Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Apribos pacientų galimybę rinktis privačią gydymo įstaigą

 
2018 06 13 9:20
Nuogąstaujama, kad nutraukus privačių įstaigų sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis pacientai plūstelės į valstybines įstaigas ir eilės jose dar labiau išaugs.
Nuogąstaujama, kad nutraukus privačių įstaigų sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis pacientai plūstelės į valstybines įstaigas ir eilės jose dar labiau išaugs. "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Šiandien Sveikatos reikalų komitete bus svarstomi sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos pateikti naujų permainų sveikatos priežiūros sistemoje siūlymai, kuriems aršiai priešinasi privačios šios srities įstaigos. Mat įstatymų projektuose numatyti pokyčiai atims iš gyventojų laisvę rinktis, kokioje sveikatos priežiūros įstaigoje – valstybinėje ar privačioje – gydytis.

Praėjusią savaitę parlamentarai pritarė sveikatos apsaugos ministro A. Verygos teikiamiems struktūrinės reformos sveikatos srityje įstatymų pakeitimų projektams. Viena šiuose projektuose numatyta naujovė – įtvirtinti nacionalinį valstybės ir savivaldybių viešųjų ir biudžetinių įstaigų tinklą, kitaip tariant, iš šio tinklo pašalinti privačias įstaigas. Tai reikštų, kad teritorinės ligonių kasos nepadengtų pacientų išlaidų, jų patirtų privačiose įstaigose.

Siūloma, kad sutartys tarp gydymo įstaigų ir teritorinių ligonių kasų prioriteto tvarka būtų sudaromos su tinkle esančiomis įstaigomis. Su kitomis įstaigomis sutartys būtų sudaromos tada, jei tinkle esančios įstaigos pagal suplanuotą paslaugų mastą šių paslaugų užtikrinti negalėtų. Teigiama, kad tokiu būdu esą siekiama optimizuoti tinklą ir užtikrinti subalansuotą bei racionalų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (PSDF) lėšų naudojimą, taip pat didinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir gerinti jų kokybę.

Nuogąstaujama, kad nutraukus privačių įstaigų sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis pacientai plūstelės į valstybines įstaigas ir eilės jose dar labiau išaugs.

Tačiau privačių sveikatos priežiūros įstaigų atstovai teigia, kad tokie pertvarkymai suvaržytų asmenų teisę pasirinkti gydymo įstaigą, kuria pasitiki, dar labiau sumažintų paslaugų prieinamumą ir demotyvuotų medikus.

Konkurencijos tarybos vertinimu, tokiu būdu būtų nepagrįstai suvaržoma sveikatos priežiūros įstaigų konkurencija.

Suvaržys pacientų laisves

Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidento Laimučio Paškevičiaus manymu, projektu siekiama suskaldyti esamą Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) įstaigų tinklą, kurį šiuo metu sudaro tiek valstybinės, tiek privačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Norima iš tinklo išstumti privačias medicinos įstaigas – jį suformuoti tik iš valstybės ir savivaldybių įstaigų. Sutartys su ligonių kasomis prioriteto tvarka būtų sudaromos būtent su šiomis įstaigomis, o su privačiomis įstaigomis – tik tuo atveju, jei kurias nors iš paslaugų tinkle esančioms įstaigoms teikti neapsimokėtų, tačiau rinkoje būtų jaučiama tų paslaugų paklausa.

„Šiuo metu pacientas, ateidamas į LNSS tinkle esančią įstaigą – tiek valstybės ir savivaldybės, tiek privačią, – gauna apmokėjimą iš ligonių kasų. Ligonių kasos padengia didžiąją dalį, o kartais ir visą paslaugos kainą. Jei privačios įstaigos bus išstumtos iš LNSS tinklo, žmogus, kreipęsis į privačią įstaigą, turės pats sumokėti visą paslaugos kainą. Jei jis kreipsis dėl konsultacijos, pačiam sumokėti 20–30 eurų dar nėra didelė našta, kita vertus, kelios konsultacijos jau kainuoja nemažai. Tačiau jei pacientas kreipsis dėl chirurginės operacijos, tai pačiam sumokėti kelis šimtus ar 1,5 tūkst. eurų (vidutiniškai tiek padengdavo ligonių kasos), dažnam per sunku. Žmonės bus priversti kreiptis į valstybinį sektorių, sumokės įprastus „kišenpinigius“ ir gaus tą paslaugą. Tokiu atveju tikrai pažeidžiamos pacientų teisės, nes jie turi teisę rinktis sveikatos priežiūros įstaigą. Dirbantis žmogus visą gyvenimą moka sveikatos draudimo įmokas, bet jam neleidžiama kreiptis į įstaigą, kuria jis pasitiki, kuri užtikrina paslaugų kokybę“, – kalbėjo L. Paškevičius.

