Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Atlyginimus kėlė orai ir investicijos

 
2018 09 04 8:00
Asociatyvi iliustracija./
Asociatyvi iliustracija./ pixabay.com nuotrauka

Vidutinis bruto (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis šių metų antrąjį ketvirtį Lietuvoje buvo 926,7, arba 10,5 proc. didesnis, negu prieš metus, tačiau vidurkį viršijo tik sostinės regionas, o augimo tempą – Kauno apskritis. Kurortų savivaldybėse užmokestį kėlė vasariški orai, o kai kuriuose rajonuose – investicijos.

Statistikos departamento duomenimis, vidutinis darbo užmokestis antrąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, buvo akivaizdžiai didesnis Birštone (pakilo 11,3 proc.), Druskininkuose (12,3 proc.) ir Neringoje (15,5 proc.), bet Palangoje jis pakilo mažiausiai iš kurortinių miestų – 8,9 procento.

Slidus vidutinis rodiklis

Per ketvirtį labiausiai iš rajonų savivaldybių labiausiai į viršų šovė Jurbarko rajono vidutinio atlyginimo rodiklis. „Nenumanau, kaip tai paaiškinti. Ypatingų įvykių ar investicijų tarsi nebuvo, – „Lietuvos žinioms“ sakė šio rajono mero pavaduotojas Saulius Lapėnas. – Statistikoje reikia gilintis į detales, o šiuo atveju reikia daugiau detalių.“

Jis svarstė, jog rajone toliau mažėja gyventojų, todėl kai kurie darbdaviai galėjo kiek pakelti atlyginimus siekdami išsaugoti senus darbuotojus arba priimdami į darbą naujus už reikalaujamą didesnę algą. „Per mokslo metų pradžios šventę lankydamiesi mokyklose, pastebėjome niūrias nuotaikas – toliau mažėja mokinių, mažėja mokytojų ir jų darbo krūvis“, – vicemero nuomone, statistikoje tam tikri skaičiai gali susidėlioti taip, kad bendras rezultatas ne visiškai atspindi realią padėtį.

„Manau, ir bandymai džiūgauti dėl Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo yra tikrai perdėti (paskelbta, jog BVP, patikslintais duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2017-ųjų laikotarpiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką padidėjo 3,8 proc. – red.). BVP dalijant iš mažėjančio gyventojų skaičiaus, gal augimas santykinai ir spartesnis, tačiau šalys, kurios yra linkusios šiek tiek kitaip traktuoti šiuos skaičius, pavyzdžiui, mūsų kaimynės, su savo gerokai santūresniu augimu sugebėjo išlikti ES paramos gavėjomis, o Lietuva tarsi išsiveržė į lyderes, nors atlyginimų ir pensijų dydžiu tikrai negalime lygiuotis į tas pačias kaimynes“, – kalbėjo pašnekovas.

Lėmė didžiausi

Metiniu vidutinio darbo užmokesčio augimu labiausiai iš rajonų savivaldybių, pasak statistikos, išsiskyrė Pakruojis, kuriame vidutinis darbo užmokestis antrojo ketvirčio pabaigoje buvo 13,2 proc. aukštesnis, negu 2017 metų antrąjį ketvirtį.

Šio rajono administracijos direktorė Erika Kižienė „Lietuvos žinioms“ svarstė, kad veikiausiai pažadą nuo 2018 metų padidinti darbuotojų algas įvykdė viena didžiausių rajono įmonių AB „Dolomitas“. Be to, anot jos, galėjo prisidėti Kalpokuose, netoli Linkuvos, šiemet pradėjęs veikti didžiausias Lietuvoje melžiamų karvių kompleksas. Jame gamybos procesai pusiau robotizuoti, todėl darbui prireikė daugiau geras algas gaunančių aukštos kvalifikacijos specialistų.

Statistikos departamentas komentuoja, jog darbo užmokesčio augimui per metus didžiausią įtaką darė nuo 2017 metų liepos ir nuo šių metų gegužės iš biudžeto padidintas darbo užmokestis sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams (gydytojams ir slaugytojams), taip pat nuo šių metų sausio padidintas minimalios mėnesio algos rodiklis.

Mažiausi Baltijos šalyse

Nors atlyginimai Lietuvoje per metus augo sparčiausiai Baltijos valstybėse, tačiau išliko mažesni nei Latvijoje ar Estijoje, pranešė BNS. Lietuva – vienintelė iš Baltijos šalių, kurioje vidutinis mėnesio darbo užmokestis iki mokesčių yra mažesnis negu 1000 eurų. Baltijos šalių nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, vidutinis mėnesio darbo atlygis, neatskaičius mokesčių, antrąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Lietuvoje padidėjo 10,5 proc., Latvijoje – 8,4 proc., Estijoje – 6,4 procento.

Vidutinis darbo užmokestis antrąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, buvo akivaizdžiai didesnis Birštone, Druskininkuose ir Neringoje.

Vidutinis paskaičiuotas mėnesio atlyginimas Lietuvoje šiemet balandį-birželį buvo beveik 8 proc. mažesnis nei Latvijoje ir net 30 proc. menkesnis nei Estijoje. Vidutinis mėnesio darbo užmokestis „popieriuje“ antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje buvo 926 eurai, Latvijoje – 1004 eurai, Estijoje – 1321 euras.

Darbuotojų mažėjo

Per metus tik Vilniaus, Kauno ir ir Šiaulių apskričių įmonėse nesumažėjo vidutinis darbuotojų skaičius. Iš viso šalies ūkyje darbavosi 1,236 mln. žmonių. Tai 0,4 proc. daugiau, negu prieš metus. Vis dėlto antrąjį šių metų ketvirtį darbuotojų beveik visose apskrityse pagausėjo. Labiausiai – 1,4 proc. – Šiaulių apskrityje.

Per metus vidutinis darbuotojų skaičius padidėjo 19 savivaldybių, labiausiai – 8,2 proc. – Jurbarko rajono savivaldybėje. Likusiose savivaldybėse, išskyrus Šilalės ir Šalčininkų rajonus, kurie įmonėse vidutinis darbuotojų skaičius per metus nepakito, vidutinis darbuotojų skaičius sumažėjo.

Vidutinis darbo užmokestis antrąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, buvo akivaizdžiai didesnis Birštone, Druskininkuose ir Neringoje./Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka
Vidutinis darbo užmokestis antrąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, buvo akivaizdžiai didesnis Birštone, Druskininkuose ir Neringoje./Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, vidutinis darbuotojų skaičius labiausiai padidėjo Neringos (10,1 proc.), Palangos (7,7 pproc.), Akmenės rajono (3,6 proc.), taip daugiau kaip 2 proc. – Elektrėnų, Klaipėdos, Pakruojo, Šilalės bei Šilutės savivaldybėse. Labiausiai, beveik po 1 proc., vidutinis darbuotojų skaičius sumažėjo Kretingos ir Radviliškio rajonų savivaldybėse.

Vidutinis darbo užmokestis apskrityse

ApskritisVidutinis darbo užmokestis, euraiPokytis per metus, proc.Pokytis per ketvirtį, proc.
Vilnius1035113,5
Kaunas910,110,63,5
Klaipėda893,810,43,4
Panevėžys799,59,13,4
Šiauliai781,19,44,9
Utena7767,73,5
Alytus773,98,53,8
Marijampolė744,99,34,4
Tauragė736,49,64,7
Telšiai817,88,43,1
Lietuvoje92610,53,5

Šaltinis: Statistikos departamentas

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"