Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Centrinis šildymas skelbia atgimimą

 
2018 01 30 6:00
Vytautas Stasiūnas: "Dabar biokuras sudaro beveik 70 proc. viso šilumos gamybai naudojamo kuro, o iki 2020 metų šią dalį tikimės padidinti iki keturių penktadalių".
Vytautas Stasiūnas: "Dabar biokuras sudaro beveik 70 proc. viso šilumos gamybai naudojamo kuro, o iki 2020 metų šią dalį tikimės padidinti iki keturių penktadalių". Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Centralizuota šilumos tiekimo sistema atgauna savo pranašumus ir pamažu ne tik susigrąžina anksčiau ją palikusius vartotojus, bet ir priglaudžia naujos statybos daugiabučius bei individualius gyvenamuosius namus.

Taip teigia Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas.

– Įvairiuose šaltiniuose nurodoma, kad Lietuvoje yra apie 50 tūkst. daugiabučių gyvenamųjų namų. Kokia jų dalis naudojasi centralizuota šilumos tiekimo sistema?

– Skaičiai skiriasi, nes bendroji statistika skaičiuoja ir daugiabučius, esančius kaimiškose gyvenvietėse, o mes skaičiuojame tik miestuose esančius kelių aukštų pastatus. 2017 metų rugsėjį šalyje buvo 17,2 tūkst. LŠTA įmonių aptarnaujamų daugiabučių, o dar 687 daugiabučius aptarnavo kitos įmonės. Šiuose namuose yra įrengta 700 tūkst. butų.

Lietuvoje centrinio šildymo sistema po poros metų minės 80 metų jubiliejų. Pirmą kartą ji buvo išbandyta 1939 metų birželio 12 dieną Kauno klinikose. Daugelyje kitų Europos Sąjungos valstybių toks centralizuotas šilumos tiekimas nėra paplitęs, o labiausiai jis išplėtotas Skandinavijoje.

– Prieš porą dešimtmečių smarkiai pakilus centralizuoto šilumos tiekimo kainoms, nemažai vartotojų jo atsisakė. Kaip yra dabar?

– Pasitikėjimas centriniu šildymu iš tikrųjų buvo prigesęs dėl per didelių sąskaitų. Vartotojai, nusprendę būstą šildytis patys, vieni rinkosi gamtines dujas, kiti – elektros energiją. Kai kurie naujos statybos daugiabučiai įsirengė vietines plokštelines boilerines katilines, kiti statėsi kvartalines. Ir vienos, ir kitos naudoja gamtines dujas, bet tuo metu tai buvo kiek pigiau negu centralizuotas šildymas.

Tikra revoliucija prasidėjo prieš keletą metų, pradėjus vis plačiau naudoti biomasę. Dabar biokuras sudaro beveik 70 proc. viso šilumos gamybai naudojamo kuro, o iki 2020 metų šią dalį tikimės padidinti iki keturių penktadalių.

Vilniaus daugiabučių rajone Salomėjos Nėries gatvėje šešiolikai namų šilumą autonomiškai tiekia UAB „Balterma ir ko“. Šio kvartalo gyventojai už šilumos kilovatvalandę moka 6,93 cento. Tuo metu kiti vilniečiai, kuriems šiluma tiekiama centralizuotai, moka po 5,02 cento. Bet minėtos gatvės gyventojai už šildymą moka gerokai mažiau negu vidutiniškai sostinėje – jų namai nauji, taupo šilumą.

Kitas pavyzdys: Ignalinoje 80 proc. namų yra modernizuoti, tad ten būsto kvadratiniam metrui šildyti tenka 10 kWh šiluminės energijos, o vidutiniškai Lietuvoje – 15 kilovatvalandžių.

– Gal ne vien kaina buvo kalta dėl sumažėjusio centralizuotos šilumos populiarumo. O žiemą žaliuojančios pievelės virš šilumos trasų? Centrinis šildymas kritikuotas dėl didelių nuostolių tinkluose.

– Iš tikrųjų žemę šildydavo 32 proc. centralizuotai pagamintos šilumos. Dabar nuostoliai trasose sumažinti iki 15 procentų. Kasmet atnaujinama ir pakeičiama vidutiniškai po 50 kilometrų vamzdyno – jau nutiesta naujų arba pakeista 700 kilometrų vamzdyno. Iš viso centrinio šildymo sistemoje yra apie 5 tūkst. kilometrų įvairaus skersmens vamzdynų.

Didžiausia bėda šilumos ūkyje yra senieji daugiabučiai ir jų šilumos mazgai bei pati šildymo sistema namų viduje. Senų elevatorinių šilumos mazgų namuose dar likę apie 5,5 tūkstančio, o naujų modernių yra 8,6 tūkstančio. Opiausia problema yra šilumos nuostoliai miestų senamiesčiuose. Ten šilumą butuose sulaiko storos pastatų sienos, bet šiluminiai mazgai namuose itin susidėvėję. Šildyti reikia ir didžiulius tų namų rūsius, ir šlaitines pastoges. Energija prarandama, bet už ją tenka mokėti.

– Iki 2016 metų turėjo būti įgyvendinta Europos Komisijos direktyva visuose butuose turėti šilumos apskaitos prietaisus. Ar nesulauksime baudų, kad to nepasiekėme?

– Nebaus. Juk tai ne reikalavimas, o tik rekomendacija. Gyventojų sunaudojama šiluma, skirtingai nei elektra, dujos ir vanduo, yra sunkiai suskaičiuojama. Kiekviename bute skaitiklis gali parodyti, kiek jame energijos sunaudota, bet svarbiausia – ką rodo skaitiklis namo įvade.

Dabar biokuras sudaro beveik 70 proc. viso šilumos gamybai naudojamo kuro, o iki 2020 metų šią dalį tikimės padidinti iki keturių penktadalių.

Didžiuliai šilumos kiekiai dingsta laiptinėse, kitose negyvenamose namo patalpose. Šiuose nuostolius tenka dalytis visų butų savininkams. Įrengti individualius šilumos skaitiklius butuose – tikrai nėra pagrindinė problema.

– Kokią matote centralizuoto šilumos tiekimo ateitį Lietuvoje?

– Kadangi dabar centralizuotos šilumos kaina mažėja, dauguma naujų pastatų jungiasi prie šios šildymo sistemos. Raginame ir individualius namus jungtis prie jos – tai naudinga. Antai Tauragėje yra priemiestis, kuriame visi namai, užgesinę savo individualius katilus, prisijungė prie centrinio šildymo. Taip seniai elgiasi ir skandinavai. Pastebime, kad į sistemą vis daugiau grįžta tų klientų, kurie anksčiau nuo jos atsijungė.

Skaičiai

* Lietuvoje šilumos energiją gamina ir tiekia 32 įmonės, turinčios filialų savivaldybėse. Dar 44 nepriklausomi šilumos tiekėjai tiekia 31 proc. šilumos energijos.

* Nuostoliai šilumos tinkluose per du dešimtmečius sumažėjo nuo 32 iki 15 proc. (nuo 9 iki 7,5 mlrd. kWh).

* 2007 metais biokuras sudarė 2 proc. viso šilumos ūkyje naudojamo kuro, 2017 metais – 69 procentus.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"