Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

„airBaltic“ vadovas: nors konsolidacija madinga, „airBaltic“ pardavimas – ne skubos reikalas

 
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Baltijos šalyse vyraujančios latvių oro linijos „airBaltic“ žada išlaikyti plėtros tempus ir ketina plėsti veiklą Vilniuje. Kartu „airBaltic“ prezidentas Martinas Gaussas prognozuoja vis didėjančią konsolidaciją oro pervežimo sektoriuje, bet apie pačios „airBaltic“ pardavimą ar prisijungimą ragina neskubėti kalbėti ir neįvardina potencialių pirkėjų, tarp kurių gali būti ir lietuviškas verslas. 

– Apibūdinkite, kas dabar vyksta Europos aviacijos rinkoje?

– Dėl mažų naftos kainų ir ekonomikos augimo visame pasaulyje 2017-ieji buvo labai geri metai oro transporto pramonei.

Praėjusiais metais mūsų vežamų keleivių skaičius Lietuvoje išaugo 28 proc., o mūsų rinkos dalis taip pat pagerėjo. Mūsų augimas Lietuvoje buvo didesnis nei Latvijoje ar Estijoje.

Tuo pačiu metu Europoje vis dar vyksta konsolidavimo procesas. Jei pažvelgsime į JAV, kuri visada buvo žingsniu prieky Europos, aviacijos pramonės konsolidacija jau baigta. Tai padidino bilietų kainas keleiviams. Mes galime tikėtis panašaus vystymosi ir Europoje, kurioje vyraus didelės oro linijos, turinčios dominuojančią padėtį rinkoje. Mažų oro linijų skaičius sumažės.

Europos rinkos dideli žaidėjai yra: „Lufthansa“ vyrauja Vokietijoje, Šveicarijoje, Austrijoje; IAG užsiėmusi rimtas pozicijas Jungtinėje Karalystėje ir Ispanijoje; taip pat yra „Air France-KLM“ grupė. Tuomet dar yra „Ryanair“, „easyJet“, „Wizz Air“ ir, galbūt, „Nowegian“.

Galų gale visos kitos oro linijos taps didesnės grupės dalimi arba tiesiog bus nupirktos didžiausių žaidėjų.

– Tuomet koks „airBaltic“ oro linijų vaidmuo ir ateitis? Kokią vietą dabar užima rinkoje ši aviakompanija?

– „airBaltic“ atlieka svarbų vaidmenį Baltijos šalių rinkoje. Mes užtikrinam geriausią susisiekimą su Baltijos šalimis ir turime didelį tinklą Rygoje. Tam „airBaltic“ sukūrė ir plėtoja aviacinį transporto mazgą Rygos oro uoste. Jis yra svarbiausias tranzitinis sustojimo taškas daugelio Baltijos šalių keleiviams pakeliui į kitus mietus Europoje.

– Kaip matote Baltijos šalių aviacijos rinkos perspektyvas?

– Mes matome, kad turime galimybių augti, ypač esant dabartinei gerai ekonominei aplinkai. Todėl mes ir toliau plečia savo veiklą. Šiais metais mes planuojame atidaryti ne tik aštuonis naujus maršrutus iš Rygos (į Bordo, Lisaboną, Malagą, Almatą, Gdanską, Kaliningradą, Sočį ir Splitą), bet ir iš Talino. Estijos sostinėje mes atidarysime tris naujus tiesioginius reisus: į Londoną, Oslą ir Stokholmą.

– Kas Baltijos šalių rinkoje jums yra pagrindiniai konkurentai?

– Jei pažvelgsite į Baltijos šalių oro uostus, šiame regione turime keletą svarbių konkurentų. Tarp jų yra „Wizz Air“, „Ryanair“, „Lufthansa Group“ ir „Nordica“ (Taline).

– Kaip minėjote, ES aviacijos rinka konsoliduojasi. Didžiosios oro bendrovės nusipirko kai kuriuos konkurentus arba tiesiog užima jų vietas. Dalis regiono oro linijos bendradarbiauja, kaip kad LOT ir „Nordic“. Kokia jūsų nuomonė dėl bendradarbiavimo arba susijungimo kita oro linijų kompanija?

– Mums pasisekė, kad nuo 2011 iki 2015 m. sugebėjome atlikti savo namų darbus – pagerinome veiklos efektyvumą. Kai rinka buvo paruošta keleivių augimui, mes buvome ten ir tinkamu momentu pasiruošę plėstis.

„airBaltic“ augimas 2017 m. buvo panašus į kitų oro linijų, tačiau „airBaltic“ kartu buvo pelninga. Tai yra pagrindinis skirtumas, nes daugelis kitų oro linijų bendrovių pernai taip pat augo, tačiau nepasiekė pelningumo rodiklių.

Neabejoju, kad „airBaltic“ tam tikru metu taps oro linijų grupės dalimi. O dabar mes tęsime tvaraus augimo kelią ir sieksime gerų veiklos rezultatų, numatytų mūsų verslo plane „Horizon 2021“.

– Nesuklysiu pavadindamas „airBaltic“ didžiausia Baltijos šalių regiono oro linijų bendrove. Kaip pavyko to pasiekti?

– „airBaltic“ startavo daugiau nei prieš 20 metų. Tai ne tik didžiausia, bet ir seniausia regiono aviakompanija. Ir tai labai padeda. Be didelių investicijų dabar niekas kitas negalėtų pradėti operacijų tokiu mastu per trumpą laiką. Per šį laiką buvo geresnių ir blogesnių dienų, tačiau dabar „airBaltic“ yra labai efektyvi oro bendrovė, kuri sujungia Baltijos valstybes su likusiu pasauliu.

