Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

„Blockchain“ – nauja technologija, kuri lyginama su interneto revoliucija

 
pixabay.com nuotrauka

Iš pradžių prieštaringai vertintoms kriptovaliutoms taikyta blokų grandinės (angl. blockchain) technologija šiandien skinasi kelią tiek į privatų, tiek viešąjį sektorių. Diegdamos šią inovaciją ir grynindamos jos reguliavimą šalys, tarp jų ir Lietuva, tikisi užimti lyderio poziciją. Teigiama, kad technologija, leidžianti iš procesų pašalinti tarpininkus, supaprastintų atsiskaitymo, biurokratinių organizacijų ir kitus procesus, jie taptų spartesni ir pigesni.

Šiandien, įsigijus nekilnojamojo turto, reikia kreiptis į notarą, nekilnojamojo turto ir hipotekos registrų įstaigas, kitas institucijas – blokų grandinės technologija leistų nuosavybės teisę perleisti be jų įsikišimo. Įvairių institucijų rankose sutelkti asmens duomenys, pavyzdžiui, ligos istorija, taptų paties asmens nuosavybe – tik jis spręstų, kada ir kam šiuos duomenis suteikti. Ateityje piniginė bauda iš asmens sąskaitos gali būti išskaičiuojama automatiškai, jei jis viršytų greitį ir vaizdo kamera užfiksuotų pažeidimą.

Blokų grandinės technologija savo potencialu tapatinama su 1994 metais atsiradusiu internetu – tuo metu tik nedaugelis įsivaizdavo, kokią revoliuciją jis sukels.

Tokie ir panašūs pavyzdžiai minimi, kai kalbama apie blokų grandinės technologijos revoliuciją.

Blokų grandinės technologija savo potencialu tapatinama su 1994 metais atsiradusiu internetu – tuo metu tik nedaugelis įsivaizdavo, kokią revoliuciją jis sukels. Nors blokų grandinės technologijos panaudojimas įvairiose srityse dar tik tiriamas, ji jau vadinama reikšmingiausia IT inovacija nuo interneto atsiradimo laikų.

Ištakos – kriptovaliuta

Technologija pirmiausia buvo panaudota kriptovaliutų, konkrečiai – bitkoinų (angl. bitcoin), finansinėms operacijoms vykdyti. Oficialiai blokų grandine vadinama decentralizuota finansinių operacijų saugojimo sistema. Ji leidžia pinigus pervesti be tarpininko, pavyzdžiui, banko ar kitos finansinės institucijos. Tarpininko nebuvimas taip pat reiškia, kad informacija apie atliktas operacijas saugoma ne vienose rankose, o visuose blokų grandinės tinkle esančiuose kompiuteriuose. Kiekvienas kompiuteris saugo informaciją, kaip kiekviena ląstelė saugo visą DNR informaciją. Tai užtikrina saugumą ir duomenų patikimumą dėl kelių priežasčių.

Pirma, duomenis apie įvykdytas finansines operacijas kriptovaliuta sistemos dalyviai užšifruoja ir tam tikras šių užšifruotų duomenų kiekis sudaro bloką. Prie tokio bloko jungiamas kitas tokiu pat būdu sudarytas blokas, ir taip formuojama grandinė su užšifruota ir chronologine tvarka įrašyta informacija. Kiekvieną bloką galima įsivaizduoti kaip puslapį buhalterio knygoje, kurioje surašyta visa pavedimų istorija. Svarbiausias saugumo elementas yra tas, kad dėl duomenų šifravimo specifikos kiekvienas blokas turi informacijos apie prieš tai buvusius blokus. Dėl to nepastebimai pakeisti ar pašalinti duomenis esą neįmanoma.

