Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Ant „Sodros“ nustatytų „grindų“ verslas nepaslydo

 
2018 07 18 7:30
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Mažiau turto arešto atvejų, mažiau bankrotų. Nors dėl valdžios sprendimų ir įtampos darbo rinkoje įmonių išlaidos darbuotojams šturmuoja naujas aukštumas.

„Šių metų pradžioje įsigaliojusios „Sodros“ įmokų „grindys“, taip pat 20 eurų – iki 400 eurų – pakelta minimali mėnesinė alga, kaip rodo bankrotų ir turto areštų statistika, Lietuvos verslui neigiamų pasekmių, bent jau kol kas, neturėjo, – pranešime spaudai teigė bendrovės „Creditreform Lietuva“ verslo analitikė Alina Rauktytė, – O juk kompanijos ir pačios toliau augina darbuotojų algas. Nepaisant to, įmonių turtas per pusmetį buvo areštuojamas gerokai rečiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Šviesiai nuteikia ir bankrotų statistika.“

Šių metų sausį-birželį apribojimus valdyti savo turtą patyrė 3884 įmonės, arba beveik tiek pat kaip pernai sausį-gegužę. O per 2016-ųjų pusmetį „areštančių“ prisirinko net 4577. Turto areštų šiemet mažėjo beveik visose ūkio šakose. Štai didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuje, kur tradiciškai areštuojama aktyviausiai, draudimas laisvai disponuoti turtu palietė 16 proc. mažiau įmonių negu pernai. Informacinių technologijų ir komunikacijų sektoriuje mažėjimas siekė 29 proc., žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuose – 15 proc., tarp maitinimo ir apgyvendinimo įmonių – 20 procentų. Beveik dešimtadaliu sumažėjo statybos kompanijų, patyrusių areštą, o transportininkų turtas buvo areštuojamas 14 proc. rečiau.

Pasak pranešimo, vertinant Lietuvos didmiesčius, labiausiai įmonių, kurių turtas areštuotas, sumažėjo Šiauliuose (51 proc.). Kituose per 100 tūkst. gyventojų turinčiuose miestuose turto apribojimus patyrė 13–17 proc. mažiau įmonių negu pernai. Neigiama įmonių turto areštų dinamika galėjo pasigirti 39 Lietuvos rajonai iš 60.

Metų pradžioje įvestas „Sodros“ įmokų grindis“ minimalios mėnesinės algos (MMA) neuždirbantiems ir ne visą darbo dieną dirbantiems žmonėms daugiausia kritikavo smulkiojo verslo atstovai. Jie patiria ir daugiausia sunkumų siekdami didinti mokamas algas. Tačiau, pasak pranešimo, kaip rodo turto areštų pasiskirstymas pagal įmonių dydį, ir mažųjų verslų „sveikata“ šiuo metu tikrai nebloga. Tarp įmonių, 1–9 asmenis įdarbinusių, patyrusių areštus buvo mažiau nei 22 proc., 10–49 asmenis įdarbinusių – 13 procentų. Rečiau šalo ir didesnių įmonių turtas. Viešojoje erdvėje ne kartą buvo minėta, kad ne vienas verslininkas po „Sodros“ įmokų „grindų“ įsigaliojimo tiesiog atleido dalį ne visą dieną dirbusių darbuotojų. Tačiau, kaip rodo tos pačios „Sodros“ statistika, šių metų sausį Lietuvos įmonės ir įstaigos algas mokėjo vidutiniškai 1,222 mln. darbuotojų, o gegužę – 1,229 milijono.

Kaip teigiama pranešime, apie gerą Lietuvos ekonomikos būklę signalizuoja ir bankrotų statistika. Pernai pagal bankrotų augimą Lietuva buvo trečia Europoje, o šiųmečiai skaičiai rodo didelį bankrotų sumažėjimą. Įmonių, per pusmetį paskelbtų bankrutuojančiomis, šiemet buvo 25 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai (1199 – šiemet, 1598 – pernai). Nesėkmę patyrusių verslų sumažėjo visose Lietuvos apskrityse. Apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuje bankrutuojančiųjų aptirpo trečdaliu, krovinių vežimo sektoriuje – 40 proc., didmeninės ir mažmeninės prekybos – 32,2 proc., o tarp statybos įmonių – 15,3 procento.

„Dabartinė gera Lietuvos verslo būklė leidžia tikėtis, kad jam pavyks be didelių problemų „suvirškinti“ ir naujausią MMA padidinimą, kuris įsigalios, kaip planuojama, nuo 2019 metų pradžios,“ – teigė „Creditreform Lietuva“.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"