Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Bedarbių gretas papildo sezoniniai darbininkai

 
2018 01 25 12:00
Grįžę iš sezoninių darbų užsienyje ir užsiregistravę darbo biržoje Lietuvos piliečiai turi teisę gauti nedarbo išmoką, jeigu per pastaruosius pustrečių metų yra dirbę vienus metus.
Grįžę iš sezoninių darbų užsienyje ir užsiregistravę darbo biržoje Lietuvos piliečiai turi teisę gauti nedarbo išmoką, jeigu per pastaruosius pustrečių metų yra dirbę vienus metus. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Laikotarpis nuo Kalėdų iki Velykų – metas, kai į šalies darbo biržų klientų gretas įsitraukia sezoninius darbus užsienyje dirbę lietuviai.

Lietuvos darbo biržos (LDB) atstovų teigimu, jau įprasta, kad metų sandūroje gerokai padidėja vadinamasis registruotas nedarbas. Taip nutinka dėl to, kad teritorinėse darbo biržose registruojasi tie, kurie po laikinų sezoninių darbų užsienyje grįžta namo ir ima ieškoti mūsų šalyje teikiamų socialinių garantijų.

LDB atliktos stebėsenos duomenimis, 2017-aisiais sezoninius darbus svetur dirbo 87 asmenys, bet realybė rodo, kad iš užsienio grįžę sezoniniai darbininkai darbo biržos klientų būrį papildo tikrai reikšmingai.

Uždarbis – įvairus

LDB atstovė Milda Jankauskienė „Lietuvos žinias“ informavo, jog 2017 metais 300 darbo ieškojusių žmonių oficialiai pranešė teritorinėms darbo biržoms, kad išvyksta dirbti į užsienį. Darbo biržos atliekamas monitoringas rodo, kad užpernai 351 mūsų tautietis dirbo sezoninio ar laikino pobūdžio darbą užsienyje, o pernai tokių buvo 87.

Sugrįžę į Lietuvą ir registruodamiesi teritorinėse darbo biržose šie asmenys neprivalo nurodyti, kur dirbo ir kiek uždirbo, tačiau LDB specialistams žinoma, kad iš Lietuvos dirbti sezoninių darbų dažniausiai vykstama į Jungtinę Karalystę, Norvegiją, Vokietiją, Olandiją ir Švediją, o tose šalyse patvirtinta daugiausia sezoninio ar laikino darbo laikotarpių.

M. Jankauskienė pabrėžė, jog sezoniniai darbai – tai konkretus laikinas darbas paslaugų ir aptarnavimo bei žemės ūkio sektoriuose. Nuvykę į minėtas šalis vadinamojo sezono metu mūsų tautiečiai paprastai įsidarbina pramogų organizatoriais, barmenais, padavėjais, ūkio darbininkais. Ūkiuose sezono metu atvykėliams dažniausiai tenka skinti bei pakuoti vaisius ir daržoves. Atlyginimas už šį darbą, pasak M. Jankauskienės, priklauso ir nuo šalies, į kurią vykstama, ir nuo sezoninio darbo pobūdžio. Pavyzdžiui, Italijos ir Graikijos paslaugų ir aptarnavimo sektoriuose sezoninius darbus dirbantys asmenys uždirba nuo 550 iki 1400 eurų į rankas. Žemės ūkyje dirbančių žmonių atlyginimas priklauso nuo surinkto vaisių ar daržovių kiekio ir išdirbtų valandų. Žinoma, kad Jungtinėje Karalystėje sandėlio darbininkas uždirba maždaug 10 eurų per valandą, atlygis Norvegijoje dirbantiems miško darbininkams – apie 16 eurų per valandą, Švedijoje braškių rinkėjams mokama vidutiniškai 0,31 euro už litrą surinktų braškių.

Pašalpa – ne visiems

M. Jankauskienė akcentavo, kad grįžę iš sezoninių darbų užsienyje ir užsiregistravę darbo biržoje Lietuvos piliečiai turi teisę gauti nedarbo išmoką, jeigu per pastaruosius pustrečių metų yra dirbę vienus metus. Kad būtų įskaičiuotas darbo stažas, įgytas dirbant sezoninį darbą užsienyje, privalu turėti nedarbo draudimo ir darbo laikotarpius patvirtinantį dokumentą. Grįžusiesiems, pasak LDB atstovės, darbo birža nepalieka galimybių ilsėtis laukiant kitų metų šiltojo sezono, kai jie vėl galės vykti į užsienį dirbti sezoninių darbų, ir jau pirmąjį registracijos mėnesį teikia darbo pasiūlymus bei kviečia naudotis įvairiomis darbo rinkos paslaugų priemonėmis, pavyzdžiui, ragina įgyti profesiją.

Jeigu žmogus nutaria vėl išvykti dėl sezoninių darbų, jis neprivalo apie tai informuoti darbo biržos specialistų. Jei vykdamas į užsienį dirbti laikinųjų darbų darbo biržos specialistams žmogus pateikia terminuoto darbo sutartį, kurios laikotarpis – mažiau nei pusė metų, toks asmuo neišregistruojamas iš darbo ieškančiųjų registro, be to, jam suteikiamas bedarbio statusas.

Lietuvoje uždirba minimumą

Beje, Lietuvoje sezoninių darbų taip pat apstu. M. Jankauskienė pateikė duomenų, kad 2017-ųjų lapkritį LDB buvo registruota 1316 mūsų šalyje esančių laisvų darbo vietų terminuotam darbui, o gruodį tokių vietų buvo 735. Pasak jos, nuo gegužės mūsų šalyje itin intensyvėja statybos ir paslaugų sektorių veikla, kuri tęsiasi iki rudens, taip pat ieškoma žmonių žemės ūkio darbams. Vasarą sezoninių darbuotojų ieško aptarnavimo ir viešbučių sektorius. Šiuos darbus dirbantys asmenys Lietuvoje paprastai uždirba minimalų atlyginimą.

M. Jankauskienė atkreipė dėmesį, kad dabartinė darbo rinka yra globali, konkuravimas dėl darbo jėgos taip pat globalus, tad fakto, jog žmonės iš Lietuvos dirbti sezoninių darbų vyksta svetur, nederėtų vertinti kaip savotiško mūsų valstybės nukraujavimo. „Po sezoninių darbų išvykėliai grįžta į Lietuvą, atgal į darbo rinką, o uždirbtas lėšas įlieja į Lietuvos ekonomiką“, – kalbėjo ji.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"