Jei įvykdžius ataką viename kompiuteryje duomenys būtų pakeisti, jie nesutaptų su kituose kompiuteriuose saugoma šių duomenų kopija ir tokie duomenys būtų pripažinti netiesa. Kitaip tariant, taikomas daugumos principas: pavyzdžiui, jei vienas sistemos dalyvis praneša, kad asmuo X turi 200, o ne 100 bitkoinų, tokie duomenys būtų pripažinti tiesa tik tuo atveju, jei jiems pritartų 50 proc. ir dar vienas sistemos dalyvis. Vadinasi, ataka turėtų paveikti daugumą kompiuterių, o tai padaryti yra sudėtinga, jei sistemos dalyvių skaičius didelis. Tiesa, daugumos principas yra gana pavojingas ne tokioms populiarioms kriptovaliutoms, turinčioms mažiau dalyvių.

Sistemos dalyviai, dar vadinami „kasėjais“, yra esminė blokų grandinės veikimo sąlyga. „Kasėjai“ tvirtina finansines operacijas, naudodami savo kompiuterius ar net specialią įrangą, kuri elektrą ir skaičiavimo galią verčia virtualių valiutų vienetais.

„Kasti“ tampa nuostolinga

Iš esmės „kasti“ kriptovaliutą gali bet kas, turintis kompiuterį ir į jį įdiegęs specialią programą. Tačiau iš tiesų viskas nėra taip paprasta. Iš kriptovaliutos „kasimo“ uždirbama tada, kai sukuriamas naujas blokas blokų grandinėje. Uždarbį ta pačia kriptovaliuta gauna pirmasis naują bloką išskaičiavęs „kasėjas“. Kuo didesnė kompiuterinės įrangos skaičiavimo galia, tuo didesnė tikimybė, kad pasiseks. Tačiau šiandien paprastų kompiuterių skaičiavimo galios, norint užsidirbti iš populiariųjų kriptovaliutų, tokių kaip bitkoinas ar eteris (angl. ethereum), „kasimo“ jau nebepakanka. Pavyzdžiui, bitkoinams „kasti“ jau sukurti specialiai tam skirti mikroschemų rinkiniai (ASIC); natūralu, kad jų šansai pirmiems išskaičiuoti bloką yra gerokai didesni nei paprasto kompiuterio.

Kadangi turėti daug išteklių gali ne kiekvienas (tai yra brangu), sistemos dalyviai jungiasi į grupes (angl. pool), kuriose suvienijama sava skaičiavimo galia. Grupės narių asmeniniuose kompiuteriuose gauti skaičiavimų rezultatai sujungiami ir blokų grandinės sistemoje įrašomi kaip vieno „kasėjo“ rezultatas. Gautą atlygį šios grupės dalyviai pasidalija dalimis, proporcingomis jų indėliui.

Uždarbį „kasėjai“ gauna į virtualią piniginę (arba, paprasčiau tariant, piniginės adresą), kurią „atverti“ galima naudojant privatų raktą (angl. private key).

Tiek kriptovaliutai „kasti“ reikalingi ištekliai, tiek gaunamas atlygis priklauso nuo jos populiarumo. Kriptovaliutos pasižymi tuo, kad jų kiekis, atitenkantis „kasėjams“, per tam tikrą laikotarpį yra vienodas. Vadinasi, kuo daugiau yra „kasėjų“, tuo mažesnę dalį naujos valiutos jie atsiriekia.

Šiandien dėl minėtų aplinkybių kriptovaliutų „kasimas“ gali baigtis didesne sąskaita už suvartotą elektrą nei uždirbtas atlygis. Įdomus faktas: kompanijos PwC skaičiavimais, elektros suvartojimas dėl bitkoinų „kasimo“ per pastarąjį pusmetį padvigubėjo. Nors bitkoinų „kasimui“ jau suvartojama tiek pat elektros energijos, kiek sunaudoja visa Airija, tačiau naujausi tyrimai rodo, kad energijos poreikis gali ir toliau didėti – iki metų pabaigos net patrigubėti.

Pranašauja kitokią ateitį

Gegužės 24 dieną atstovai iš viso pasaulio rinkosi į Europos Parlamentą diskutuoti apie blokų grandinės technologijos ateitį. / Caroline Demets nuotrauka
Gegužės 24 dieną atstovai iš viso pasaulio rinkosi į Europos Parlamentą diskutuoti apie blokų grandinės technologijos ateitį. / Caroline Demets nuotrauka

Dėl blokų grandinės technologijos užtikrinamo duomenų saugumo ir galimybės eliminuoti tarpininką pastaruoju metu daug kalbama apie tai, kaip šią technologiją panaudoti plačiau. Diskutuojama apie jos potencialą ne tik privačiame, bet ir viešajame sektoriuje.

