Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Baltijos šalys ES biudžete nori lėšų elektros tinklų sinchronizavimui

 
2018 02 15 14:43
Reuters/Scanpix nuotrauka

Lietuva, Latvija ir Estija ketvirtadienį paragino Europos Sąjungos (ES) vadovus naujame Bendrijos biudžete numatyti lėšų Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimui su Vakarų Europa.

„Mums reikia toliau kurti transporto ir energetikos tinklus, skaitmeninę infrastruktūrą ir paslaugas bei tarpusavyje jungti skirtingas ES teritorijas, įskaitant energetikos ir transporto salų sujungimą, taip pat mūsų infrastruktūros tinkamumą naudoti abiem pusėms“, – rašoma laiške.

„Daugiametė finansinė perspektyva turi suteikti stabilumo ir aiškumo siekiant šių strateginių tikslų ir tęsiant tokius projektus kaip Baltijos šalių sinchronizacija su Europos energijos rinka ir trūkstamo geležinkelio, kuris sujungtų tris Baltijos šalis su likusia Europa, pabaigimą“, – teigiama jame.

Laišką pasirašė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, Latvijos ministras pirmininkas Maris Kučinskis ir Estijos ministras pirmininkas Juri Ratas. Lietuvos vadovė ketvirtadienį jį įteiks Europos Vadovų Tarybos vadovui Donaldui Tuskui.

ES parama skirstoma daugiamečiais biudžetais, dabartinis baigiasi 2020 metais.

Baltijos šalys nori per artimiausią dešimtmetį savo tinklus atjungti nuo posovietinės energetinės sistemos ir sinchronizuoti su Europos elektros sistema. Taip tikimasi sumažinti priklausomybę nuo Rusijos.

Laiške ES vadovams taip pat rašoma, kad nepaisant Jungtinės Karalystės pasitraukimo Baltijos šalys nori išsaugoti dabartinį ES biudžeto dydį, o tai galėtų būti daroma per padidintus šalių indėlius daugiametei finansinei perspektyvai arba kuriant galimus naujus būdus jai pildyti.

Lietuva, Latvija ir Estija taip pat ragina toliau skirti daug dėmesio sanglaudos politikai ir užtikrinti, kad struktūrinė parama mažiau išsivysčiusiems regionams mažėtų palaipsniui.

Laiške taip pat pabrėžiama, kad ES turi laikytis sutartyse prisiimtų įsipareigojimų. Lietuvos prezidentūra pranešė, kad tokia laiško eilutė reiškia prašymą užtikrinti būtiną finansavimą Ignalinos atominės elektrinės uždarymui.

ES lyderiai taip pat paraginti suvienodinti išmokas žemdirbiams, skirti daugiau dėmesio saugumui, išorinių sienų stiprinimo klausimams.

Būsimojo daugiamečio ES biudžeto projektas turėtų būti pristatys gegužę.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"