Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Būsto nuomą keičia ukrainiečiai

 
2018 03 14 9:00
Kauno regionas taps pionieriumi spręsdamas nuomojamo būsto užsieniečiams trūkumą.
Kauno regionas taps pionieriumi spręsdamas nuomojamo būsto užsieniečiams trūkumą. "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Darbo jėgos trūkumas Kauno regione ir šį vakuumą užpildantys užsieniečiai koreguoja nuomojamo būsto rinką. Nekilnojamojo turto (NT) agentūrų atstovai vienbalsiai tvirtino: nuomojamų butų paklausa viršija pasiūlą. Kol kas daugiausia užsieniečių atvyksta į Kauną, ir jie tikrai diktuoja žaidimo taisykles.

Kaune daugėja ukrainiečių, norinčių išsinuomoti būstą. „Vietos gyventojai pageidauja nuomai mažesnių – 1–1,5 kambario butų, o imigrantai ieško didesnių, nes atvyksta grupėmis – iki 15 ar net 20 žmonių. Kituose regiono miestuose maždaug 50 km spinduliu aplink Kauną butų poreikis panašus, tačiau ten nėra pasiūlos, ypač mažų butų, o nuomos kainos visur ūgtelėjo“, ‑ pasakojo Evaldas Andrijūnas, NT agentūros „Forto siena“ direktorius.

Net vilniečiai pradėjo investuoti į nekilnojamąjį turtą ne sostinėje, o Kaune, mat čia palyginti greitas šių investicijų atsipirkimas.

Jo tvirtinimu, vasaros pabaigoje didžiausią įtaką butų nuomos rinkai daro studentai, o pavasarį, suintensyvėjus statyboms – iš užsienio atvykstantys darbuotojai. „Įsivaizduokite, kad tuo pačiu metu atvažiuoja kelios didelės ukrainiečių komandos, jie išgraibsto viską, kas laisva, ir kilsteli kainas. Dažnai nuomojamą būstą ukrainiečiai ima nė neapžiūrėję. Ne vienas yra sakęs, kad kol atvažiavo, nusižiūrėtas būstas jau buvo išnuomotas. Todėl sako: skelbimuose matome nuotraukas, žinome kainą ir mums to užtenka, svarbu, kad butas būtų laisvas, kai atvyksime“, ‑ statybininkus iš Ukrainos citavo E. Andrijūnas.

Bijoma netvarkos

Tačiau NT ekspertas neslėpė: butų savininkai nepageidauja nuomininkų iš kitų šalių. „Man pačiam ne kartą yra tekę įkalbinėti buto nuomotoją sudaryti sutartį. Mat atvykėliai darbininkai dažniausiai gyvena netvarkingai, dėl to nuomotojai arba jau yra nudegę, arba girdėję tokių atsiliepimų iš pažįstamų. Labiau bijoma ne nemokumo, o netvarkos, kuri lieka nuomininkams išsikrausčius. Pasitaiko, kad net paliktas užstatas nepadengia padarytos žalos, o kur ieškoti žaladario, net neaišku. Jei nuomotojas pareiškia, kad neturi ką išnuomoti, tai nebūtinai reiškia, kad iš tikrųjų neturi“, ‑ šyptelėjo pašnekovas.

E. Andrijūno žodžiais, europiečiais pasitikima labiau, o sužinoję, kad galimi nuomininkai yra atvykę iš trečiųjų šalių, būsto savininkai nuodugniai išklausinėjama, kokio tie amžiaus, kiek jų, kur ir ką dirbs.

„Nuomotojai, įvertinę galimą riziką, dažniausiai sutinka įmonėms, kurios apgyvendina savo darbuotojus užsieniečius, išnuomoti turtą tik už aukštesnę nei rinkos kaina“, ‑ neslėpė Antanas Kišūnas, „Ober-Haus“ Kauno biuro vadovas.

