Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Atplaukia latvių ir estų pieno upės

 
2018 03 22 6:00
Lietuvoje veikia apie 20 tūkst. prekinių pieno ūkių.
Lietuvoje veikia apie 20 tūkst. prekinių pieno ūkių. "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Lietuvos pieno perdirbimo pramonė stiprina lyderiaujančias pozicijas Baltijos šalyse, tuo metu mūsų krašto ūkiuose gaminamo pieno mažėja – konkurencinę kovą laimi Latvijos ir Estijos ūkininkai.

Pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktorius Egidijus Simonis teigia, jog Baltijos valstybėse Lietuvai tenka didžiausia pieno rinkos dalis. „Mūsų šalyje pagaminama, superkama ir perdirbama maždaug pusė viso regiono ūkiuose pagaminamo žaliavinio pieno. Tačiau situacija keičiasi, ir, deja, ne lietuvių ūkininkų naudai“, – sakė jis.

Nuo 2008 iki 2017 metų trijų Baltijos valstybių pieno supirkimo rinka išaugo 12 proc. – nuo 2,6 mln. iki 2,9 mln. tonų. Bet valstybės tuo augimu pasinaudojo skirtingai. Per dešimt metų Lietuvos pieno supirkimo rinka padidėjo vos 1,5 proc., o Latvijos ir Estijos – atitinkamai 28 ir 20 procentų.

Pasak E. Simonio, sumenko ir Lietuvos pieno rinkos dominavimas regione: 2008 metais iš ūkių Lietuvoje buvo superkama daugiau pieno negu Latvijoje ir Estijoje kartu sudėjus. Tačiau per dešimt metų lietuvių ūkininkų dalis Baltijos rinkoje sumažėjo nuo 53 iki 48 procento. Tuo metu latviai ir estai atitinkamai pasistiebė 2 bei 3 procentiniais punktais ir pernai užėmė 27 ir 25 proc. Baltijos šalių rinkos.

„Kaimynai nuosekliai stambina pieno ūkius, remia perspektyvius mažesnius šeimos ūkius, o paramą kryptingai skiria jų veiklos efektyvumui didinti ir modernizavimui skatinti. Tokia strategija leidžia stiprinti konkurencines pozicijas pieno žaliavos rinkoje ir po truputį atsiriekti jos iš mūsų pieno gamintojų“, – tvirtino E. Simonis.

Asociacijos vadovas pabrėžė, kad Lietuvos pieno ūkių struktūra tarp Europos Sąjungos valstybių, kuriose pienininkystė užima svarbią ekonomikos dalį, yra viena labiausiai atsilikusių. Mūsų šalies pieno supirkimo rinkoje dalyvaujančių ūkių vidutinis dydis siekia 11 karvių, Latvijoje – 20, Estijoje – 130. „Lietuvoje veikia apie 20 tūkst. prekinių pieno ūkių, kurie rinkai parduoda vos dukart daugiau pieno, negu Estijoje dirbantys 648 pieno ūkiai“, – pridūrė E. Simonis.

Lietuvos pieno perdirbimo bendrovės minimu laikotarpiu savo rinkos dalį tarp Baltijos valstybių padidino nuo 56 iki 60 procentų. „Sėkmingus perdirbėjų rezultatus lėmė investicijos į įmonių modernizavimą, aktyvi eksporto rinkų paieška ir pardavimo didinimas užsienyje“, – vardijo E. Simonis. Lietuvoje perdirbama daugiau pieno, nei gali pagaminti vietos gamintojai, parduodantys tik 80 proc. šalyje perdirbamos žaliavos. Dėl jos trūkumo Lietuvos perdirbimo pramonė kasmet importuoja iki 0,4 mln. tonų žalio pieno iš Latvijos ir Estijos. Lietuvos įmonės pernai perdirbo daugiau kaip 1,7 mln. tonų žalio pieno, o šalies prekiniai ūkiai jo pardavė 1,4 mln. tonų. Lietuviškos žaliavos eksportas sudaro nereikšmingą dalį – siekia tik apie 5 proc. šalyje superkamo viso pieno kiekio.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"