Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

„Minimumas“ pagal darbdavius: visur skirtingas

 
2018 05 15 10:00
Nuo šių metų minimali mėnesio alga siekia 400 eurų popieruje“, o vidutinis darbo užmokestis iki mokesčių 2017 metų paskutinį ketvirtį sudarė beveik 885 eurus.
Nuo šių metų minimali mėnesio alga siekia 400 eurų popieruje“, o vidutinis darbo užmokestis iki mokesčių 2017 metų paskutinį ketvirtį sudarė beveik 885 eurus. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Trišalei tarybai pradedant diskusijas, kaip turėtų kisti minimali mėnesio alga (MMA), kai kurie darbdavių atstovai siūlo keisti dabartinę jos nustatymo tvarką. Jie svarsto, kad „minimumas“ galėtų skirtis pagal regionus, tačiau profsąjungos atkerta, esą tai – nesąmonė.

Šiandien Trišalė taryba, kurią sudaro Vyriausybės, darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai, pradės svarstyti klausimą dėl MMA didinimo. Pernai buvo sutarta, kad mažiausia leistina alga šalyje turėtų siekti 45–50 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU).

Saulius Skvernelis: „Tikiuosi, rasime subalansuotą sprendimą, kuris tenkins pirmiausia darbuotojų interesus ir bus pakeliama našta verslui, ypač – smulkiajam.“

Nuo šių metų MMA Lietuvoje siekia 400 eurų popieriuje, o vidutinis atlyginimas iki mokesčių 2017 metų paskutinį ketvirtį sudarė beveik 885 eurus.

Laikysis principo

Premjero Sauliaus Skvernelio teigimu, klausimas, kiek gali didėti MMA, priklausys nuo derybų. „Tai yra derybų esmė. Dabar Trišalė taryba sės derėtis ir išklausysime, kokie yra darbuotojams atstovaujančių profesinių sąjungų, darbdavių lūkesčiai. Kaip minėjau, Vyriausybė, būdama aktyvi Trišalės tarybos narė, veiks ir laikysis principo, kurį Trišalėje taryboje jau esame įtvirtinę, – kad MMA būtų tarp 42 ir 48 proc. VDU“, – tikino jis.

Taip pat S. Skvernelis aiškino, kad Seimui patvirtinus mokesčių reformą, kurioje numatytas ir darbuotojo bei darbdavio socialinio draudimo įmokų sujungimas, turėtų keistis MMA ir VDU santykio formulė. „Pritarus mokesčių reformoms ir sujungus darbuotojo ir darbdavio mokesčių dalį, turėsime surasti kitokią formulę, nes proporcijos keisis. Tam irgi reikalingos derybos, jos prasidės ir, tikiuosi, rasime subalansuotą sprendimą, kuris tenkins pirmiausia darbuotojų interesus ir bus pakeliama našta verslui, ypač – smulkiajam“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.

Verslas pateks į sudėtingą padėtį

Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus Danuko Arlausko žodžiais, normalioje ekonomikoje, kai viskas gerai susibalansuoja ir galima prognozuoti situaciją, MMA būtų galima apskaičiuoti pagal dabar numatytą formulę. Tačiau stebint, kas vyksta politiniame lauke, kyla klausimų, ar politikai bus pajėgūs vykdyti struktūrines reformas.

Trišalės tarybos sprendimas dėl MMA susiejimo su VDU, pasak D. Arlausko, buvo priimtas labai skubotai, neatsižvelgiant į tai, kas vyksta. „Todėl mūsų pozicija labai smarkiai priklausys nuo Lietuvos banko teikiamos analizės, jis pateiks savo ekonomines įžvalgas, kaip padidės infliacija, jei padidinsime MMA. Kita vertus, matome, kad paskelbta mokesčių reforma, bet kas jai nutiks Seime? Jau dabar girdime, kad ten nesutinkama, jog „Sodros“ įmokos būtų sumažintos 2 procentais. Iš tikrųjų kyla labai daug neaiškumų ir nemanau, kad tvyrant chaosui priimsime kokį nors sprendimą. Ko gero, nuspręsime, jog dar reikia diskutuoti, trūksta aiškumo, kad galėtume nustatyti kokius nors MMA parametrus“, – aiškino jis.

Kartu D. Arlauskas akcentavo, kad taikant numatytą formulę MMA didinimui kyla klausimas, ką daryti verslo atžvilgiu regionuose. Esą tokiu būdu keičiant „minimumą“ kai kuriuose rajonuose minimali alga sudarytų ir apie 70 proc. VDU. „Akivaizdu, kad ten verslas bus priverstas „kriminalizuotis“. Pavyzdžiui, sutartyse bus nurodomas vienoks darbo laikas, o iš tikrųjų žmonės dirbs kitaip“, – kalbėjo jis.

