Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

„Valstiečių“ atstovas siūlo keisti karšto vandens tiekimo tvarką

 
2018 03 17 18:02
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seimo „valstiečių“ frakcijos atstovas Valerijus Simulikas siūlo pertvarkyti karšto vandens tiekimo daliai daugiabučių tvarką – šilumos tiekėjo nebelaikyti karšto vandens tiekėju. 

V. Simuliko registruotos pataisos numato, kad daugiabučiams, kuriuose karštas vanduo netiekiamas, o gaminamas namo įrengimais, už jo tiekimą būtų atsakinga bendrija ar administratorius. Dabar karšto vandens tiekimu rūpinasi šilumos tiekėjas.

Karšto vandens skaitikliai būtų laikomi atsiskaitomaisiais geriamojo vandens apskaitos prietaisais, juos įrengtų ir prižiūrėtų geriamojo vandens tiekėjas.

Kainų komisija abejoja, ar pakeitimai leistų sumažinti karšto vandens kainą, tuo metu energetikos ekspertas Rimantas Zabarauskas tvirtina, kad kainos sumažėjimas būtų pastebimas.

Kainų komisija: neaišku, ar karšo vandens kaina mažėtų

Kainų komisijos Vartotojų teisių gynimo ir informavimo skyriaus vedėja Kristina Engelgardt-Tkačuk BNS sakė negalinti vienareikšmiškai pasakyti, kiek dėl tokios pertvarkos pigtų karštas vanduo.

Pasak jos, išlaidos dėl karšto vandens tiekimo nedings, tik visas jas administruotų nebe karšto vandens tiekėjas. Keistųsi atsiskaitymo tvarka ir ji būtų šiek tiek aiškesnė negu dabar.

„Karšto vandens kaina susideda iš kintamosios ir pastoviosios dalies (pastaroji siekia 15 proc. karšto vandens kainos – BNS). Projekto rengėjai nurodė, kad priėmus pataisas, pastoviosios dalies sąnaudos dingtų – personalo sąnaudos, darbo užmokestis, „Sodros“ įmokos, kiti mokesčiai, turto, skirto karšto vandens veiklai vykdyti, nusidėvėjimas, eksploatacija, remontas. Bet niekas juk nepasikeis – karštas vanduo bus ir toliau taip pat tiekiamas, todėl ir tos sąnaudos visiškai dingti negali, dalis jų „pereis“ šalto vandens tiekėjui arba bus įskaičiuotos į šilumos dedamąją“, – teigė E. Engelgardt-Tkačuk.

Komisijos nuomone, pataisos paliestų didžiąją dalį Lietuvos gyventojų, kadangi karštas vanduo lauko tinklais tiekiamas išimtiniais atvejais.

„Tokiu atveju vartotojai atskirai atsiskaitytų su šalto vandens tiekėju už patiektą geriamąjį vandenį karštam vandeniui paruošti, būtų atskira sutartis, o su šilumos tiekėju – už šilumą, karštam vandeniui ruošti – atskira sutartis,“ – rašome BNS atsiųstame komisijos komentare.

Ekspertas: kaštas vanduo pigtų

Pataisas Seimo nariui padėjęs rengti Europos vartotojų konsultacinės grupės narys energetikos ekspertas Rimantas Zabarauskas BNS aiškino, kad pakeitus tvarką, gyventojui tektų tik apmokėti už sunaudotą šilumą karštam vandeniui pašildyti ir geriamą vandenį, todėl karštas vanduo atpigtų.

R. Zabarausko skaičiavimais, išlaidos gyventojams Vilniuje sumažėtų 68 centais už kubą – tiek karšto vandens kainoje pastovioji dalis siekė 2017 metų spalį. Anot jo, šalies vartotojai sutaupytų po maždaug 6,7 mln. eurų kasmet, o tik vilniečiai – 3,76 mln. eurų.

„Daugumoje daugiabučių karštas vanduo yra ruošiamas pačių vartotojų įrengimais. Jie, kaip numato įstatymas, turi būti perduoti ir priklausyti gyventojams. Tai rūsy esančiame šilumos punkte stovi karšto vandens pašildytuvas – šilumokaitis, ten pašildomas geriamas vanduo ir siurbliai paduodą jį į čiaupus. Tai yra gyventojai patys pasiruošia tą vandenį. Todėl tokiuose namuose nėra karšto vandens tiekimo ir tiekėjo,“ – aiškino R. Zabarauskas.

Tačiau R. Zabarauskas pastebi ir tai, kad šilumos punktai daugiabučiuose buvo šilumos tiekėjų rekonstruojami, išlaidos buvo įtrauktos į šilumos kainą, todėl dalis šilumos punkto tebėra šilumos tiekėjo balanse, nors to jau neturėtų būti.

V.Poderys: nereikalingų lūkesčių žadinimas

Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys BNS sakė abejojantis, kad tokia pataisa paskatintų karšto vandens sąnaudų mažėjimą, todėl gyventojams gali būti suteikta daug „nereikalingų lūkesčių“.

„Tos sąnaudos vis tiek turės grįžti, nes reikės sustatyti skaitiklius, jeigu norima teisingai išdalinti ir deklaruoti rodmenis“, – sakė komisijos vadovas.

Parlamentaras žada Seime surengti specialistų diskusiją dėl galimybių mažinti karšto vandens kainą.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"