Darbdavių galvos skausmas

Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos (LNTAA) sertifikuotas NT brokeris Eimantas Andriukaitis buvo ne toks kategoriškas: „Nors jau yra nemažai užsieniečių, besinuomojančių butus, lietuviams, ypač vyresnio amžiaus, šiek tiek nejauku ir sunku perlipti per savo išankstines nuostatas dėl jų“.

Pasak E. Andriukaičio, dažniausiai į agentūrą „Capital“ kreipiasi butų nuomai ieškantys studentai iš užsienio. „Įmonės, norinčios įdarbinti trečiųjų šalių piliečius, pačios ieško didesnių būstų, kuriuose galėtų apgyvendinti atvykėlius. Į agentūrą taip pat yra kreipęsi žmonių iš Rumunijos ir Moldovos“, ‑ vardijo brokeris.

E. Andriukaičio nuomone, darbuotojų, atvykstančių dirbti iš trečiųjų šalių, apgyvendinimas yra ir bus darbdavių galvos skausmas. „Jeigu butas įrengtas kiek geriau, jo nuomotojai nenori priimti gyventi statybininkų, nes šie nemėgsta tvarkytis, o išsikėlę palieka bute netvarką. Jei patys verslininkai turi laisvų plotų, kuriuose būtų galima įrengti daugiau atskirų kambarių su patogumais, tai būtų geras sprendimas, vertinant atsipirkimą. Įmonė šiaip ar taip už vieno užsieniečio apgyvendinimą moka 100‑150 eurų per mėnesį,“ – sakė jis.

Atrodo, kad Kauno regionas taps pionieriumi spręsdamas nuomojamo būsto užsieniečiams trūkumą. Kaišiadorių rajone kepykloms įrangą gaminančios bendrovės „Dovaina“ direktorius Petras Vėlyvis neslėpė: bendrovė ketina plėstis, į naują gamybos cechą numatyta investuoti kelis milijonus eurų. Įmonei jau dabar trūksta 10–12 darbuotojų, o atidarius naująjį cechą, kvalifikuotų specialistų trūkumas padidės iki 20–30. Todėl prabilta ir apie bendrabučio statybą atvykstantiesiems dirbti iš Ukrainos.

„Lietuvos žinios“ jau rašė, kad dviem Jonavos bendrovėms ‑ „A Grupė“ ir „ Baldai Jums“ – įdarbinusioms 10 pabėgėlių iš Sirijos, sunkiausia buvo surasti jiems nuomotis būstą. Teigiama, kad Jonavoje nuomojamus butus yra išgraibstę kariškiai.

Pulkais dar neplūsta

Kol kas trečiųjų šalių piliečiai neplūsta dirbti į Kėdainius ar Raseinius. Atvykusieji dažniausiai būsto ieško Kaune arba 15 km spinduliu aplink jį. „Kokia situacija yra Kaišiadoryse, negaliu komentuoti, nes čia ir butų nuomai pasiūla, ir paklausa yra menka. Paklausimų, tiesa, yra buvę. Jonavoje kartojasi Kėdainių modelis: čia populiarūs maži butai, juos nuomojasi vietos gyventojai, o nuomos kaina svyruoja priklausomai nuo metų laiko. Norėdami nuomotis būstą, savininkai pirmiausia prašo parodyti sąskaitas – kiek mokama už šildymą“, ‑ sakė E. Andrijūnas.

Kėdainiuose yra nemažai pramonės įmonių, logistikos centrų, todėl daug kas atvažiuoja dirbti iš kaimų. Tačiau Kėdainiuose gana dažnai susiduriama su nuomininkų nemokumo problema. „Nežinau, ar nuomininkai per mažai uždirba, ar per greitai išleidžia pinigus, tačiau kartais turime nemažai vargo. Kitas pastebėjimas – gana dažnai ieškoma buto, dalies ar viso namo kaime ir kasdien 10‑15 km atstumu važinėjama į darbą. Prieš 10 metų toks atstumas dar buvo trūkumas, o dabar į tai nebekreipiama dėmesio“, ‑ teigė pašnekovas.

