Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

7 faktai apie pensijų reformą

 
2018 04 18 13:29
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Pateikiame pagrindinius pensijų reformos faktus.

1. Truks 5 metus

Pensijų kaupimo sistemos reforma truks penkerius metus iki 2023-ųjų. Naujai kaupiantiems žmonėms valstybės skatinamoji ir jų pačių įmoka bus didinama palaipsniui, sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. „Kad perėjimas būtų švelnesnis, ypač tiems, kas dabar nekaupia, mes siekiame išdėlioti įmokų didinimą per penkerius metus. (...) Kad sulauktume kuo mažesnio žmonių pasipriešinimo dalyvauti šioje sistemoje“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė ministras.

2. Gali būti dar pakeitimų

Tačiau jis pripažino, kad nėra garantijų, jog tai bus paskutinis iki šiol jau ne vieną kartą keistos privataus pensijų kaupimo tvarkos pakeitimas.

„Tam, kad pensijos būtų tvarios, reikalingas politinis sutarimas. Dėl visų šios reformos elementų (...) sutarimo sieksime Seime. Mūsų galva, šitas siūlymas yra pakankamai subalansuotas, jis nuima supriešinimą tarp sistemų (privataus ir „Sodros“ kaupimo – BNS), todėl tos įtampos ateityje turėtų būti mažiau. Tikime, kad kuriame tvaresnę sistemą nei turėjome iki šiol. (...) Tikimės, kad visi tai supras ir visi įsipareigos tęstinumui „, – teigė L. Kukuraitis.

3. Didės įmokos

Pertvarkos planas numato, kad kitąmet šiuose fonduose pradėsiantis kaupti žmogus arba dabar kaupiantis tik 2 proc. „Sodros“ pervedamą įmoką, kitąmet mokės 2,4 proc. jo darbo užmokesčio. Valstybės skatinamoji įmoka jam sieks 0,4 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio, tuo metu „Sodros“ pervedimai į fondus bus nutraukti.

Valstybės skatinamoji įmoka ir gyventojo įmoka bus pamažu didinamos, kol 2023 metais pasieks atitinkamai 2 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio ir 4 proc. gyventojo darbo užmokesčio.

Pasak L. Kukuraičio, dabar antros pakopos fonduose kaupiantieji pagal schemą „2+2+2“ pasikeitimų nepajus. Jiems valstybės skatinamoji įmoka toliau sudarys 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio, o nutrauktus „Sodros“ pervedimus kompensuos „Sodrai“ mokamų įmokų sumažinimas 2 procentiniais punktais.

L. Kukuraitis neatmetė galimybės, kad ir nauji pensijų fondų dalyviai galėtų iš karto pasirinkti maksimalų kaupimo modelį (be penkerių metų pereinamojo laikotarpio).

4. Atsisakoma 2+0+0 schemos

Ministras pabrėžė, kad kaupimo tik „Sodros“ lėšomis (dabartinė schema „2+0+0“) atsisakoma, nes jis dažniausiai yra nepakankamas pensijai sukaupti.

„Mūsų tikslas yra užtikrinti, kad kaupiantieji sukauptų pensijas, nes šiuo metu labai daug išeinančių į pensijas negali įsigyti anuitetų. Siekiame, kad žmonės kauptų mažiausiai 6 proc. ir ateityje galėtų įsigyti anuitetus“, – aiškino L. Kukuraitis.

5. Galima rinktis iki 40 metų

Taip pat numatoma galimybė žmogui, pavyzdžiui, staiga sumažėjus jo pajamoms, laikinai stabdyti pensijos kaupimą, tačiau bendra to trukmė negalės viršyti 12 mėnesių.

Prie kaupimo antros pakopos fonduose gyventojas bei darbdavys galėtų prisidėti papildomai, tarkime, pirmasis galėtų mokėti daugiau kaip 4 proc. atlyginimo. Tokiu atveju jiems būtų taikomos mokestinės lengvatos – tokios pat, kurios dabar galioja investuojant į trečios pakopos pensijų fondus.

Numatoma, kad dirbantis žmogus bus automatiškai įtraukiamas į pensijų kaupimo sistemą, tačiau jis galės atsisakyti joje dalyvauti. Pasiūlymai dalyvauti sistemoje bus teikiami 3 kartus, bet tik iki 40 metų amžiaus. „Automatinis įtraukimas yra aiški žinia visuomenei – kaupti senatvei būtina. Pagal dabartines demografines tendencijas, jau 2040 metais „Sodros“ pensija galės garantuoti vos 34 proc. buvusių darbinių pajamų, kai šiuo metu – apie 43 proc.“, – sakė L. Kukuraitis.

