Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Bankai neskolina emigrantams

 
2018 02 13 9:40
Griežtesnė tvarka skolinant užsienio valiuta pajamas gaunantiems lietuviams bankus atgraso nuo tokių klientų.
Griežtesnė tvarka skolinant užsienio valiuta pajamas gaunantiems lietuviams bankus atgraso nuo tokių klientų. pixabay.com nuotrauka

Nuo praėjusių metų vasaros suvaržytos daugumos emigrantų galimybės užsienyje uždirbtus pinigus investuoti į būstą Lietuvoje – šalies bankai jiems neteikia paskolų. Mat saugant klientus nuo didelės rizikos įteisintas toks sudėtingas šio kreditavimo reguliavimas, kad didelė dalis emigrantų tapo „apsaugoti“ nuo galimybės gauti būsto kreditą ir kurti savo ateitį Lietuvoje – bankai tokio kredito suteikti praktiškai negali.

„Lietuvos žinios“ primena, kad pernai liepą įsigaliojus Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymui, įteisintos nuostatos, jog tais atvejais, kai vartotojas gauna pajamas kita valiuta nei ketinamo imti kredito valiuta, laikoma, kad imamas kreditas užsienio valiuta.

Esant tokioms reguliacinėms nuostatoms, kokios yra dabar, bankai būsto kredito suteikti emigrantui praktiškai negali.

Pirmiausia tai liečia vieną didžiausių Lietuvos emigrantų bendruomenių, Didžiojoje Britanijoje gaunančių pajamas britų svarais sterlingų, taip pat lietuvius, gausiai emigravusius į Švediją, Norvegiją bei kitas šalis, kuriose pajamos taip pat gaunamos ne eurais.

Bankai prognozavo, kad, įsigaliojus šioms naujoms įstatymo nuostatoms, klientams, gaunantiems atlyginimą užsienio valiuta, paskolos Lietuvoje dar labiau brangs, nors ir anksčiau šie klientai buvo vertinami griežčiau, taigi skolinosi brangiau. Be to, prognozuota, kad būsto paskolų prieinamumas emigrantams mažės, o kartu trauksis ir paklausa būsto rinkoje.

Lietuvos bankų asociacija (LBA) patvirtino, kad užsienyje dirbančių ir atlyginimus užsienio valiuta gaunančių žmonių nuogąstavimai, jog būsto paskolos jiems taps brangesnės ir sunkiau prieinamos, pagrįsti: tai esą pajus ir emigrantai, gaunantys pajamas svarais, kronomis ar bet kuria kita užsienio valiuta, jeigu jie norės kreditą imti eurais, taip pat ir rezidentai, norintys gauti paskolą ne eurais.

Nėra sąlygų paskolinti

Tačiau praėjus daugiau kaip pusmečiui matyti, kad bankai emigrantams paskolų apskritai neteikia. Taip užkirstas kelias emigravusiems Lietuvos gyventojams ateityje grįžti į gimtinę, iki tol čia į būstą investuojant užsienyje užsidirbamas lėšas.

Mat tokioms paskoloms pradėtos taikyti papildomos ribojančios priemonės. Pavyzdžiui, bankams numatyta prievolė pasiūlyti vartotojui priemonę, skirtą užsienio valiutos kurso svyravimo rizikai sumažinti ar valdyti. Kredito sutarties ir vartotojo pajamų valiutos kursui pakitus daugiau nei 20 proc., vartotojas turi teisę sutarties valiutą neatlygintinai konvertuoti į šalių sutartą valiutą. Be to, bankai, suteikę kreditą užsienio valiuta, turi stebėti užsienio valiutos kurso svyravimus ir tam tikrais atvejais klientui siųsti įspėjimus.

LBA prezidentas Mantas Zalatorius „Lietuvos žinioms“ patvirtino, kad nuogąstavimai dėl kreditų reguliavimo pasekmių iš esmės pasitvirtino. „Paprastai tariant, esant tokioms reguliacinėms nuostatoms, kokios yra dabar, bankai tokio kredito suteikti praktiškai negali“, – sakė jis.

Kaip tai paveikė būsto paskolų rinką, pašnekovas sakė negalįs iliustruoti skaičiais – tokios statistikos neturi. Bendrame būsto paskolų portfelyje kreditai užsienio valiuta sudaro nedidelę dalį. „Todėl kol kas reikšmingų bendro portfelio pokyčių nefiksuojama. Nepaisant to, problema svarbi ir esame pasiryžę ją spręsti“, – tikino jis.

2016 metų pabaigoje, dar neįsigaliojus naujam reguliavimui, būsto paskolos užsienio valiuta Lietuvoje sudarė tik kiek daugiau nei 0,6 proc. viso kredito įstaigų būsto paskolų portfelio. Tokius duomenis pernai pateikė Lietuvos bankas. Tiesa, jis neturėjo detalių duomenų apie kreditus, suteiktus ne Lietuvoje gyvenantiems šalies piliečiams.