E. Andrijūnas pastebėjo dar vieną įdomią tendenciją: regiono miestuose jaunimas būstą nuomojasi nuo pavasario iki šildymo sezono, o jam prasidėjus – glaudžiasi pas tėvus, draugus ar pan. Taip jie išvengia 30 ar 50 eurų per mėnesį šildymo išlaidų.

Tiek „Capital“ atstovas, tiek „Forto sienos“ direktorius tvirtino: kad mažesniuose Kauno regiono miestuose susiduriama su būsto trūkumu nuomai. „Žmonės paprasčiausiai nenori nuomoti būsto dėl mažo atsipirkimo ir neinvestuoja į nekilnojamąjį turtą, kurį galėtų nuomoti. Mažuose miestuose nuomos kaina svyruoja nuo 50 iki 150 eurų per mėnesį, kai to būsto vertė būna 20‑30 tūkst. eurų, kol jis atsiperka, užtrunka labai ilgai. Jei Kaune grąžą iš būsto nuomos gali atgauti po 10‑12 metų, tai regiono miestuose tas laikotarpis gali užtrukti iki 20 metų. Tai nėra patrauklu. Be to, investavęs nemažai lėšų, gali patirti ir žalą, jei nuomininkai būstą nuniokos“, ‑ svarstė E. Andriukaitis.

Vilniečiai investuoja Kaune

Anot E. Andrijūno, net vilniečiai pradėjo investuoti į nekilnojamąjį turtą ne sostinėje, o Kaune, mat čia palyginti greitas šių investicijų atsipirkimas. Vis dėlto, nauji nuomos objektai neužpildo rinkos vakuumo. „Paklausą didina ir specialistų, ypač IT, perviliojimas iš atokesnių šalies vietų į Kauno bendroves. Rinka ne guminė, o pasitaiko, kad vienu metu atvyksta dešimt žmonių ir reikia 10 mažų butų“, ‑ pasakojo E. Andrijūnas.

„Stambių investuotojų atėjimas į Kauno rajoną, taip pat prisideda prie Kauno miesto ir rajonų patrauklumo. Pritraukiama jaunų specialistų ir darbuotojų iš užsienio. Studentai, pabaigę mokslus, gali rasti gerai apmokamas darbo vietas ne tik pačiame Kaune, bet ir jo apylinkėse. Visiems jiems reikalinga vieta gyventi, tad natūralu, kad nuomos paklausa tik auga“, ‑ sakė Antanas Kišūnas, „Ober-Haus“ Kauno biuro vadovas.

Keičiasi ir kainos, ir poreikiai

Pasak A. Kišūno, kadangi paklausa viršija pasiūlą pastebimos didėjančios nuomos kainas. Didžiausias nuomos kainų pokytis fiksuojamas 1–2 kambarių butų sektoriuje. „Atkreipti dėmesį vertėtų į tai, kad Kaune nuomos kainos pastaraisiais metais, vertinant rajonus, suvienodėjo, tam įtakos turėjo tai, kad nuomininkai, ieškodami būsto nuomai įvertina ne vien tik kainos faktorių ar būsto įrengimo lygį, bet ir vietą, susisiekimą su kitais rajonais, atstumą iki darbovietės, darželio, mokyklos ir kt. reikalingų objektų“, ‑ teigė „Ober-Haus“ Kauno biuro vadovas.

Jo žodžiais, nuomininkai tapo reiklesni, nuomai vis dažniau renkasi suremontuotus butus. Pagrindinis nuomininkų segmentas Kauno mieste išlieka 18–25 metų ir 25–35 metų. „Keičiantis nuomininkų poreikiams, nuomotojai adekvačiai reaguoja ir prisitaiko. Kaune pastaraisiais metais pastebimas senų butų pirkimas nuomai“, ‑ pastebėjo A. Kišūnas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"