Kai kurios šalys nagrinėja galimybę visus turto kadastrinius duomenis perkelti į sistemą, paremtą blokų grandinės technologija. Naudojant šią technologiją bet kokį turtą, kurį galima išreikšti skaitmeniškai, būtų įmanoma perleisti, parduoti, dovanoti be trečiųjų šalių įsikišimo. Pavyzdžiui, perkant namą nuosavybės teisė į jį galėtų būti užregistruota blokų grandinės žurnale ir perleista atlikus mokėjimą. Taigi, nebereikėtų kreiptis į notarą, Registrų centrą. Teigiama, kad ši technologija sumažintų daugelio įprastinių paslaugų kainas ir sutrumpintų atlikimo greitį.

Blokų grandinės technologija galėtų pakeisti viešąjį administravimą: be tarpininkų būtų įmanoma registruoti automobilius ar žemę, tvarkyti medicininius, draudimo, finansų dokumentus ir pan.

Į blokų grandinės žurnalą galima įrašyti bet kokią sutartį ir susieti ją su automatiniais veiksmais. Tokiu pagrindu galėtų veikti net automatinė mokesčių sistema – kai pajamos registruojamos blokų grandinės žurnale ir mokesčių deklaracijos automatiškai sugeneruojamos pagal galiojančias mokesčių taisykles bei asmens mokesčių mokėjimo istoriją.

Kai kurie ekspertai tiki, kad per ateinantį dešimtmetį visi pagrindiniai mokesčiai bus surenkami pasitelkiant blokų grandinės technologiją.

Tokie automatiniai veiksmai gali būti taikomi daugelyje sričių naudojant išmaniąsias sutartis (angl. smart contracts). Šiuolaikinė išmanioji sutartis iš esmės yra kompiuterio programa, kuri įvykdo numatytas sutarties sąlygas, įrašytas programos kode. Išmaniosios sutartys veikia panašiai kaip įprastinės sutartys, tik jos automatizuotos ir joms nereikia tarpininko. Išmaniųjų sutarčių principu jau, pavyzdžiui, galime įsigyti parkavimo bilietą iš parkavimo automato. Tačiau blokų grandinės technologija tokių sutarčių galimybes smarkiai praplečia. Pavyzdžiui, šiuolaikinės išmaniosios sutarties veikimo principui paaiškinti dažnai pasitelkiami pavyzdžiai draudimo srityje. Jei draudžiamasis įvykis atitinka numatytas sąlygas, pavyzdžiui, krituliai konkrečioje vietoje viršijo numatytus ribinius parametrus, draudėjo reikalavimas gauti išmoką aktyvuojamas ir jam automatiškai išmokama draudimo išmoka.

Kitas populiarus pavyzdys – baudos, išskaičiuojamos iš asmens sąskaitos automatiškai, jei jis viršija greitį ir vaizdo kamera užfiksuoja pažeidimą.

AFP/Scanpix nuotrauka
AFP/Scanpix nuotrauka

Esminis dalykas yra tai, kad nereikia pasitikėti vienu centriniu serveriu, kuris vykdo veiksmus pagal aprašytą kodą. Kadangi sistema decentralizuota, veiksmai vykdomi tik tada, kai tinkle esantys kompiuteriai gauna vienodą rezultatą. Taip sumažėja klaidos tikimybė.

Rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ pirmininko, verslininko Iljos Laurso teigimu, suprogramuoti galima bet ką ir būtent šios sutartys suteikia itin plačias blokų grandinės technologijos panaudojimo galimybes. Išmaniosios sutartys pasyvią informaciją, pavyzdžiui, duomenis apie orų sąlygas, paverčia aktyviais veiksmais: davikliais jos analizuoja surinktą informaciją ir, tarkime, temperatūrai krintant automatiškai perveda tam tikrą sumą šilumos tinklui, o šis automatiškai įjungia šildymą. Tačiau pagrindiniu iššūkiu išlieka programinės įrangos problema. Pavyzdžiui, per sekundę blokų grandinės technologija dėl sudėtingų skaičiavimų gali užregistruoti 7 finansines operacijas, kai „Visa“ per vieną sekundę atlieka jų apie 30 tūkstančių.

Tokių išmaniųjų sutarčių diegimas kai kuriose srityse jau testuojamas. Pavyzdžiui, automobilių gamintojas „Porche“ paskelbė bandantis blokų grandinės technologiją, kurią pasitelkus trečiųjų asmenų paslaugos, tokios kaip parkavimas ar plovimas, galėtų būti teikiamos išmaniųjų sutarčių pagrindu.

Savo duomenis valdysime patys

Kompanijos „Pillar Project“, kuri yra viena iš Vilnius blokų grandinės technologijų centro partnerių, vadovas, taip pat įtakinga pasaulinės blokų grandinės bendruomenės figūra Davidas Siegelis „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad jo vadovaujamas startuolis kuria virtualią piniginę, tinkamą tiek viešajam, tiek privačiam sektoriui. Valdžia šią piniginę gali naudoti siūlydama viešąsias paslaugas – platformos pagrindu galima teikti registracijos, licencijavimo ir daugelį kitų paslaugų. Privačiame sektoriuje ji tinkama e. komercijos srityje – žmonės per šią platformą gali pirkti ir parduoti be tarpininko.

„Naudoti mūsų virtualios piniginės platformą asmuo gali tik patvirtinęs savo tapatybę. Todėl platforma daro įmanomus ir, pavyzdžiui, rinkimus blokų grandinės pagrindu. Šioje piniginėje žmogus turi savo asmeninius duomenis ir jie yra necentralizuoti, vadinasi, jis pats valdo savo duomenis. Juos jis gali pasiekti su savo privačiu raktu (slaptažodžiu). Jei, pavyzdžiui, žmogus apsilankys pas gydytoją ir norės, kad šis gautų duomenis apie jo sveikatą, jis tuos duomenis suteiks iš savo piniginės. Kadangi mes ne centrinis tiekėjas – nesame „Amazon“ ar „Google“, – šios informacijos savo serveriuose nesaugome ir priėjimo prie jos nesuteikiame. Kitaip tariant, jei savo rakto niekam neduosi, ta informacija bus saugi“, – pasakojo D. Siegelis.

Jo vertinimu, apie ateitį mąstančios šiuolaikinės šalys, tokios kaip Lietuva ir Estija, plačiai naudoti blokų grandinės technologiją gali jau greitai. Kai kuriose srityse ši technologija įsitvirtins per artimiausią dešimtmetį. Balsavimas, paremtas blokų grandinės technologija, gali būti įgyvendintas per 5–10 metų, automobilių registravimas – per 3–4 metus.

Sprendžia aktualias problemas

Kanadoje blokų grandinės pagrindu jau keletą mėnesių vykdomas projektas „Catena“ (explorecatena.com). Tai yra paieškos variklis, leidžiantis pasiekti informaciją apie vyriausybės išlaidas.

Kompanijos „Bitaccess“ vienas įkūrėjų Moe Adamas pabrėžė, kad Vakarų vyriausybės tokius duomenis paprastai viešina savo tinklalapiuose, tačiau nėra garantijos, kad jie po 2 ar 10 metų bus pasiekiami – neištrinti ar nepakeisti. Šią problemą išsprendžia blokų grandinės technologija, kurią taikant duomenys tampa nepajudinami.

„Per metus tyrimams skiriama 300 mln. JAV dolerių subsidijų ir yra sudėtinga užtikrinti, kad kiekvienai dotacijai būtų pasirašytos sutartys, patikrinti kiekvienai bendrovei išduotų dotacijų sumą, padaryti šiuos duomenis viešai prieinamus“, – kodėl naujasis paieškos variklis yra aktualus, aiškino jis.

