Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Biurų rinka Lietuvoje aktyvi tik dviejuose miestuose

 
2018 06 06 12:00
Nors biurų rinka sostinėje ir Kaune klesti, kituose šalies miestuose išlieka sąstingis - išjudinti rinkos plėtros nepavyksta net trečiame pagal dydį Klaipėdos mieste.
Nors biurų rinka sostinėje ir Kaune klesti, kituose šalies miestuose išlieka sąstingis - išjudinti rinkos plėtros nepavyksta net trečiame pagal dydį Klaipėdos mieste. "Lietuvos žinių" nuotrauka

Praėjusių metų pabaigoje Vilnius pakilo į mažiausiai laisvos biurų erdvės turinčių Europos miestų trejetuką. Nors biurų paklausa sostinėje, kaip prognozuojama, gali ir dvigubai viršyti pasiūlą, kainų tai esą nepaveiks. Didelis rinkos pagyvėjimas jaučiamas ir Kaune, tuo metu kituose miestuose rinka apimta sąstingio ir neatrodo, kad iš jo išeis.

Mažiau laisvos biurų erdvės nei Vilniuje pernai Europoje buvo tik Berlyne ir Miunchene, kaip parodė „BNP Paribas“ ataskaita, paremta nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Newsec“ surinktais duomenimis.

Paskutinį 2017 metų ketvirtį Vilniuje vidutinis laisvų vietų rodiklis siekė 3,4 proc. ir buvo mažesnis nei tuo pačiu laikotarpiu užpernai, kai sudarė 4,8 procento. Berlyne ir Miunchene laisvų vietų rodikliai siekė atitinkamai 2 ir 3,3 procento.

Kaimynių šalių sostinėse laisvo biurų ploto yra daugiau nei Vilniuje: Rygoje jis siekia 6,6 proc., Taline – 8,5 procento. Daugiausia laisvos biurų erdvės yra Mančesteryje (14,3 proc.), Helsinkyje (14 proc.) ir Birmingame (13,5 proc.).

Paklausa smarkiai viršija pasiūlą

Bendrovės „Newsec“ Tarpininkavimo paslaugų grupės vadovė Jurgita Šilaikytė prognozavo, kad modernios erdvės poreikis išliks didesnis nei pasiūla, nors šiemet kursis nauji, modernūs biurai. Paklausos augimą Vilniuje skatins įmonių plėtra, naujų bendrovių atėjimas bei poreikis atsinaujinti. Kartu ši tendencija didins erdvės pasiūlą senesniuose biurų pastatuose.

2018 metais Vilniuje planuojama atidaryti keturis biurų pastatus, kurie atitiks biurų A klasei keliamus reikalavimus. Bendras jų plotas užims 39 tūkst. kv. m ir paklausa, jeigu išsilaikys šių metų augimo tempas, gali būti dukart didesnė.

„Erdvės paklausa naujuosiuose biuruose išlieka didelė, o populiariausi objektai, pavyzdžiui, trečiasis biurų komplekso „3 Burės“ bokštas, yra išnuomojami dar prieš oficialų atidarymą“, – sakė J. Šilaikytė.

Kainas laikys konkurencija

Nors biurų paklausa didelė ir netgi viršijanti pasiūlą, tai kainoms įtakos esą neturi ir ateityje biurų nuoma neturėtų brangti.

J. Šilaikytės teigimu, rinkoje šiuo metu vyrauja pusiausvyra – didelė dalis įmonių, persikeliančių į naujus biurus, jau veikia Lietuvoje, todėl persikeldamos į naujas erdves jos neišvengiamai atlaisvina senas. Dėl šios priežasties laisvų vietų senuose biuruose daugėja, o konkurencija dėl potencialių nuomininkų yra labai aktyvi.

„Potencialūs senų biurų klientai – kainai jautrūs klientai, vykdantys plėtrą ar natūraliai ieškantys naujo biuro. Visgi tokių klientų dalis yra ribota, todėl seni biurai bus priversti konkuruoti kaina ar investuoti į kokybės gerinimą“, – aiškino ji.

„Newsec“ atstovės pastebėjimu, ilgiau rinkoje veikiantiems biurams nuomininkų persikėlimas suteiks galimybę atnaujinti atlaisvintas erdves, iš naujo įvertinti optimalias ploto panaudojimo galimybes bei pritraukti naują nuomininkų bazę.

