Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Atsisveikinsime su plastikiniais indais ir šiaudeliais

 
2018 06 15 6:00
Gaminant vienkartinius indus plastiką siūloma keisti į popierių, kartoną ar medieną, tačiau tai kelia nuogąstavimus dėl spartesnio miškų kirtimo.
Gaminant vienkartinius indus plastiką siūloma keisti į popierių, kartoną ar medieną, tačiau tai kelia nuogąstavimus dėl spartesnio miškų kirtimo. www.pixabay.com nuotrauka

Didėjant baimei, kad nesiimant priemonių po trisdešimties metų jūrose bus daugiau plastiko negu žuvų, Europos Komisija pakėlė kirvį prieš keletą kasdienio naudojimo gaminių, tokių kaip plastikinės lėkštės ir šiaudeliai. Juos bus siekiama uždrausti. Gamintojai nerimauja, kad dalį šių gaminių pakeisti bus sudėtingiau, nei manoma, – jie kainuos brangiau, nes gali tekti kirsti daugiau medžių.

Europos Komisijos (EK) siūlomas draudimas tam tikruose gaminiuose naudoti plastiką bus taikomas plastikiniams ausų krapštukams, stalo įrankiams, lėkštėms, gėrimų šiaudeliams ir maišikliams, oro balionėlių lazdelėms. Šie daiktai turės būti gaminami vien iš tvaresnių medžiagų. Be to, rinkoje bus leidžiama prekiauti tik tokia plastikine gėrimų tara, kurios kamšteliai ir dangteliai liks prie jos pritvirtinti.

Pagal EK siūlomas taisykles skirtingiems produktams ketinama taikyti skirtingas priemones. Tais atvejais, kai rinkoje esama lengvai prieinamų ir įperkamų pakaitalų, vienkartiniai plastikiniai gaminiai bus uždrausti. Jei tiesioginių pakaitalų nėra, dėmesys turės būti sutelkiamas į gaminių naudojimo ribojimą, mažinant jų vartojimą nacionaliniu lygmeniu, nustatant projektavimo ir ženklinimo reikalavimus, atliekų tvarkymo bei surinkimo įpareigojimus gamintojams.

EK draudimas bus taikomas plastikiniams ausų krapštukams, stalo įrankiams, lėkštėms, gėrimų šiaudeliams ir maišikliams, oro balionėlių lazdelėms.

Naujosiose taisyklėse numatoma, kad valstybės narės privalės mažinti plastikinių maisto pakuočių ir gėrimų indelių naudojimą, nustatydamos nacionalinius tikslus, prekybos vietose pateikdamos alternatyvių gaminių arba užtikrindamos, kad vienkartiniai plastikiniai indai nebūtų duodami nemokamai.

Netiesioginės problemos nutylimos

Bendrovės „Rotoma“ generalinis direktorius Marius Mickevičius „Lietuvos žinioms“ teigė, jog EK draudimai ir reikalavimai šios įmonės tiesiogiai nepaveiks, nes ji savo asortimente neturi minėtų produktų – daugiau orientuojasi į pramonę. Tačiau bendrovės vadovas neabejojo, kad tiek rinkai, tiek patiems vartotojams šie siūlymai turės neigiamos įtakos, nes per mažai dėmesio skiriama netiesiogiai kylančioms problemoms.

„Tiesioginės pasekmės ne tragiškos, bet yra daug skausmingesnių netiesioginių bėdų, kurias reikėtų spręsti, tik jos diskutuojant pamirštamos. Uždraudus kad ir paprastą plastikinę lėkštutę iškyla kur kas daugiau klausimų, negu atrodo iš pirmo žvilgsnio“, – tvirtino jis. Pavyzdžiui, plastikinių šiaudelių, anot pašnekovo, nėra kuo pakeisti. Jie, pagaminti iš popieriaus, būtų nepatvarūs, vadinasi, viduje turėtų būti laminuoti plastiku. Tokiu atveju gaminys taptų nebetinkamas perdirbti.

„Antai suyrančios biopakuotės, gaminamos iš bulvių, kukurūzų ar švendrių. Dabar jos ateina į madą, bet ne visiems gaminiams tinka. Kai kurios jau 40 laipsnių temperatūroje pradeda irti. Taigi į jas negalima pilti karšto skysčio. Net šių pakuočių transportavimas specialus – turi būti vežamos šaldytuvuose. Be to, niekas nepagalvojo, kad joms pagaminti reikia labai daug vandens, nes būtina užauginti biomedžiagą. Atsiranda daug visokių niuansų, kurių nesiaiškinama“, – kalbėjo M. Mickevičius.

