunčia padrąsinančią žinią

Bendrovės „Nordic Sugar Kėdainiai“ žemės ūkio direktorius S. Mozeris sakė, kad pernai Kėdainių cukraus fabrikui žaliavą tiekė apie 300 krašto bei šalies ūkių. Šių metų sezoną įmonė pasitinka su kiek mažesniu žaliavos tiekėjų skaičiumi – 250, tačiau bendras plotas, kuriame bus auginamos saldžiosios šaknys, išlieka toks pats – apie 11,5 tūkst. hektarų. „Tikimės, kad šiemet pagaminsime daugiau cukraus, nes pernai buvo labai mažas derlius. Pasirašėme sutartis pagaminti apie 120 tūkst. tonų cukraus, taigi, kanapės mums tikrai nebus konkurentės“, ‑ tvirtino S. Mozeris.

Pernai Kėdainių cukraus fabrikas į infrastruktūros tobulinimą investavo 5 mln. eurų: pakeitė nemažai vamzdynų, sutvarkė privažiuojamuosius kelius, aikšteles, automatizavo kai kurias linijas. Šiemet ketinama investuoti dvigubai daugiau ‑ planuojama rekonstruoti katilinę ir diegti modernų cukrinių runkelių transporterį. „Tai labai didelis projektas ir jis orientuotas tik į cukrinių runkelių perdirbimą – transporterio nepanaudosi niekam kitam. Vadinasi, mūsų savininkai tiki cukraus gamybos Lietuvoje ateitimi, ir tai yra geras ženklas augintojams“, ‑ užtikrino „Nordic Sugar Kėdainiai“ žemės ūkio direktorius.

Kėdainių cukraus fabrikas šiemet cukrinių runkelių augintojams mokės tokią pat bazinę kainą kaip ir pernai – 26 eurus už toną. „Kaina nėra galutinė, kai suskaičiuosime pelną, ji gali ir padidėti. Mūsų politika – pelnu dalytis su žemdirbiais. Pernai priemoka nebuvo didelė – 6 eurai už toną“, ‑ sakė S. Mozeris.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"