Vilniuje B klasės biurų vidutinė mėnesio nuomos kaina siekia nuo 11 iki 14 eurų už kv. m, o A klasės patalpų centriniame miesto verslo kvartale – 14–17 eurų už kvadratinį metrą.

Kaune B klasės modernių biurų rinkos vidutinė nuomos kaina svyruoja nuo 8 iki 11 eurų už kv. m per mėnesį, o A klasės patalpų kaina siekia apie 12–14 eurų už kv. m per mėnesį.

Klaipėdoje B klasės pastatuose kainos siekia 6–9 eurus už kv. m per mėnesį, o A klasės pastatuose – 9–12,5 euro už kvadratinį metrą.

Kaunas vejasi sostines

Biurų segmentas Lietuvoje nebėra sukoncentruotas į Vilnių, tačiau šioje rinkoje, be sostinės, aktyviau dalyvauja tik Kaunas.

J. Šilaikytės pastebėjimu, Kauno biurų rinka sparčiai auga ir traukia plėtotojų dėmesį. Anot jos, 2017 metais Kauno miesto veidas pastebimai modernėjo, atidaryta 11 naujų biurų pastatų. 2018 metais mieste atidaromi pirmieji A klasės verslo centrai lėmė, kad Kaunas biurų segmente prisidėjo prie patraukliausių Baltijos šalių miestų ketvertuko, traukiančio stambius užsienio investuotojus.

Pernai Kaune atidaryti biurai rinką papildė 43 tūkst. kv. m modernios erdvės, o iki 2019 metų pabaigos turėtų būti įrengta dar 17 biurų pastatų, dėl kurių modernios biuro erdvės plotas padidės apie 99 tūkst. kvadratinių metrų.

„Į Kauną ir Kauno rajoną ateinančios užsienio kapitalo bendrovės sukėlė sniego gniūžtės efektą, kuris paskatino į regioną žengti dar didesnę investuotojų bangą bei turėjo teigiamos įtakos miesto ekonomikai. Augančios miesto gyventojų ir įmonių pajamos, gaunamos iš naujųjų investuotojų, leidžia jiems ieškoti modernesnio ir šiuolaikiškesnio biuro“, – sakė „Newsec“ atstovė.

Pagrindinė biuro plėtros priežastis, anot jos, paslaugų centrų ir informacinių technologijų (IT) įmonių, pavyzdžiui, „Cujo“, „Visma“, „Intermedix“ ir kt., plėtra Kauno mieste.

Anot jos, pagal patrauklumą investuotojams Kaunas šiemet nebenusileis Vilniui, Rygai ar Talinui. Pagal modernių biuro patalpų kiekį Kaunas vejasi Baltijos šalių sostines – šiuo metu vienam gyventojui Kaune tenka 0,49 kv. m modernios biuro erdvės vienam gyventojui.

„Kauno biurų rinka iki 2019 metų išaugs beveik 70 procentų. Šios aplinkybės ne tik skatina užsienio kompanijas steigti Kaune biurus, bet ir traukia institucinius investuotojus investuoti ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, įsigyjant parduodamus kokybiškus ir pinigų srautą generuojančius objektus, kuriuos noriai pardavinėja plėtotojai. Kaunas dabar yra ryškiai matomas Baltijos šalių nekilnojamojo turto (NT) žemėlapyje – jis prisidėjo prie patraukliausių Baltijos šalių miestų ketvertuko“, – sakė J. Šilaikytė.

Kituose miestuose – štilis

Tuo metu kituose šalies miestuose – Klaipėdoje, Panevėžyje ir kituose – išlieka sąstingis. Didesnių nei 1000 kv. m ploto biurų kompleksų, anot J. Šilaikytės, nėra plėtojama. Plėtotojų interesą galėtų paskatinti naujos į šiuos miestus persikeliančios įmonės ar spartus vietos ekonomikos augimas.

Bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis patvirtino, kad biurų rinka Lietuvoje egzistuoja tik dviejuose miestuose: Vilniuje ir Kaune. Netgi Klaipėdoje – trečiame pagal dydį mieste Lietuvoje – biurų rinka veikiau primena Panevėžio ir Šiaulių nei kitų didžiųjų miestų rinką.