Projekto paleidimo savaitę sulaukta per 1 mln. užklausų, viešai atskleistų išlaidų suma siekia daugiau kaip 519 mln. JAV dolerių, apsilankė vartotojų iš 172 šalių.

Tuo tarpu Australijoje, kaip pasakojo Australijos nacionalinio universiteto vyresnysis garbės narys Robas Hansonas, blokų grandinės technologija jau taikoma grūdų rinkoje – esama startuolių, kurie pasiūlė sprendimus opiai problemai spręsti.

Davido Siegelio vadovaujamo startuolio „Pillar Project“ kuriama virtuali piniginė leistų žmonėms visus asmens duomenis tvarkyti savarankiškai. / Caroline Demets nuotrauka
Davido Siegelio vadovaujamo startuolio „Pillar Project“ kuriama virtuali piniginė leistų žmonėms visus asmens duomenis tvarkyti savarankiškai. / Caroline Demets nuotrauka

Šalyje Australijos grūdų augintojai susiduria su mokėjimų problema. Kadangi fizinių prekių mainai ir mokėjimo pavedimas yra atsieti, ūkininkai neturi kito pasirinkimo, kaip tik tikėti, kad jų pirkėjas laikysis kainos ir terminų reikalavimų. Pastebima, kad mokėjimų terminai rinkoje pradeda trauktis, tačiau daugeliu atvejų augintojai mokėjimo vis dar laukia 30 dienų. Kai kuriais atvejais pirkėjai netgi išsidera mažesnes kainas, pasiūlydami palankesnes mokėjimo sąlygas.

Blokų grandinės technologija galėtų pakeisti viešąjį administravimą: be tarpininkų būtų įmanoma registruoti automobilius ar žemę, tvarkyti medicininius, draudimo, finansų dokumentus ir pan.

Kasmet pirkėjo ir prekiautojo nemokumas augintojams, vietos bendruomenėms ir pramonei kainuoja šimtus milijonų dolerių. Dėl ūkininkų patiriamo spaudimo prisiimti sandorio šalies riziką nukenčia visi tiekimo grandinės dalyviai: pirkėjai, prekybininkai, logistikos paslaugų teikėjai ir bankai. Blokų grandinės technologija šioje grandinėje gali užtikrinti finansinių operacijų efektyvumą – išmaniųjų sutarčių pagrindu augintojai gali gauti mokėjimą iš karto ir taip pagerinti prekybos atsiskaitymus.

Lietuva nenori atsilikti

Šalims visame pasaulyje ieškant praktiškų ir originalių būdų pritaikyti dar sunkiai suvokiamą technologiją Lietuva taip pat tiria jos panaudojimo galimybes ir tikisi neprarasti inovatyvios šalies pozicijų.

„Lietuva ir toliau dominuoja formuojant „blockchain“ tendencijų darbotvarkę. Didžiuojuosi, jog mums pavyko sutelkti didžiąsias pasaulio diplomatines atstovybes Briuselyje ir užmegzti tarpkontinentinę diskusiją“, – teigė Europos Parlamente pirmą kartą surengtos didžiausios tarpžemyninės „blockchain“ tendencijų konferencijos „Blockchain – ketvirtosios industrijų revoliucijos pokyčių variklis“ organizatorius europarlamentaras Antanas Guoga.

Metų pradžioje Lietuvos bankas (LB) pranešė ketinantis paleisti blokų grandinės technologijos pagrindu veiksiančią bandomąją platformą „LBChain“, kurioje įmonės galės išbandyti šią technologiją ir ja grįstas paslaugas. Platformos dalyviams – fintech startuoliams, IT kompanijoms – centrinis bankas teiks reguliacinę ir teisinę pagalbą, o platformos teikėjas – techninę pagalbą.