Nuostatas nori sušvelninti

Nors rizika skolinantis kita valiuta nei gaunamos pajamos yra didesnė, tačiau Lietuvos bankų asociacija siūlo dabartinę kreditavimo tvarką tobulinti. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad skolintis kita valiuta, nei gauname pajamas, yra iš tiesų labai rizikingas dalykas. Žymiai susvyravus valiutų kursui, paskola gali arba labai pabrangti, arba geriausiu atveju atpigti. Norintieji tokią paskolą gauti privalo suprasti riziką ir būti pasiruošę ją prisiimti. Numatyti valiutos svyravimą nėra lengvai sprendžiamas uždavinys. Jį tiksliai prognozuoti beveik neįmanoma. Finansų rinkose nėra priemonės, galinčios padėti apsisaugoti nuo kurso svyravimo dvidešimties ar trisdešimties metų laikotarpiu, tai yra tuo periodu, kuriam imama būsto paskola“, – aiškino M. Zalatorius.

Asociacija, anot jo, yra suinteresuota spręsti šią problemą, bet galutiniai sprendimai priklauso ne vien nuo bankų. „Labai svarbu tinkamai informuoti paskolos gavėją, kokias rizikas jis prisiima skolindamasis kita valiuta, nei gauna pajamas, nes arsenalas priemonių, leidžiančių jas valdyti, yra labai ribotas“, – sakė pašnekovas.

Šiuo metu, kaip nurodė Bankų asociacijos prezidentas, yra registruotas įstatymo pataisų projektas. Juo siūloma dalį reguliavimo nuostatų sušvelninti, nors padėties tai iš esmės nepakeistų. „Aišku, kol kas tai tik projektas, tad per anksti daryti išvadas. Ieškome sprendimų kartu su visomis suinteresuotomis šalimis“, – sakė jis.

Emigrantas – vienas kitas

„Lietuvos žinių“ kalbintiems šalyje veikiantiems komerciniams bankams pernai įsigaliojusios emigrantams taikomos kreditavimo nuostatos nėra reikšmingos, nors jos pablogino sąlygas užsienio valiuta pajamas gaunantiems klientams pasiskolinti Lietuvoje. Mat šie klientai – itin menka visų bankų klientų dalis.

SEB banko atstovė žiniasklaidai Jovita Bazevičiūtė „Lietuvos žinioms“ teigė, kad klientų, gaunančių pajamas užsienio valiuta, banke buvo labai nedaug ir tuomet, kai bankas teikė būsto kreditus užsienio valiuta, ir dabar, kai jų nebeteikia, tiksliau – kai teikia tik skolinantis su bendraskoliu. Tad šio banko suteiktų būsto kreditų apimtis 2017 metais, palyginti su 2016-aisiais, anot jos, nemažėjo.

Tomas Pulikas, „Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius, taip pat sakė, kad absoliučiai didžiąją dalį banko būsto paskolų portfelio sudaro paskolos Lietuvos gyventojams, gaunantiems pajamas eurais. Bankas nė neturi detalių duomenų, kiek yra jo klientų, gaunančių pajamas kita užsienio valiuta, tačiau, preliminariu vertinimu, jie esą galėtų sudaryti kelis procentus visų dėl būsto finansavimo besikreipiančių klientų. Nepaisant to, šis bankas laikosi nuomonės, kad su nekilnojamuoju turtu susijusį kreditavimą reglamentuojančio įstatymo nuostatos galėtų būti tobulinamos, siekiant lanksčiau reglamentuoti žmonių, gaunančių pajamas užsienio valiuta, galimybes skolintis Lietuvoje.

Vieni įsikuria gimtinėje, kiti investuoja miestuose

Esant tokioms reguliacinėms nuostatoms, kokios yra dabar, bankai būsto kredito suteikti emigrantui praktiškai negali.pixabay.com nuotrauka
Esant tokioms reguliacinėms nuostatoms, kokios yra dabar, bankai būsto kredito suteikti emigrantui praktiškai negali.pixabay.com nuotrauka

Nekilnojamojo turto (NT) bendrovės patvirtino, kad užsienyje dirbantys lietuviai nėra dažni būsto pirkėjai Lietuvoje. Bendrovės „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovo Audriaus Šapokos teigimu, užsienyje dirbančių lietuvių užklausos dėl būsto įsigijimo Lietuvoje sudaro iki 3 proc. visų užklausų. „Tai išties nedidelė dalis užklausų bendrame sraute. Be to, jos labai sezoniškos – tokių užklausų padaugėja prieššventiniu laikotarpiu, dažniausiai prieš žiemos šventes, ir atostogų metu“, – pasakojo pašnekovas.

Sugriežtinus būsto paskolų teikimo sąlygas, užsienyje dirbančių lietuvių susidomėjimas nekilnojamuoju turtu Lietuvoje esą nepakito – užklausų skaičius išliko panašus. „Kita vertus užsienyje dirbantiems lietuviams kreditavimo sąlygos gimtinėje niekada nebuvo palankios, nes kreditoriai tokius klientus vertina griežčiau“, – pridūrė A. Šapoka.

Užsienyje dirbančius lietuvius kaip NT pirkėjus jis sakė galintis suskirstyti į dvi grupes. „Viena dalis pirkėjų – dažniausiai kilę iš regionų, būsto ieškantys savo gimtuosiuose miestuose ir regionuose, renkasi senos statybos butus. Antra dalis – dažniausiai sukaupę didesnę santaupų sumą ir ieškantys būsto didmiesčiuose (Vilniuje, Kaune) pirkėjai. Kadangi dalis šių pirkėjų būstą perka investiciniais tikslais, populiariausias jų pirkinys – 1–2 kambarių butai, kurių kaina svyruoja tarp 60–80 tūkst. eurų“, – vardijo specialistas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"