Ministro teigimu, jei žmogus pradėtų pensijai kaupti dabar (kaupimas truktų apie 30 metų), tai siūlomas modelis „4+2“ kartu su „Sodros“ pensija jam leistų senatvėje užsitikrinti apie 50 proc. jo atlyginimo pensiją. Pasak L. Kukuraičio, į pensijų kaupimą automatiškai įtraukiamiems gyventojams fondus Lietuvos bankas parinks, vadovaudamasis „geriausių pajamų ir mažiausių kaštų principu“.

„Jei bus keletas fondų, kurie užtikrina panašias pajamas, tada (nauji dalyviai – BNS) bus jiems išdalijami“, – teigė L. Kukuraitis. „Mes tikimės, kad žmonės bus sąmoningi ir patys nuspręs į kurį fondą eiti. Čia bus tik tie atvejai, kai nebus išreikšta gyventojo valia, su kuriuo fondu jis nori dirbti“, – pridūrė socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.

6. Apynasris fondams

Taip pat ketinama sumažinti antros pakopos pensijų fondų įkainius iki 0,5 vidutinės metinės lėšų vertės, įvesti „gyvenimo ciklo“ investavimo strategiją, sumažinti minimalią sumą anuitetui įsigyti.

„Tai yra labai svarbus darbas, tam kad didžiausią vertę gautų pensijų fondų dalyviai. Fondai turi pasiimti tą vertę, kurią gauna teikdami paslaugas, bet ne perteklinę. Visas perteklius turi likti kaupėjams“, – tvirtino L. Kukuraitis.

Pensijų reforma vyks, kartu sujungiant darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas. Kadangi po reformos atlyginimo dydis iš esmės bus lygus darbo vietos kainai, bus perskaičiuota ir pensijų kaupimo formulė – anot L. Kukuraičio, ji gali būti apie 3 proc. darbuotojo įmoka ir 1,5 proc. valstybės skatinamoji įmoka.

7. Pensijos augs

Anot Lino Kukuraičio, vidutiniškai 20 eurų priemoką siūloma mokėti labai mažas pensijas gaunantiems žmonėms, negaunantiems kitų pajamų. Be to, 13 eurų didės šalpos pensijos.

„Tai pensininkai, kurie turi teisę į sodrinę pensiją, tačiau neturi kitų darbinių pajamų arba pensijų. Tiems, kurių pensijos yra iki 230 eurų, jiems visiems jos bus didinamos vidutiniškai po 20 eurų, priklausomai nuo jų sukaupto stažo. Tai bus papildoma valstybės priemoka prie sodrinės pensijos“, – trečiadienį spaudos konferencijoje teigė L. Kukuraitis. Jis pabrėžė, kad tokia pensijos priemoka bus nuolatinė, ją gaus apie 62 tūkst. žmonių. „Tai nebus vienkartinis padidinimas, tai bus nuolatinė sistema, kad užtikrintume mažiausių pensijų gavėjų kiek geresnį gyvenimo lygį. Jiems pensija augs tiek per priemoką, tiek per indeksavimo modelį (...) Musų skaičiavimais, tai palies apie 62 tūkst. žmonių“, – pridūrė ministras.

Pasak jo, nuo 117 iki 130 eurų didės ir šalpos pensijos. Jos mokamos minimalaus darbo stažo nesukaupusiems senatvės pensininkams, neturintiems kitų pajamų.

Dėl socialiniame modelyje įtvirtinto pensijų indeksavimo, priklausančio nuo darbo užmokesčio fondo pokyčio, 2019–2020 metais senatvės pensijos turėtų didėti vidutiniškai po 23 eurus.

Nuo kitų metų pradžios bazinės pensijos mokėjimą ketinama perkelti į valstybės biudžetą, „Sodrai“ toliau paliekant individualios pensijos dalies mokėjimą.

„Tai reikalinga tam, kad tai valstybės mokamai pensijai turėtume daugiau ir įvairesnių resursų, ne tik darbo užmokesčio fondą (...) Tai yra normali europinė praktika, siekiant užtikrinti didesnes pensijas. Valstybė kitais mokesčiais prisideda prie pensijų dalies, taip išplečiama pensijų dalis nuo bendrojo vidaus produkto“, – aiškino L. Kukuraitis.

Planuojama, kad šiemet vidutinė metinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, sieks apie 332 eurus – 30 eurų daugiau nei 2017 metų pabaigoje.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"