„LBChain“ komandos vadovas Andrius Adamonis pasakojo, kad į centrinį banką kreipiasi daug kompanijų, klausiančių, ar jos atitinka reglamento reikalavimus ir gali gauti licenciją veikti Lietuvoje. „Tačiau kartais, pavyzdžiui, kai kreipiasi kompanija, norinti pasiūlyti blokų grandinės technologija paremtą investicinį fondą, mes nežinome, ką atsakyti. Mes nežinome, kaip reguliuoti tokius fondus, ar klientas bus patenkintas produktu. Taigi kviečiame įmones dalyvauti „LBChain“ platformoje, kurioje testuosime įmonės sprendimą su 2 tūkst. vartotojų, – pasakojo jis. – Pirmiausia mes norime paskatinti technologijos plėtrą ir blokų grandine pagrįstų sprendimų taikymą finansų rinkoje, taip pat pagerinti reglamentavimo kokybę ir tokiu būdu į Lietuvą pritraukti investicijų, verslą.“

Paraiškų teikimo laikui pasibaigus LB sulakė 9 paraiškų, iš kurių bus pasirinktos 4. A. Adamonis prasitarė, kad potencialių dalyvių sąraše, kuris bus skelbiamas netrukus, yra ir rimtas žaidėjas. Platforma bus paleista 2019 metais.

Finansų ministras Vilius Šapoka „Lietuvos žinioms“ sakė, kad šiuo metu daug valstybės institucijų taip pat analizuoja galimybes pritaikyti blokų grandinės technologiją. Jo vertinimu, pirmiausia ši technologija bus pritaikyta finansinių technologijų, įvairių viešų ir privačių registrų srityje. „Pasaulyje jau yra nemažai pavyzdžių, kaip įvairiuose registruose – sveikatos apsaugos, automobilių registravimo ir kitų sričių, kuriose svarbi tiek duomenų apsauga, tiek jų patikimumas, – šita technologija jau pritaikyta. Manau, kad Lietuva turi žengti drąsius žingsnius, kad šią technologiją pritaikytų, nes ji yra labai efektyvi, smarkiai sumažintų sąnaudas“, – teigė finansų ministras.

Nors technologija giriama dėl jos patikimumo, jau yra įvykęs ne vienas incidentas. Pavyzdžiui, šių metų pradžioje programišiai įsilaužė į vieną didžiausių Japonijos kriptovaliutų keityklų „Coincheck“ ir iš jos pavogė maždaug 400 mln. JAV dolerių vertinamos XEM kriptovaliutos. Kriptovaliutų vagystė buvo įvykdyta ir įsilaužus į „Mt. Gox“ kriptovaliutų biržą – pavogta apie 350 mln. JAV dolerių vertės kriptovaliutos. Ar įvykę incidentai nėra įrodymas, kad technologija dar pažeidžiama ir per anksti kalbėti apie jos pritaikymą viešajame sektoriuje?

Ministro teigimu, investuoti į naujas technologijas yra rizikinga, tačiau esą kur kas rizikingiau neinvestuoti išvis. „Visuomet diegiant naujas technologijas atsiranda papildomos rizikos. Šiuo atveju Lietuva yra unikali tuo, kad rimtai žiūri tiek į fintech, tiek blokų grandinės, tiek ir kitų technologijų plėtrą, bet tuo pat metu daug dėmesio skiria ir rizikos, tokios kaip pinigų plovimo prevencija, duomenų apsauga, valdymui. Vienas iš kertinių dalykų yra kibernetinis saugumas, o Lietuva šioje srityje taip pat yra viena iš lyderių“, – sakė V. Šapoka.

Laužo galvą dėl reguliavimo

Dar nauja technologija šiuo metu visoms šalims kelia klausimą, kaip teisiškai sureguliuoti jos pritaikymą. Pažangus jos reglamentavimas gali padidinti šalies konkurencingumą, todėl Lietuva taip pat tikisi neprarasti šanso.