Dėl reikalavimo kamštelius ir dangtelius pritvirtinti prie vienkartinės gėrimų taros pabrangtų ir pats produktas. „Kamštelis liejamas, tad papildomai kainuotų jo formos pakeitimas arba tvirtinimo gaminimas. Svarbu, kad sutaptų ir medžiagos – dangtelis, indelis bei tvirtinimas turėtų būti tos pačios plastiko rūšies. Tragedijos nebūtų, bet padidėtų produktų gamybos sąnaudos ir galutinė kaina pirkėjams“, – aiškino „Rotomos“ generalinis direktorius.

Pasak jo, Lietuvos įmonės, gaminančios vienkartines lėkštutes, peilius, šiaudelius ir kitus panašius produktus, užima labai mažą rinkos dalį. Dauguma šių gaminių importuojami. Ir nėra jokio skirtumo, ar įsivežti plastikinių, ar, pavyzdžiui, iš palmės lapų pagamintų puodelių, svarbiausia – skiriasi jų, priklausomai nuo medžiagos, kaina.

„Vartotojams produktai tiesiog pabrangtų. Be to, kyla klausimas, kaip reikėtų spręsti rūšiavimo problemą. Tokių produktų jau nebebūtų galima mesti į plastiko konteinerį. Tad į kurį mesti ir ką daryti su surinktomis atliekomis? Užsienyje tam naudojami specialūs pramoniniai įrenginiai – jais tokios pakuotės kartu su organinėmis atliekomis kompostuojamos. Lietuvoje irgi turėtų atsirasti panašios įrangos, tačiau reikėtų keisti ir visą atliekų tvarkymo sistema. Nors organinių atliekų būtų surenkama santykinai mažai, investicijų tai vis tiek pareikalautų. Labai abejoju, ar įmonės, kurios užsiima pakavimu, pačios, be dotacijų pajėgtų ką nors daryti“, – svarstė bendrovės vadovas.

Europos Komisija siūlo keisti plastiką popieriniais, kartoniniais ar mediniais pakaitalais.

Siūlo taromatų analogą

Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) direktorius Darius Lasionis sakė, kad asociacija ir jai priklausančios bendrovės laikosi vienos pozicijos – draudimais problemų neišspręsi. „Jeigu bus uždrausta vienkartinė pakuotė, įmonės, daug investavusios į įrenginius, nukentės: turės persiorientuoti arba pirkti naujus prietaisus, kad galėtų gaminti kitą produkciją. Taigi bet kokie draudimai kenkia verslui. Natūralu, jog dėl to kyla ir socialinė įtampa, nes galbūt tenka atleisti darbuotojų ir t. t.“ – pažymėjo jis.

Anot asociacijos vadovo, verčiau kelti klausimą, kokiais būdais mažinti taršą? Puikus galimo sprendimo pavyzdys – dabar veikiantys taromatai. „Naudojant taromatus ir taikant užstato sistemą surenkama daugiau kaip 90 proc. plastikinės, stiklinės ir metalinės taros. Pagal šį rodiklį Lietuva turbūt lyderiauja Europoje. Kodėl negalėtume skatinti tiek įmonių, tiek gyventojų tą vienkartinę dažno naudojimo tarą taip pat priduoti? Iš to naudos turėtų ir žmonės, ir valstybė, o tarša mažėtų. Juo labiau kad yra ir kita problema – trūksta antrinės perdirbtos žaliavos. Turime įmonių, kurios mielai naudoja ir daugiau naudotų perdirbtos antrinės žaliavos gėrimų pakuotei gaminti, bet pasiūla, deja, labai nedidelė“, – dėstė D. Lasionis.

Jis skeptiškai vertino EK pasiūlymą plastiką pakeisti popieriumi, kartonu ar mediena. Esą taip spręsdami vieną problemą, didintume kitą – tektų sparčiau kirsti miškus. „Žinoma, popierinę pakuotę taip pat galima gaminti iš perdirbtos medžiagos, bet ar nenutiks taip, kad rinkoje vėl atsiras antrinės perdirbtos medžiagos trūkumas ir reikės kirsti daugiau medžių? Apriboję vieną verslą, paskatintume kitą – įmonės, užsiimančios popieriaus, kartono gamyba, pradėtų smarkiai augti. Ar tai teisingas sprendimas – diskutuotina“, – kalbėjo asociacijos vadovas.