„Vilniuje ir Kaune statomų biurų patalpų plotas skaičiuojamas dešimtimis ar net šimtais tūkstančių kv. m, o Klaipėdoje plėtros mastas labai nedidelis. Per pastaruosius dvejus metus turbūt ir dešimt tūkstančių kv. m nesusidarytų“, – sakė jis. Tai pirmiausia lemia maža paklausa, kuri atbaido investuotojus ir kurią geriausiai iliustruoja neužimtumo rodikliai: uostamiestyje neužimtumas siekia 15–20 proc., kai Vilniuje ir Kaune – 5 procentus.

Bendrovės „Inreal“ grupės analitiko Roberto Žulpos teigimu, 2017 metais Klaipėdoje buvo atidarytas vos vienas 2500 kv. m ploto nuomai skirtas verslo centras. 2018 metais naujų biurų uostamiestyje dar nėra atidaryta, bet šiuo metu vyksta kelių nedidelių, 1000–2000 kv. metrų ploto, biurų pastatų statybos. Rinkoje yra dar bent keli visiškai statyboms paruošti projektai, kurių statybos galėtų būti pradėtos iš karto, suradus „inkarinį“ nuomininką.

„Sąlygos naujiems verslo centrams uostamiestyje atsirasti nėra palankios, nes esamų ir naujų įmonių plėtra daugiausia vyksta uosto ir LEZ teritorijose, o biurų laisvų vietų rodiklis jau kelerius metus siekia daugiau nei 10 procentų. Kita vertus, pastebima, jog daugiausia neišnuomotų biuro patalpų yra seniau statytuose verslo centruose. Naujausiuose verslo centruose patalpos išnuomojamos per ganėtinai trumpą laiką. Tikėtina, jog naujų biurų plėtra galėtų išjudinti uostamiesčio biurų segmentą“, – prognozavo jis.

Pasak R. Žulpos, Šiauliuose ir Panevėžyje naujų biurų plėtra yra dar vangesnė – per pastaruosius 10 metų, po nekilnojamojo turto krizės, abiejuose miestuose buvo atidaryta vos po kelis nedidelius naujus biurų pastatus.

„Nors modernių patalpų poreikis yra, tačiau nuomininkų sutinkama mokėti nuomos kaina, siekianti 5–7 eurus už kv. m, per maža, kad skatintų plėtrą. Panaši situacija susiklosčiusi ir mažesniuose miestuose: Alytuje, Marijampolėje, Kėdainiuose ir kt. – modernių patalpų poreikis yra (kai kuriais atvejais prie modernių patalpų centrinėse šių miestų dalyse susidaro gyva nuomininkų eilė), tačiau nuomininkų sutinkama mokėti nuomos kaina yra per maža, kad finansiškai apsimokėtų statyti naujus biurų pastatus. Daugiausia šiuose miestuose plėtra vyksta build-to-suit principu, t. y. arba įmonės pačios pasistato biurą savo reikmėms, arba statytojas pastato pagal nuomininko pageidavimus (daugiausia bankams, valstybinėms institucijoms), pasirašant ilgo laikotarpio nuomos sutartį apie 10 metų. Tačiau tokių projektų plėtra šiuose miestuose taip pat yra vienetinė, o biurų plotas siekia iki 500 kv. metrų“, – pasakojo „Inreal“ analitikas.

S. Vagonis rinkos pagyvėjimo mažesniuose miestuose neprognozavo ir ateityje. „Vilniuje ir Kaune biurų plėtros variklis yra stambusis verslas, kuris plečiasi arba nusprendžia, kad laikas išeiti iš senų patalpų, bei tarptautinės kompanijos. O iš mažesniųjų miestų net Klaipėdai pritraukti užsienio bendrovių yra labai sunku. Tie, kam aktualu kurti paslaugų centrus, į Klaipėdą nelabai dairosi, nes jiems taip pat svarbus geras susisiekimas. Specialistų, ypač IT, gausa šis miestas, palyginti su Vilniumi ir Kaunu, taip pat negali pasigirti. Taigi plėtra vykdoma tik tiek, kiek ten veikiančios įmonės nori atsinaujinti ar išsiplėsti“, – sakė jis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"