Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Biuro patalpų pasiūla: tigro šuoliui pasiryžo Kaunas

 
2018 01 19 6:00
Viename iš buvusių kareivinių pastatų įrengtuose biuruose įsikūrė IT specialistai / 
Viename iš buvusių kareivinių pastatų įrengtuose biuruose įsikūrė IT specialistai /  Bendrovės „Avadi“ nuotrauka

Pernai Kaune užfiksuotas spartus naujų modernių biuro patalpų pasiūlos šuolis. Skaičiuojant procentais, antrasis pagal dydį šalies miestas aplenkė Lietuvos sostinę. 2017 metais Kaune buvo naujai pastatyta arba rekonstruota dvylika įvairios paskirties objektų, juose įrengta 38,7 tūkst. kv. m biuro patalpų.

Vien 2017 metais bendras modernių biuro patalpų plotas Kauno mieste padidėjo 40 proc. ir metų pabaigoje iš viso sudarė 135,8 tūkst. kv. metrų. Tokie Lietuvos turto vertintojų asociacijos valdybos nario, nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovo Sauliaus Vagonio duomenys. „Iki tol šis plotas nesiekė šimto tūkstančių kvadratų – tik 97,1 tūkst. kv. metrų. Nors Vilniuje pernai modernių biurų pasiūla pasipildė dar didesniu plotu – 72,2 tūkst. kv. m, bet skaičiuojant procentais, tai tik 12 proc. augimas“, ‑ sakė jis.

Jeigu pavyks sėkmingai įgyvendinti visus šiemet ir 2019 metams suplanuotus biurų projektus, bendras modernių biuro patalpų plotas Kaune bus dvigubai didesnis nei 2016-ųjų pabaigoje – 200 tūkst. kv. metrų.

NT konsultacijų bendrovės „Newsec“ Tarpininkavimo grupės vadovė Jurgita Šilaikytė pripažino: pagal patrauklumą investuotojams Kaunas šiemet nenusileis Vilniui, Rygai ar Talinui. Pagal modernių biurų kiekį Kaunas vejasi Baltijos šalių sostines – šiuo metu vienam gyventojui Kaune tenka 0,49 kv. m modernios biuro erdvės.

„Kauno biurų rinka iki 2019 metų išaugs beveik 70 procentų. Šios aplinkybės ne tik skatina užsienio kompanijas steigti Kaune biurus, bet ir traukia institucinius investuotojus ne tik Vilniuje, bet ir Kaune įsigyti kokybiškus ir pinigų srautą generuojančius objektus, kuriuos siūlo vystytojai. Kaunas dabar yra ryškiai matomas Baltijos šalių NT žemėlapyje – jis prisidėjo prie patraukliausių Baltijos šalių miestų ketvertuko“, – tvirtino J. Šilaikytė.

Proveržiui prireikė ketverių metų

Pasak S. Vagonio, 2017 metais Kaune didžiausios apimties biurų projektą įgyvendino „Urban Inventors“ (SBA įmonių grupei priklausanti bendrovė), kuri metų pabaigoje baigė verslo centro „Kauno dokas“ Jonavos gatvėje statybą ir rinkai pasiūlė per 9 tūkst. kv. m biuro patalpų, kurtų pagal žaliojo pastatų produktyvumo filosofiją. „Dar galima paminėti keletą pernykščių didesnės apimties projektų, kuriuose rinkai pasiūlyta po 5 tūkst. kv. m biuro patalpų: verslo centras B66 K. Baršausko g. (plėtotojas „YIT Kausta“) ir rekonstruotas pastatas (V. Krėvės pr.), kuriame įsikūrė „Festo“ paslaugų centras“, ‑ vardijo pašnekovas.

