Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Atlyginimai didėja visiems, o jums?

 
2018 06 07 11:00
Darbo užmokestis pernai didėjo sparčiausiai nuo prieškrizinių laikų, bet tuo galėjo mėgautis toli gražu ne visi šalies gyventojai.
Darbo užmokestis pernai didėjo sparčiausiai nuo prieškrizinių laikų, bet tuo galėjo mėgautis toli gražu ne visi šalies gyventojai. Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Nors statistikai nuolat fiksuoja darbo užmokesčio didėjimą Lietuvoje, ne visi šalies gyventojai savo patirtimi jaučia finansinį pagerėjimą. „Lietuvos žinios“ aiškinosi, kas lemia žmonių įspūdį, kad atlyginimai auga visur, tik ne jų darbovietėje, ir kokiuose sektoriuose darbo užmokestis iš tiesų sunkiai kopė į viršų.

Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2018 metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2017 metų tuo pačiu ketvirčiu, šalies ūkyje, neskaitant individualių įmonių, padidėjo 9,5 proc.: viešajame sektoriuje – 8,2 proc., privačiame – 10,1 procento. Neto darbo užmokestis, t. y. atlyginimas į rankas, per metus šalies ūkyje pakilo šiek tiek mažiau – 8,6 proc.: viešajame sektoriuje – 7,5 proc., privačiame – 9,2 procento. Tuo metu realusis darbo užmokestis minimu laikotarpiu šalies ūkyje augo 5 proc.: viešajame sektoriuje – 4 proc., privačiame – 5,6 procento.

Nelinkę ieškoti geriau

Nors pernai atlyginimai didėjo sparčiausiai nuo prieškrizinių laikų, tuo, kaip pažymėjo banko „Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė, galėjo mėgautis toli gražu ne visi šalies gyventojai. „Pirma, darbo užmokesčio augimas itin priklauso nuo asmens profesinių įgūdžių, gebėjimo mokytis visą gyvenimą ir likti konkurencingam darbo rinkoje. Gyvename itin greitai besikeičiančiame pasaulyje, technologinė pažanga, mokslo pasiekimai, automatizacija ir robotizacija lemia, kad dalis profesijų tiesiog tampa nebereikalingos. Jei žmogus moka prisitaikyti, persikvalifikuoti, yra darbštus, nebijo darbo, jis ir toliau nepraranda patrauklumo darbo rinkoje. Tačiau jeigu nėra noro nei stengtis, nei investuoti į save, natūralu, kad ir darbo užmokesčiui kelti beveik nelieka potencialo. Net kyla nedarbo grėsmė“, – tikino analitikė.

Antra, jos teigimu, Lietuvos gyventojai, ypač vyresni, labai sėslūs. Dažnas, nors ir nepatenkintas padėtimi, nėra linkęs imtis kardinalių pokyčių savo būčiai pagerinti – vykti dirbti į didesnius miestus, kuriuose daugiau galimybių turi net nekvalifikuoti darbuotojai.

„Juk Lietuva maža, kelionė iki artimesnio ar net tolimesnio didesnio miesto netruktų daugiau kaip porą valandų. Kitose šalyse žmonės į darbą važiuoja daug ilgiau. Šiandien, kai darbuotojų trūksta, darbdavys pats organizuoja transportą ir vežasi nekvalifikuotus darbuotojus iš miestelių, esančių net 150 km spinduliu. Teko girdėti apie ne vieną tokį atvejį, – pasakojo I. Genytė-Pikčienė. – Periferijoje, mažuose miesteliuose darbo rinka sekli, darbdavių yra nedaug, todėl jiems susidaro palankios galimybės tuo naudotis. Jei atsiranda žmonių, dirbančių už siūlomą atlygį, darbdaviui ekonomiškai neprasminga jį kelti, ypač žinant, kad nedarbas toje vietovėje nemažas ir alternatyvų pasirinkti naują darbuotoją bus. Taigi ten darbo užmokestis nekyla taip sparčiai, ir tai lemia derybų galios neturėjimas, absoliučiai bedantės profsąjungos bei gyventojų mentalitetas – baimė, nevisavertiškumo kompleksai arba tingėjimas ką nors keisti.“

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad atlyginimai, kaip nurodo Statistikos departamentas, auga visuose regionuose ir daugelyje sektorių. Be to, jie didėja ne keliems, o daugeliui darbuotojų, ir tai byloja „Sodros“ duomenys. Aišku, daliai gyventojų darbo užmokestis nekilo išvis arba kilo lėčiau negu šalies vidurkis. Tokia situacija, pasak ekonomisto, dažniausiai būdinga mažesniuose miesteliuose. Ten darbuotojai turi ne tiek daug galimybių rinktis darbdavį ir derėtis dėl atlyginimų. Tačiau darbuotojų trūkumas, kaip pabrėžė N. Mačiulis, tampa vis opesne problema ir mažesniuose miesteliuose. Vadinasi, vilioti žmones dirbti teks didesniais atlyginimais.

