Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Augančias kainas vejasi įsikinkę į kelis darbus

 
2018 05 14 12:09
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Kad pavyktų subalansuoti pastaruoju metu smarkiai augančias išlaidas su pajamomis, beveik kas penktas darbingo amžiaus lietuvis šalia pagrindinio darbo turi ir papildomų veiklų,

„Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, Lietuvoje 2016 metais vienas dirbantysis vidutiniškai išdirbo 1885 darbo valandas, – pranešime spaudai sakė portalo cvmarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė, – EBPO į statistiką įtraukia ne tik dirbtą įprasto darbo laiką, bet ir viršvalandžius bei darbo valandas, praleistas papildomuose darbuose. Palyginimui, Vokietijoje vienam dirbančiajam per metus teko 1363, Danijoje – 1410, Jungtinėje Karalystėje – 1676, o visų EBPO šalių vidurkis sudarė 1763 valandas.“

Akivaizdu, kad toks didelis darbo laiko, tenkančio vienam lietuviui, kiekis susidaro ne tik dėl viršvalandžių, kurių oficiali trukmė dar iki 2017 m. liepą įsigaliojant naujajam Darbo kodeksui buvo gerokai labiau apribota, bet ir dėl dirbamų papildomų darbų. Tiesa, dėl ūgtelėjusios minimalios algos ir pamažėle didinamų atlyginimų poreikis susirinkti reikiamą sumą keliuose darbuose lyg ir turėtų ilgainiui mažėti.

Daugiau nei 9 proc. dirbančiųjų dar turi antrą, o beveik 2 proc. – ir trečią ar net ketvirtą darbą, kuriame gauna pastovų atlyginimą.

Kaip parodė cvmarket.lt atlikto tyrimo rezultatai, kuriame buvo aiškinamasi, iš kelių pajamų šaltinių pragyvena lietuviai, vieną kitą dešimtį eurų prie savo pagrindinių pajamų papildomai prisiduria apie penktadalis visų darbingų Lietuvos gyventojų. Dažniausiai tai daroma papildomai įsidarbinus. Anot tyrimo, daugiau nei 9 proc. dirbančiųjų dar turi antrą, o beveik 2 proc. – ir trečią ar net ketvirtą darbą, kuriame gauna pastovų atlyginimą. Antai JAV tokių darbštuolių kiek mažiau – šios šalies Darbo departamento duomenimis 2017 m. per kelis darbus valstijose plušo 4,9 proc. visų dirbančių asmenų. Tiesa, pastaruoju metu pastebima augimo tendencija.

Iš kur papildomos pajamos

Kaip sakoma pranešime, likę 8,4 proc. Lietuvos darbingo amžiaus gyventojų papildomų pajamų prasimano kitokiais būdais: 4 proc. tikina, kad save ir šeimą išlaiko pagrindinį atlyginimą papildydami pašalpomis ar kompensacijomis, kurias išsirūpina už vaikus, už šildymą ir pan.; 2,3 proc. teigia, kad išgyventi padeda nedidukas nuosavas ar šeimos versliukas, kuris dažnai net nėra užregistruotas kaip įmonė.

Anot pernai „Swedbank“ daryto tyrimo, dažniausi būdai užsidirbti papildomai: siūlyti laisvai samdomo specialisto paslaugas, dirbti su namų ūkiu susijusius darbus, prekiauti sodo ir miško gėrybėmis, konsultuoti, pardavinėti rankdarbius.

Beje, plintant dalinimosi ekonomikai, galimybių papildomai užsidirbti tik daugėja. Savo automobilį galima įdarbinti tapus „Uber“ pavežėtoju, turimą nekilnojamąjį turtą laikinai išnuomoti per „Airbnb“, pajamų gauti per įvairias interneto platformas „įdarbinus“ kitokį turimą retai naudojamą turtą.

Štai apie 2 proc. respondentų teigė, kad pinigėlių į kišenę nukapsi iš turimo turto nuomos, taip pat iš investicijų į vertybinius popierius ir kt.

Beje, prisiduriančių vieną kitą eurą tik retsykiais priskaičiuotume kur kas daugiau nei aukščiau minėti 8,4 proc., kurių papildomi pajamų šaltiniai yra santykinai pastovūs.

„Likę 80,4 proc. apklausos dalyvių teigė, kad šiuo metu jie gyvena iš viename darbe uždirbamų pajamų. Daugiau išsilaikančių iš vieno darbo buvo tarp trisdešimtmečių ir jaunesnių darbuotojų. Užtat prisiduriančių iš pašalpų bei plušančių keliuose darbuose daugiau priskaičiavome tarp vyresnių asmenų,“ – teigė cvmarket.lt atstovė.

Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Vyrų ir moterų prioritetai

Įdomu, kad vyrų ir moterų prioritetai dėl papildomų pajamų pasiskirstė daugmaž panašiai. Tiesa, stipriosios lyties atstovai kiek dažniau nurodė prisiduriantys prie pagrindinio atlyginimo pajamas iš nuomos, investavimo bei nuosavo verslo. Moterys kiek dažniau minėjo, kad dirba dviejuose ir net trijuose darbuose. JAV keliuose darbuose dažniau triūsia taip pat moterys. Tiesa, už okeano didžiausios darbštuolės – 20–24 metų moterys.

Darbo rinkos ekspertai pastebi, kad papildomi darbai – tai ne tik papildomos pajamos, tačiau ir nauji įgūdžiai, ir naujos galimybės karjerai. Tačiau dirbantys per kelis darbus mažiau laiko gali skirti šeimai, asmeniniam gyvenimui, stipriau veikiami streso, labiau alina savo sveikatą ir netgi patiria daugiau išlaidų, nes tenka važinėti tarp dviejų ar daugiau darboviečių.

Tyrimas „Iš kelių pajamų šaltinių išgyvena lietuviai“ vykdytas šių metų kovą. Apklausti 1595 respondentai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"