Moderniame statinyje Kaune I. Kanto gatvėje įsikurs SEB / Bendrovės „Avadi“ vizualizacija
Moderniame statinyje Kaune I. Kanto gatvėje įsikurs SEB / Bendrovės „Avadi“ vizualizacija

S. Vagonio teigimu, Kaunas didesnių biuro projektų nematė jau beveik ketverius metus. Iki šiol, neskaitant 2017 metų projektų, didesnės apimties projektas Kaune buvo įgyvendintas tik 2013 metais. – apie 15 tūkst. kv. m naudingo biurų ploto „Senukų“ administracinis pastatas Islandijos gatvėje.

Galimybės stambesnių įmonių plėtrai

Ekspertų nuomone, antrajame pagal dydį Lietuvos mieste pagaliau pradėti vystyti didesni biurų projektai atveria galimybes ir stambesnių įmonių plėtrai Kaune. Iki šiol joms trūko didesnio ploto modernių biuro patalpų.

„Į Kauną ir Kauno rajoną ateinančios užsienio kapitalo bendrovės sukėlė sniego gniūžtės efektą – paskatino į regioną žengti dar didesnę investuotojų bangą bei turėjo teigiamos įtakos miesto ekonomikai. Augančios miesto gyventojų ir įmonių pajamos, gaunamos iš naujų investuotojų, leidžia jiems ieškoti modernesnio ir šiuolaikiškesnio biuro. Pagrindinė biuro plėtros priežastis – paslaugų centrų ir IT įmonių, pavyzdžiui, „Cujo“, „Visma“, „Intermedix“ ir kitų, plėtra Kaune. Norėdamos pritraukti darbuotojų ir gerinti savo įvaizdį šios įmonės ieško modernių biurų, atitinkančių Vakarų standartus“, ‑ sakė J. Šilaikytė.

Šie ir 2019 metai žada ne mažesnių pokyčių ir ne mažesnį statybų tempą Kauno modernių biuro patalpų rinkoje. Vien 2018 metais galėtų būti baigtos 9–10 naujų projektų ar ankstesnių projektų etapų statybos ir rinkai pasiūlyta dar apie 40 tūkst. kv. m naudingo biuro patalpų ploto.

„Tiesa, kol kas dar neaišku, kaip Kauno rinka įsisavins 2017 metų ir 2018 projektus, ir visai gali būti, kad jei biurų paklausa neprilygs jų pasiūlai – tam tikri projektai gali būti ir pristabdyti“, ‑ pažymėjo S. Vagonis.

Jeigu pavyks sėkmingai įgyvendinti visus šiems ir 2019 metams suplanuotus biurų projektus, bendras modernių biuro patalpų plotas Kaune bus dvigubai didesnis nei 2016 metų pabaigoje ir pasieks 200 tūkst. kv. metrų.

Kilstelėjo patalpų nuomos kainas

Naujausi ir aukščiausios klasės verslo centrai šiek tiek kilstelėjo patalpų nuomos kainas Kaune, tačiau šiuolaikinių biuro patalpų kainų intervalas išlieka labai platus. Šių metų A klasės biurų 1 kv. m nuoma buvusioje laikinojoje sostinėje sudaro 11–14 eurų, B klasės – 6,5–10,5 euro per mėnesį.

Pernai Kaune didžiausios apimties biurų projektą įgyvendino plėtotojas „Urban Inventors“, kuris baigė statyti verslo centrą „Kauno dokas“ / SBA įmonių grupės nuotrauka
Pernai Kaune didžiausios apimties biurų projektą įgyvendino plėtotojas „Urban Inventors“, kuris baigė statyti verslo centrą „Kauno dokas“ / SBA įmonių grupės nuotrauka

Tačiau atrodo, kad bendras laisvų patalpų lygis mieste užprogramuotas toliau augti. Dar neatidarius didžiausių projektų biurų, laisvų modernių biuro patalpų lygis per pastarąjį pusmetį Kaune šoktelėjo nuo 2,4 proc. (2017 m. I ketv.) iki 7,5 proc. (2017 m. III ketv.).