M. Adamas pažymėjo, kad svarbu suprasti, jog blokų grandinės projektai nėra geografiškai apriboti. Todėl, pavyzdžiui, nėra lengva pasakyti, kad bitkoinai yra JAV projektas ar eteriai – Japonijos. „Dauguma šių projektų, nors ir koncentruojasi kurioje nors šalyje, nėra tik su ja susieti. Pavyzdžiui, kompanija „Binance“, didžiausia kriptovaliutos keitykla, buvo įkurta kanadiečio, 2017 metais ji paleista Kinijoje, 2018 metais, susidūrus su Kinijos vyriausybės reguliavimu, persikėlė į Taivaną, o dabar svarsto galimybę persikelti į Europą – Maltą. Kai kalbama apie kriptovaliutų ir blokų grandinės industrijos reguliavimą, reikia turėti omenyje, kad jo sukūrimas nebūtinai reikš jo laikimąsi, nes labai paprasta kompanijas tiesiog perkelti kur nors kitur, – sakė jis. – Tai yra papildoma rizika šalims, turinčioms talentų. Jos turi puikius universitetus ir puikią švietimo sistemą specialistams parengti, tačiau šie gali nuspręsti veikti šalyje, kurioje bus pasiūlyta geresnė aplinka. Kita vertus, šalys turi puikių galimybių pritraukti tuos talentus.“

M. Adamas taip pat pabrėžė, kad net toje pačioje šalyje veikia daug prižiūrinčių institucijų, kurios taiko skirtingus reglamentus. Todėl net vietinėms kompanijoms sudėtinga suvokti, kuriuo jų vadovautis, o ką jau kalbėti apie rinkoje veikiančias užsienio kompanijas.

Finansų ministras V. Šapoka sakė tvirtai tikintis, kad tam tikri technologijos taikymo principai turėtų būti sureguliuoti. Anot jo, reikalinga aiški, nuspėjama teisinė aplinka, tačiau taip pat labai svarbu nesukurti nereikalingų ir verslą trikdančių barjerų. „Kadangi Lietuva šioje srityje net ir globaliu mastu yra viena lyderiaujančių šalių, galime daryti teigiamą įtaką ir pasauliniams standartams. Manau, šios galimybės tikrai nepraleisime“, – sakė jis.

Šalys vieningai sutinka, kad būtina išlaikyti balansą: nuosekliu reglamentu didinti technologijos patikimumą, tačiau tuo pat metu jos nenuslopinti.

Tiesa, technologijos entuziastai skeptiškai žiūri į valdžios siekį riboti spontanišką blokų grandinės plėtrą, nes būtent valdžios įsikišimas yra tai, su kuo bandoma kovoti.

Kai kurie ekspertai tiki, kad per ateinantį dešimtmetį visi pagrindiniai mokesčiai bus surenkami pasitelkiant blokų grandinės technologiją.

Kompanijos „Aeternity Blockchain“ atstovo Julio Alejandro įsitikinimu, ateitis bus pagrįsta skaitmeniniu anoniminiu ir neatsekamu identitetu ir sistema, kuriai negalios hierarchija bei tradiciniai politikos principai. Technologija esą sustabdys šiuo metu prieš žmones taikomą prievartą.

„Tau priklausys tavo paties pinigai, tavo paties asmenybė ir identitetas, ir nuo individo priklausys, kaip jis nuspręs su tuo elgtis. Tai yra prievartos, diskriminacijos amžiaus pabaiga. Dabartinė sistema yra prievartos sistema, nes žmonės yra diskriminuojami dėl savo tautybės. Mes dėl jų paso negalime prekiauti su žmonėmis iš Saudo Arabijos, Rusijos, Centrinės Azijos. Skaitmeninė sistema, kurioje asmuo valdys savo duomenis, asmenybę, pinigus, sutartis, kurs naują ateitį, paremtą taika, gerove, prekyba ir kapitalizmu. Norėtume, kad žmonės geriau suprastų, kokios yra kibernetinių pankų, kriptovaliutų ištakos, su kuo mes kovojame, kokios mūsų, kaip naujos bendruomenės kūrėjų ir plėtotojų, moralinės intencijos“, – sakė jis.

J. Alejandro pastebėjimu, atsirandant naujoms technologijoms linkstama galvoti apie neigiamą jų raidą, dėl to atsiranda pretekstas jas kontroliuoti. Tačiau, jo įsitikinimu, organiška, spontaniška rinka pati sukuria ir pasirenka geriausias technologijas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"