Jo įsitikinimu, tokiu atveju žmonėms turėtų būti suteikiama galimybė sveikatos draudimo įmokas mokėti į privačią sąskaitą, iš kurios galėtų susimokėti už privačių įstaigų teikiamas paslaugas.

Pašnekovo teigimu, šiuo metu tik 7 proc. PSDF lėšų tenka privačių įstaigų teikiamų paslaugų kainoms padengti – likusios lėšos tenka valstybinėms. Jis atkreipė dėmesį, kad pagal privačių įstaigų teikiamų paslaugų kompensavimą Lietuva smarkiai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio. Pavyzdžiui, Lietuvoje yra apie 33 proc. privačių įstaigų, kurių teikiamas šeimos gydytojo paslaugas padengia ligonių kasos, kai ES vidurkis – daugiau negu 90 procentų. Kalbant apie ambulatorines konsultacijas, Lietuvoje tokių privačių paslaugų teikėjų yra apie 7,6 proc., o ES – 50 proc., dienos chirurgijos – Lietuvoje yra apie 11 proc., ES – apie 50 procentų. Stacionarinių paslaugų rinkoje, kurioje PSDF lėšas iš privačių įstaigų norima visiškai atimti, šiuo metu Lietuvoje tėra apie 2 proc. privačių įstaigų, kurių teikiamų paslaugų kainas padengia ligonių kasos, o ES – apie 30 procentų.

Tokie skirtumai Lietuvoje ir ES, L. Paškevičiaus manymu, susidarė dėl to, kad Europoje, kitaip nei Lietuvoje, nėra kreipiamas dėmesys į tai, kokia yra įstaigos nuosavybės forma – svarbiausia jos teikiamų paslaugų kokybė ir prieinamumas.

Laimučio Paškevičiaus įsitikinimu, gyventojams turėtų būti suteikiama galimybė sveikatos draudimo įmokas mokėti į privačią sąskaitą, iš kurios galėtų susimokėti už privačių įstaigų teikiamas paslaugas.Romo Jurgaičio nuotrauka
Laimučio Paškevičiaus įsitikinimu, gyventojams turėtų būti suteikiama galimybė sveikatos draudimo įmokas mokėti į privačią sąskaitą, iš kurios galėtų susimokėti už privačių įstaigų teikiamas paslaugas.Romo Jurgaičio nuotrauka

Ilgos eilės ir demotyvuoti medikai

Sutarčių su privačiomis įstaigomis nutraukimas, L. Paškevičiaus įsitikinimu, būtų žingsnis atgal. Tai ne tik sumažintų paslaugų prieinamumą, bet taip pat priverstų dalį klinikų, pavyzdžiui, dienos chirurgijos, užsidaryti – dalis jų klientų bus priversti kreiptis į valstybinį sektorių, kad nereikėtų mokėti didžiulių sumų už paslaugas. Tuo metu klinikos, neįspėtos apie gresiančius pokyčius, investavo į įrangą.

„Dalis žmonių, kurie yra pasirinkę savo gydytojus privačiose įstaigose, ir toliau pas juos lankysis, tačiau kita dalis neišgalės išlaidų pasidengti savarankiškai. Dėl brangesnių paslaugų, pavyzdžiui, operacijos, žmonės bus priversti kreiptis į valstybinę įstaigą, vadinasi, eilės ten dar labiau išaugs“, – sakė L. Paškevičius ir pabrėžė, kad jau dabar valstybinėse įstaigose taikoma iškreipta praktika, kai nenorintys ir negalintys paslaugų keletą mėnesių laukti pacientai yra priversti susimokėti. Toks valstybinių įstaigų uždarbiavimas, anot pašnekovo, yra pseudoprivati medicina.