„Todėl 2018 metais bus fiksuojami rekordiniai patalpų įsisavinimo rodikliai (išnuomoti plotai), tačiau lygiagrečiai galėsime stebėti ir augantį laisvų patalpų kiekį (tiek nominalų, tiek santykinį), nes tokios biurų pasiūlos Kaunas dar nematė. Taigi kitais metais reikės nemažai pasistengti norint pritraukti nuomininkų į naujai atidaromus biuro pastatus bei konkuruoti ne tik mieste, bet bandyti atimti gardų kąsnį ir iš šalies sostinės. Nemažai Kauno biurų ir buvo pradėti plėtoti su intencija, kad sostinėje itin sparčiai kuriasi tarptautinės kompanijos, jų paslaugų centrai, ir Kaunas gali būti nebloga alternatyva Vilniui. Kol kas praėję metai rodo, kad tokios kompanijos galvotrūkčiais į Kauną nesiveržia ir didesnių plotų būtent tarptautinėms kompanijoms dar neišnuomota. Be abejo, derybos vyksta, Kaunas tikrai yra taikiklyje, tačiau vien pastatyti modernius biurų pastatus ir laukti pergalės konkurencinėje kovoje, matyt, nepakaks“, ‑ prognozavo S. Vagonis.

Siekdama, kad įrengtos biurų patalpos nestovėtų tuščios, Kauno statybų bendrovė „Avadi“ iš anksto pasirūpina, kas įsikurs naujame objekte. Bendrovė rekonstruoja unikalų kvartalą ‑ istorinius Kauno tvirtovės pastatus. Pasak bendrovės direktoriaus Valdo Eiduko, vienas jų buvo numatytas pritaikyti biuro veiklai, 5 tūkst. kv. m patalpose jau dirba IT specialistai. Ne už kalnų ir bendrovės Nemuno g. statomo naujo administracinio pastato pabaigtuvės. Kovą Kauno širdyje moderniame statinyje įsikurs SEB.

Sunkūs laikai senesnių biurų savininkams

S. Vagonio nuomone, itin sunkūs laikai ateina senesnių biurų pastatų savininkams. „Nauji pastatai visada ir architektūriniu požiūriu, ir technologiškai patrauklesni nuomininkams. Pastatų kokybinis šuolis ir jų valdymo pokyčiai (pvz., aktyviai steigiamos bendradarbystės erdvės, angl. coworking) kels vis didesnį susirūpinimą senesnių pastatų savininkams“, ‑ įsitikinęs jis.

„Biurų nuomininkai šiemet sieks didesnio lankstumo – trumpesnių sutarčių ir galimybių keisti nuomojamą plotą – bei sutiks už tai brangiau mokėti. Dažnės sandorių, kai bus nuomojama ne nustatyta erdvė, o biuro paslauga kvadratiniams metrams, kai pakeisti ploto skaičių galima itin greitai. Savininkai savo ruožtu sieks kuo ilgesnės sutarties ir kuo labiau fiksuoto ploto, nes tokiu būdu jie gauna garantuotas pajamas, o rizika yra minimizuojama. Nuomotojų lankstumą taip pat riboja bankai, prašantys, kad nuomotojas užsitikrintų pajamas kuo ilgesniam laikui. Dėl skirtingų interesų toliau populiarės bendradarbystės erdvės ir tarpininkai, kurie sujungia nuomininkus ir savininkus – už tam tikrą mokestį suteikia nuomininkams lanksčias sąlygas, o savininkui – ilgą sutartį ir įsipareigojimą“, – teigė J. Šilaikytė.

Patirtis nurodė pelningą nišą

Kaune dygstant naujiems verslo centrams, NT vystymo bendrovė „Agathum“ įrodė, kad paklausos nepraranda ir naujam gyvenimui prikelti seni pastatai. Pasak bendrovės direktoriaus Algirdo Pukio, sėkmingą veiklą lemia 15 metų patirtis nuomojant gyvenamąsias bei administracinės paskirties patalpas ir investicijos į netipinius, apleistus, tačiau strategiškai geroje vietoje esančius pastatus.