Mūsų profesionali komanda atlieka fantastišką darbą užtikrinant, kad viskas vyktų sklandžiai. 2018 m. sausio mėnesį „airBaltic“ buvo pripažinta punktualiausia aviakompanija pasaulyje. „airBaltic“ jau trečias kartas per pastaruosius keturis metus iš eilės, kai mes buvo šio pasaulinio reitingo viršunėje.

– Kokios jūsų aviakompanijos kryptys yra populiariausios?

Populiariausi maršrutai iš Rygos yra Maskva, Talinas, Helsinkis, Vilnius ir Stokholmas. Dauguma šių maršrutų keleivių keliauja tranzitu per Rygą toliau į Europą, Skandinaviją, Rusiją, kitas Nepriklausomų valstybių sandraugos šalis ar Artimuosius Rytus.

Martinas Gaussas, "airBaltic" prezidentas / Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka
Martinas Gaussas, "airBaltic" prezidentas / Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Be to, praėjusiais metais mes paleidome 13 naujų maršrutų, kurių dauguma viršijo mūsų lūkesčius ir tapo labai populiarūs. Populiariausios naujos kryptys yra Abu Dabis, Tamperė, Geteborgas ir Madridas.

– Kokią dalį jūsų operacijų sudaro keleiviai, vykstantys tranzitu per Rygos oro uosta? Koks yra tranzitas per Rygą yra iš Lietuvos?

– 2017 m. mūsų tranzitinių per Rygą keleivių dalis išliko tokia pati kaip ir 2016 m. – 44 proc. nuo visų keleivių, kuriuos pervežė „airBaltic“. Iš Lietuvos buvo daugiau nei 180 000 tranzitinių per Rygą keleivių. Tai sudaro didelę dalį mūsų srauto.

– Kas yra Lietuvos rinka „airBaltic“ kompanijai?

– Mes manome, kad visos trys Baltijos šalys yra mūsų vidaus rinka, todėl mes atitinkamai elgiamės: siūlome tiesioginius reisus bei patogų susisiekimą per Rygą. Praėjusiais metais mūsų vežamų keleivių skaičius Lietuvoje išaugo 28 proc., o mūsų rinkos dalis taip pat pagerėjo. Mūsų augimas Lietuvoje buvo didesnis nei Latvijoje ar Estijoje.

– Kur dažniausia skrenda keleiviai iš Lietuvos?

– Populiariausia lietuviška kryptis yra tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus į Amsterdamą, Berlyną, Miuncheną, Paryžių ir Taliną. Per Rygą Lietuvos keleiviai dažniausiai skrenda į Stokholmą, Helsinkį ir Kopenhagą.

– Ar planuojate plėsti savo bazę Vilniuje? Kada čia galėtų atsirasti jūsų naujas flagmanas – lėktuvai „Bombardier C-Series“?

– Mes susitelkėme ties augimu Baltijos šalių sostinėse, todėl ketiname išplėsti savo veiklą ir Vilniuje. Svarbu, kad visos suinteresuotosios šalys būtų įtrauktos į oro uosto plėtrą. Jeigu augimo sąlygos bus palankios, mes galėsime toliau plėtoti savo veiklą.

Todėl mes glaudžiai bendradarbiaujame su Vilniaus oro uostu.

Kai kurios didžiausios Europos oro linijos susiduria su pilotų bei įgulos narių trūkumu ir reisai vėluoja ar tiesiog atšaukiami. Kokia situacija „airBaltic“?

– Ne paslaptis, kad visame pasaulyje trūksta pilotų. Tačiau mes gan pasitikime savo jėgomis. Mes nuolat didiname savo lėktuvų skaičių ir šiais metais planuojame įdarbinti daugiau kaip 100 pilotų. Taip pat šiemet mes ženkliai pagerinome savo bandomąją atlyginimų sistemą, o tai reiškia, kad kaip darbdavys mes esame patrauklesni.

Be to, gruodį pradėjo veikti „airBaltic“ Training Pilot Academy“, kuri skirta studentams iš Baltijos šalių. Tai labai sudomino jaunimą. Mes gavome daugiau nei 200 paraiškų. Jau kovo mėnesį pirmoji klasė pradės treniruotis ir, sėkmingai baigusi programą, jau po dvejų metų taps „airBaltic“ pilotais.

– „airBaltic“ garsėja tarptautinėmis įgulomis. Kiek Lietuvos piliečių dirba „airBaltic“? Kokią aukščiausią poziciją šiuo metu užima Lietuvos pilietis?

– Iš tiesų, šiuo metu „airBaltic“ dirba žmonės iš 30 skirtingų Europos šalių. (Pats Martinas Gaussas yra iš Vokietijos – O.L. past.). Jei atmestume latvius, tai daugiausia darbuotojų pas yra iš Lietuvos. Mes turime daugiau nei 90 lietuvių darbuotojų, iš kurių daugiau nei pusė yra pilotai. Vadovybėje taip pat yra keli lietuviai.

– Ar „airBaltic“ parduodama? Spaudoje rašyta, kad tarp galimų pirkėjų gali būti buvusieji „flyLAL“ akcininkai. Ar tai tiesa?

– Šiuo metu Latvijos vyriausybė vis dar vykdo vertinimo procesą ir sprendimų priėmimą. Labai svarbu suprasti, kad neskubama parduoti aviakompanijos, nes „airBaltic“ veikia labai efektyviai. Kadangi procesas vis dar vyksta, mes negalime atskleisti šalių, kurios parodė susidomėjimą.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"