L. Paškevičiaus įsitikinimu, nauja tvarka neigiamai atsilieptų ne tik pacientams, bet ir medikams. „Dabar medikų demotyvacija pasireiškia dviem aspektais. Pirma, medikai, kurie ateina dirbti į privačias įstaigas, labai konkrečiai deklaruoja nenorintys imti vokelių – dauguma privačių įstaigų atlyginimus moka sąžiningai, be to, atlyginimai, palyginti su valstybinėmis įstaigomis, yra didesni. Jei bus kitokia sistema, jei jų darbas bus mažai mokamas, jie tarsi bus verčiami imti vokelius, bet to nedarys – ypač jaunoji karta. Jie sako, kad verčiau išvažiuos iš Lietuvos. Antra, padidėjus srautui jie turės dar mažiau laiko vienam pacientui ir tai taip pat demotyvuos. Manau, tai tikrai paskatins emigraciją“, – sakė jis.

Jokių papildomų lėšų pacientams

Sveikatos apsaugos ministro patarėja teisės klausimais Vilma Srogė pabrėžė, kad įstatymo pakeitimu nėra apribojama paciento teisė rinktis gydymo įstaigą. „Paciento pasirinkimą reglamentuoja Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, kuriame numatyta, kaip pacientas renkasi gydymo įstaigą. Įstatymo pakeitimais siekiama didinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, prieinamumą, užtikrinti nemokamą sveikatos priežiūrą privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems žmonėms, kuriems teikiamos gydymo paslaugos būtų padengiamos tik valstybės lėšomis be jokių papildomų mokesčių iš pacientų, – „Lietuvos žinioms“ aiškino ji. – Valstybei yra deleguota konstitucinė pareiga užtikrinti racionalų ribotą valstybės išteklių, šiuo atveju PSDF biudžeto lėšų, naudojimą, todėl numatomais pakeitimais bus užtikrintas tinkamas įstaigų, teikiančių stacionarines gydymo paslaugas, išdėstymas ir finansavimo sąlygos.“

L. Paškevičius oponavo, kad asmuo turi teisę papildomai susimokėti už paslaugą, jei ją nusprendė gauti privačioje, o ne valstybinėje įstaigoje, ir paslauga privačioje įstaigoje kainuoja daugiau. Jis taip pat pridūrė, kad paslaugų įkainiai privačiose įstaigose neretai yra didesni dėl to, kad šios įstaigos, kitaip nei valstybinės įstaigos, negauna pastatų ir įrangos už panaudą – jos viską turi įsigyti pačios, neretai iš skolintų lėšų.

„Konstitucinis Teismas savo sprendime aiškiai yra pasakęs, kad primokėti už paslaugas yra normali žmogaus priedermė, – pabrėžė pašnekovas. – Tai yra žmogaus pasirinkimas. Galbūt jis privačioje įstaigoje gauna kokybiškesnę paslaugą, jam nereikia laukti eilėje ir pan.“

Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidento manymu, centralizuotos galėtų būti tik itin specializuotos stacionarinės paslaugos, tokios kaip kaulų transplantavimas, širdies operacijos, plaučių persodinimas ir pan. Tačiau šeimos gydytojo paslaugas, ambulatorines konsultacijas, dienos chirurgijos paslaugas ir paprastesnes stacionarines paslaugas, anot jo, reikėtų palikti laisvai rinkai sureguliuoti.

Perspėja dėl diskriminacijos

Konkurencijos taryba gegužės 22 dieną Vyriausybės kanceliarijai pateikė pastabas dėl Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo projekto – ji perspėjo, kad įstatymo nuostatomis valstybinių įstaigų tinklui priskirtoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms būtų suteikiama pirmenybė teikti paslaugas, o tinklui nepriskirtos įstaigos būtų diskriminuojamos, nes galėtų paslaugas teikti tik tuo atveju ir tik ta apimtimi, kurios negalėtų užtikrinti valstybiniam įstaigų tinklui priklausančios įstaigos.

Konkurencijos tarybos vertinimu, siūlomu reglamentavimu asmens sveikatos priežiūros įstaigoms nėra sudaromos vienodos sąlygos veikti bei konkuruoti Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemoje, nors tokią teisę turėtų turėti visos šiai sistemai priklausančios ir siekiančios jai priklausyti asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Joms turėtų būti taikomi tie patys atrankos kriterijai.

Taryba primena, kad kiekvienas ūkinės veiklos ribojimas privalo būti objektyviai pagrįstas ir proporcingas siekiamam tikslui. Šiuo atveju yra abejotinas siūlomo įtvirtinti diskriminacinio reguliavimo nuosavybės pagrindu pagrįstumas, būtinumas ir proporcingumas siekiamiems tikslams. Diskriminacinio ribojimo Konkurencijos taryba siūlo atsisakyti.

Pastabas dėl įstatymo projekto Konkurencijos taryba teiks ir Seimo Sveikatos reikalų komitetui.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"