„Mes visuomet dirbome su senais pastatais, kiek įmanoma vengiame didelių statybų nuo nulio“, ‑ neslėpė A. Pukis. Šiuo metu bendrovė valdo apie 10 tūkst. kv. m šešiuose pastatuose. Ši bendrovė Kaune yra pradininkė kuriant bendradarbystės ir įrengtų darbo vietų nuomos tinklą. Kovą duris atvers jau trečiasis erdvių tinklo „Happspace“ Laisvės alėjoje verslo centras „Arkos“ pastate. Trijų objektų bendras plotas sieks 2,5 tūkst. kv. metrų. Pirmasis tinklo biuras, kuriame įrengta 100 darbo vietų (555 kv. m), buvo išnuomotas dar iki oficialaus jo atidarymo.

2017 metų svarbiausiu projektu A. Pukis įvardijo antrąjį bendradarbystės centrą, „Happspace“ objektą (apie 800 kv. m ir 120 darbo vietų). Apleistą buvusį banko pastatą bendrovė rekonstravo ir prikėlė naujam gyvenimui. Jį įrengti užtruko lygiai metus.

Šiuo metu antrame bendradarbystės centre jau užimta apie 80 proc. ploto, netrukus pastato pirmame aukšte pradės veikti partnerių kavinė. Trečiasis, vadinamasis „Arkos“ projektas, bus didžiausias bendradarbystės centras Kaune (1,3 tūkst. kv. m).

S. Vagonio nuomone, finansiškai stipresnėms įmonėms vien tik išlaidos, susijusios su biuro patalpų nuoma, nėra lemiamas veiksnys priimant sprendimą dėl patalpų nuomos, todėl ir senesnių patalpų ar pastatų savininkai, norėdami konkuruoti su naujausiais projektais, turės vis daugiau investuoti į jų valdomo turto atnaujinimą arba beliks tik mažinti patalpų kainas ir savo pajamas.

„Potencialūs senų biurų klientai jautrūs kainai, vykdantys plėtrą ar natūraliai ieškantys naujo biuro. Visgi jų dalis rinkoje ribota, todėl seni biurai bus priversti konkuruoti kaina“, – prognozavo J. Šilaikytė.

Jos nuomone, šiemet bus sudaroma mažiau didelių (daugiau nei 3 tūkst. kv. m ploto) nuomos sandorių, trauksis vidutinis nuomininko biuro dydis. Dėl to atsiras naujų ar mažai žinomų vystytojų, kurie plėtos nedidelius (iki 2 tūkst. kv. m ploto) biurus.

Vis labiau domimasi „žaliaisiais“ pastatais

Ekspertų teigimu, tiek į Kauną žengiančios tarptautinės, tiek vietinės įmonės domisi moderniu, efektyviai valdomu biuru naujai besiformuojančiuose verslo kvartaluose. Įmonės, įsikūrusios juose miesto centre, didins savo prekės ženklo prestižą bei lengviau pritrauks darbuotojų.

Nuomininkai aktyviai domisi ir „žaliaisiais“ pastatais, turinčiais tvarų vystymąsi, nekenksmingumą aplinkai ir energinį efektyvumą įrodančius sertifikatus. „Absoliuti dauguma biurų centriniame verslo kvartale siekia gauti aukščiausios energinės klasės bei BREEAM, LEED sertifikatus. Efektyvus pastato išlaikymas ir minimalus jo infrastruktūros efektas aplinkai yra ne tik kokybės ženklas, bet ir savaime suprantamas kriterijus, jo neatitinkantį pastatą aplenkia modernūs nuomininkai“, – tendencijas vardijo J. Šilaikytė.

Viena svarbiausių naujienų šių dienų pastatų standartizavimo srityje – iš JAV kilęs ir Europoje populiarėjantis WELL standartas. Jis koncentruojasi į pagrindines aplinkybes, lemiančias gerą žmogaus savijautą bei sveikatą darbo vietoje, ir atskleidžia, kaip šias aplinkybes padeda įgyvendinti modernus pastatų dizainas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"