D. Arlausko manymu, geriausia, kad MMA sudarytų 50 proc. VDU, tačiau skirtųsi pagal atskirus regionus. „Reikia skaičiuoti ne pagal Lietuvos vidurkį, o apskritai kiekviename regione, atsižvelgiant į tenykštę ekonomiką“, – įsitikinęs darbdavių atstovas. Toks modelis, jo galva, nebūtų sudėtingas. „Reikia skaičiuoti atsižvelgiant į tai, kur verslas registruotas, į regiono ekonominį aktyvumą ir kuriamą vertę. Valstybinė mokesčių inspekcija prireikus viską sureguliuotų labai greitai ir paprastai. Kodėl kitos šalys gali tai padaryti, o mes negalime?“ – stebėjosi jis.

D. Arlauskas sutinka su profsąjungų argumentais, kad duonos ar sviesto kainos regionuose nėra skirtingos. Tačiau šie argumentai jam neatrodo rimti. Juk žmonės dirba skirtingus darbus ir uždirba skirtingai. Esą, pagal tokią profesinių sąjungų atstovų logiką, visi darbuotojai turėtų gauti vienodus atlyginimus.

Duona visur kainuoja tiek pat

Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos vadovė Gražina Gruzdienė pažymėjo, kad darbdaviai niekada nenori kelti „minimumo“. „Kai keliama MMA, darbdavius visada ištinka isterija, nors vėliau nieko nenutinka“, – sakė ji.

Anot G. Gruzdienės, Trišalėje taryboje yra sutarta formulė, kaip turėtų būti nustatoma MMA. Sulaukus Lietuvos banko analizės, bus sprendžiama, kiek ji galėtų būti didinama. Net jeigu pagal dabartinius rodiklius „minimumas“ galėtų būti keliamas iki 442,5 euro, ši suma vis dėlto nebūtų pakankama, norint gyventi kokybiškai. Be to, kaip pabrėžė profsąjungų atstovė, reikia kalbėti ne tik apie MMA, bet apskritai apie darbo užmokesčio politiką. Juk kitose Europos Sąjungos valstybėse tik keli procentai darbuotojų užsidirba minimaliai, o Lietuvoje – maždaug penktadalis. „Padėtis – nenormali. Tai rodo, kad valstybė neturi jokios politikos“, – piktinosi ji.

Nors priimant naują Darbo kodeksą valdantieji tvirtino, kad darbuotojams bus suteikta daugiau galių derėtis su darbdaviais dėl didesnių atlyginimų, G. Gruzdienės teigimu, algos sparčiai neauga. „Kas yra galia? Kai yra daug žmonių. Skandinavijoje profesinės sąjungos vienija 80 proc. darbuotojų. O tie mūsų žmonės, derybininkai jau seniai Londone, Norvegijoje ar dar kur nors. Nekvalifikuotam asmeniui sudėtinga derėtis, nes jis saugo savo vienintelį kąsnį. Informacinių technologijų specialistas nuėjo į kitą įmonę, ir – viso gero. O, tarkime, duonos kepėjo, pakuotojo niekas neugdė derėtis, jie savo vaikų irgi neugdys“, – apgailestavo ji.

Danukas Arlauskas: „Sprendimas dėl minimalios mėnesio algos susiejimo su vidutiniu darbo užmokesčiu buvo priimtas labai skubotai.“

G. Gruzdienė neigiamai vertina kai kurių darbdavių pasiūlymą MMA diferencijuoti pagal regionus. „Žmonės mums aiškiai pasakė – duonos kaina visur vienoda – ar regione, ar mieste. Ir jokių regioninių skirstymų negali būti. Galėtume turėti diferenciacijos galimybę, bet tik pagal sektorius, pramonės šakas: metalo, energetikos, maisto pramonės“, – pabrėžė Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos vadovė.

Gilintų atskirtį

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) vicepirmininkas Tomas Tomilinas ragino laikytis susitarimo ir jį įvykdyti keliant MMA. „Visoms šioms papildomoms temoms šiandien – ne laikas. Pirmiausia reikia parodyti pavyzdį, kad susitarti galima, susitarimų laikomasi ir jie yra svarbūs kaip įstatymai. Tada Trišalė taryba taps realiai autoritetinga ir įtakinga, o mes to ir siekiame“, – teigė jis.

T. Tomilino nuomone, į atlyginimų didinimą reikėtų žvelgti ne per regionų, o per sektorių prizmę. Jis sakė, kad niekas nedraudžia darbdaviams ieškoti tarpusavio sutarimo ir siūlyti darbuotojams vadinamuosius šakinius susitarimus. „Būtent tokių susitarimų pagrindu gali atsirasti papildomo reguliavimo, tarifų. Tačiau darbuotojams turėtų būti mokama tikrai ne mažiau negu minimali alga.

Gražina Gruzdienė: „Reikia kalbėti ne tik apie minimalią mėnesio algą, o apskritai apie darbo užmokesčio politiką.“

Negalima MMA sieti su regionais, nes skirtumas tarp jų ir miestų tik didės, o mūsų tikslas – kad tų skirtumų būtų kuo mažiau. Vis dėlto, jei darbdaviai mato, kad didesnę algą gali mokėti Vilniuje, o ne regione, susitarti dėl didesnės nei MMA, jie gali jau dabar – per šakas. Pavyzdžiui, kad visi Vilniuje dirbantys kirpėjai gautų 1 tūkst. eurų, o regione liktų minimali ar kitokia alga“, – pabrėžė Seimo SRDK vicepirmininkas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"