Finansinė apgaulė

„Kartais su atlyginimų augimo statistika prasilenkiantis gyventojų „pojūtis“ yra labai subjektyvus. Pavyzdžiui, žmonės gali teigti, jog nejaučia algų kilimo, jeigu jų pajamos auga lėčiau, nei didėja perkamų prekių ir paslaugų kainos. Be to, darbo užmokestis dažniausiai keliamas kartą per metus, todėl retas gali pasakyti, kad atlyginimai, priešingai nei kainos, didėja kiekvieną ketvirtį. Kai kurie tvirtina nejaučiantys algų augimo, nes mano, jog tas augimas yra nepakankamas ir beveik nepakeičia jų gyvenimo kokybės“, – svarstė N. Mačiulis.

Statistikos duomenimis, esama sektorių, kuriuose per dešimtmetį darbo užmokestis pakilo tik dešimtadaliu ar penktadaliu, o vartojimo prekių ir paslaugų kainos 2017 metais, palyginti su 2008-aisiais, padidėjo 19,2 procento.

Yra veiklos sektorių, kuriuose per dešimtmetį atlyginimai pakilo tik dešimtadaliu ar penktadaliu, o vartojimo prekių ir paslaugų kainos 2017 metais, palyginti su 2008-aisiais, padidėjo 19,2 procento.

Privačiame sektoriuje, neskaičiuojant individualių įmonių, darbo užmokestis į rankas mažiausiai – 11,46 proc. – per dešimtmetį didėjo aukštojo universitetinio mokslo sektoriuje (nuo 741,1 euro 2008 metais iki 826 eurų 2017-aisiais), 11,68 proc. – statybos sektoriuje (atitinkamai nuo 552,3 iki 616,8 euro). Per 23,32 proc. jis pakilo vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo sektoriuje (atitinkamai nuo 475,6 iki 586,5 euro), 24,22 proc. – nekilnojamojo turto operacijų sektoriuje (atitinkamai nuo 492,9 iki 612,3 euro), 24,83 proc. – vandens surinkimo, valymo ir tiekimo sektoriuje (atitinkamai nuo 403,2 iki 503,3 euro), 26,98 proc. – meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos sektoriuje (atitinkamai nuo 439,6 iki 558,2 euro).

Vertinant visą šalies ūkį mažiausiai mėnesinis darbo užmokestis į rankas per dešimtmetį augo centrinių administracinių institucijų įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios veiklos sektoriuje. Čia atlyginimai didėjo 11,56 proc., tačiau jie jau 2008-aisiais siekė 940,7 euro, o 2017 metais – 1049,4 euro. Per 15,04 proc. kilo algos valstybės valdymo ir bendrosios ekonominės bei socialinės bendruomenės politikos sektoriuje (atitinkamai nuo 692,8 iki 797 eurų), 15,31 proc. – statybos sektoriuje (atitinkamai nuo 537 iki 619,2 euro).

Dešimt šalies ūkio sektorių, kuriuose mėnesinis darbo užmokestis į rankas (neto) per dešimtmetį kilo mažiausiai

SektoriusDarbo užmokestis 2008 m. Darbo užmokestis 2017 m.Augimas, proc.
Centrinių administracinių institucijų įstatymų leidžiamoji ir vykdomoji veikla940,71049,411,56
Valstybės valdymas ir bendroji ekonominė bei socialinė bendruomenės politika692,879715,04
Statyba537619,215,31
Viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas671,9791,317,77
Bendruomenei teikiamų paslaugų užtikrinimas660,979019,53
Privalomojo (valstybinio) socialinio draudimo veikla625,6753,920,51
Elektros energijos gamyba, perdavimas ir paskirstymas711,9885,724,41
Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas640,180425,61
Transporto įrangos gamyba583,9735,926,03
Aukštasis universitetinis mokslas586,8751,228,02

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Dešimt šalies ūkio sektorių, kuriuose mėnesinis darbo užmokestis į rankas per dešimtmetį kilo daugiausia

SektoriusDarbo užmokestis 2008 m.Darbo užmokestis 2017 m.Augimas, proc.
Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba546,2107997,55
Informacija ir ryšiai623,61108,777,79
Drabužių siuvimas (gamyba)306,1504,164,68
Augalininkystė ir gyvulininkystė, medžioklė ir susijusių paslaugų veikla370,1608,164,31
Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla285,9468,263,76
Tekstilės gaminių gamyba; drabužių siuvimas (gamyba); odos ir odos dirbinių gamyba330,5535,161,91
Žvejyba ir akvakultūra409,5650,358,80
Medienos, popieriaus ir popieriaus gaminių gamyba; leidyba ir spausdinimas400630,757,68
Elektros įrangos gamyba432,7674,855,95
Draudimo, perdraudimo ir pensijų lėšų kaupimo, išskyrus privalomąjį socialinį draudimą, veikla817,6125953,99

Šaltinis: Lietuvos darbo birža

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"