D. Lasionis irgi mano, kad išmanesni pakaitalai galėtų padidinti galutinę produkto kainą. Tačiau esą dar sunku pasakyti, kokios būtų naudojamos technologijos, medžiagos ir priedai.

EK KOMENTARAS

Ateitis: daugiau plastiko negu žuvų

EK atstovybės Lietuvoje Ryšių su žiniasklaida grupės vadovė Agnė Kazlauskaitė „Lietuvos žinioms“ pabrėžė, kad į EK rekomendacijas reikėtų žvelgti plačiau, įvertinti visą kontekstą. Pirma, EK pateiktas pasiūlymas yra 2018 metų sausį priimtos strategijos dėl plastiko dalis. Pagal šią strategiją visos ES rinkoje esančios plastikinės pakuotės iki 2030 metų bus perdirbamos, mažinamas vienkartinių indų ir mikroplastiko tyčinis naudojimas.

„Į jūras ir vandenynus išmestų plastiko šiukšlių kiekis vis didėja, todėl EK pasiūlė naujas taisykles dėl dešimties Europos paplūdimiuose ir jūrose dažniausiai randamų vienkartinių plastikinių gaminių bei dėl pamestų ar apleistų žvejybos įrankių. Šie daiktai sudaro 70 proc. visų jūrose aptinkamų šiukšlių. Jei nepakeisime plastiko gamybos ir naudojimo būdų, 2050 metais jūrose bus daugiau plastiko negu žuvų“, – tvirtino ji.

Kodėl negalėtume skatinti tiek įmonių, tiek gyventojų tą vienkartinę dažno naudojimo tarą taip pat priduoti? Iš to naudos turėtų ir žmonės, ir valstybė, o tarša sumažėtų.

Anot A. Kazlauskaitės, uždrausti minėtus produktus EK nusprendė todėl, kad rinkoje yra lengvai prieinamų ir įperkamų jų pakaitalų. Plastiką gaminiuose Komisija ragina keisti popieriniais, kartoniniais ar mediniais pakaitalais.

EK šį pasiūlymą pateikė kaip direktyvą. Dabar ji bus svarstoma Europos Parlamente (EP) ir ES Taryboje. Komisija ragina šiam pasiūlymui teikti pirmenybę ir priimti direktyvą iki EP rinkimų, vyksiančių 2019 metų gegužės mėnesį. „Siekiama, kad minėtų plastiko gaminių draudimas būtų pradėtas taikyti praėjus dvejiems metams, kai įsigalios ši direktyva, – informavo A. Kazlauskaitė. – Taigi valstybės turės laiko perkelti direktyvą į nacionalinę teisę ir pasirengti jos įgyvendinimui.“

„Lietuvos žinioms“ perduotame Europos Komisijos pareigūnų komentare, kad rinkos žaidėjai nuogąstauja dėl kylančių šalutinių problemų, tokių kaip didesnis kitų išteklių naudojimas ar pakilusi gaminių kaina, nurodoma, jog EK ragina naudoti ne tik biologiškai irias medžiagas, bet ir kitus pakaitalus. „Pirmenybę siūloma teikti daugkartinio naudojimo daiktams, nesvarbu, iš kokios medžiagos jie pagaminti. Šiuo metu rinkoje, pavyzdžiui, prieinami gaminiai iš metalo ir plastiko, pritaikyti įvairiai temperatūrai“, – rašoma EK komentare.

EK pažymi, kad kai kurie pakaitalai kainuoja daugmaž tiek pat, kiek plastikas vienkartinei pakuotei gaminti. „Tikimasi, jog dėl masto ekonomijos ir inovacijų kainos mažės. Daugkartinio naudojimo gaminius paprastai brangiau įsigyti pirmą kartą, tačiau ilgesniu laikotarpiu dėl jų naudojimo pinigų net sutaupoma, – teigė EK. – Iš tiesų pakaitalų pasirinkimą reikia atidžiai svarstyti, nes produkcijos, kuri visiškai arba iš dalies pagaminta iš biologinių medžiagų, tvarumą lemia ne tik jų kilmė, bet ir kiti aspektai, tokie kaip žemės ar vandens naudojimas ir pan. Todėl EK siūlomose naujosiose taisyklėse numatyta po šešerių metų atlikti vertinimą ir nustatyti, ar atitinkamiems gaminiams tebereikia taikyti apribojimus, pavyzdžiui, tais atvejais, kai jie biologiškai suyra jūroje.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"