Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

„Achemos grupė“ tikisi konstruktyvaus dialogo

 
2018 08 31 10:40
Vyriausybė ir koncernas „Achemos grupė“ toliau tęs diskusijas dėl Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalo išlaikymo ir tikisi pasiekti abi puses tenkinantį kompromisą. /
Vyriausybė ir koncernas „Achemos grupė“ toliau tęs diskusijas dėl Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalo išlaikymo ir tikisi pasiekti abi puses tenkinantį kompromisą. / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Vyriausybė ir koncernas „Achemos grupė“ toliau tęs diskusijas dėl Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo išlaikymo ir tikisi pasiekti abi puses tenkinantį kompromisą. Tai po susitikimo Vyriausybėje vakar patvirtino abi dialogo šalys.

Ketvirtadienį Vyriausybės rūmuose Vilniuje koncerno „Achemos grupė“ vadovai premjerui Sauliui Skverneliui pristatė vieno didžiausių mokesčių mokėtojų ir darbdavių požiūrį į verslo aplinką valstybėje. Susitikime taip pat dalyvavo energetikos, finansų ir ūkio ministrai Žygimantas Vaičiūnas, Vilius Šapoka ir Virginijus Sinkevičius.

SGD terminalas leidžia Lietuvai apsirūpinti dujomis, elektra ir šiluma, tačiau strateginio objekto išlaikymas tenka vos keliems ūkio subjektams, o „Achema“ moka didžiausią SDG terminalo išlaikymui skirtą rinkliavos dalį.

Energetikos ministras Ž. Vaičiūnas po susitikimo komentavo, jog kai kuriais klausimais rastas sutarimas, o koncerno atstovai teigė, kad tikisi tolesnio „objektyvaus ir viešo dialogo“.

Koncerno „Achemos grupė“ valdybos pirmininkės pavaduotojas Gintaras Balčiūnas sakė, kad koncernas teigiamai vertintų SGD terminalo sąnaudų sumažinimą, tačiau, anot jo, yra ir kitų neišspręstų klausimų. Vis dėlto susitikimą jis vertino pozityviai. „Susitikimas buvo konstruktyvus, pasikeitėme požiūriais į iki šiol neišspręstas problemas. Užsimezgęs dialogas tęsiasi, ir tikimės, kad pasieksime abi puses tenkinančius rezultatus“, – po susitikimo Vyriausybėje sakė G. Balčiūnas.

Jis pažymėjo, kad koncerno principinė pozicija nesikeičia, bei priminė, jog koncernas turi teisminius ginčus dėl SGD mokesčio, dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokesčio. „Aišku, norėtume tuos ginčus užbaigti, norėtume, kad savo šalies verslą valstybė palaikytų ar bent jau jam netrukdytų dirbti kažkokiais dirbtiniais ribojimais. Tikimės objektyvaus, viešo dialogo su Vyriausybe“, – žurnalistams sakė G. Balčiūnas.

Ž. Vaičiūno nuomone, susitikimas parodė, jog einama kompromiso keliu. „Nemažai kalbėjome apie terminalo išpirkimo sprendimus. Manau, pozityvu tai, jog vienodai vertiname terminalo išpirkimo galimybę, tiek užtikrinant ilgalaikį tiekimo saugumą, tiek sumažinant terminalo išlaikymo sąnaudas. Čia, manau, mūsų pozicijos visiškai sutampa“, – tvirtino jis.

Pasak energetikos ministro, kalbėta ir apie kitus SGD terminalo saugumo dedamosios mažinimo būdus, kurie sumažintų terminalo išlaikymo sąnaudas jau nuo kitų metų visiems vartotojams ir pirmiausia – didžiausiai dujų vartotojai Lietuvoje Jonavos trąšų gamyklai AB „Achema“, kuri per metus sumoka apie 20 mln. eurų – beveik ketvirtadalį visų terminalo išlaikymo sąnaudų.

„Kalbame maždaug apie 40–50 proc., tai yra maždaug tokia apimtis, kuri galėtų sumažėti visiems dujų vartotojams, tiek „Achemai“, tiek visiems, kurie prisideda prie šio terminalo išlaikymo“, – aiškino ministras.

Žada mažesnes SGD terminalo išlaikymo sąnaudas

Prieš susitikimą su koncerno „Achemos grupė“ vadovais premjeras S. Skvernelis sakė, jog Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalo išlaikymo sąnaudos didžiausiai dujų vartotojai Lietuvoje bendrovei „Achema“ gali sumažėti perpus, jei Vyriausybės pasiūlyti sprendimai bus įgyvendinti.

„Yra parengiamieji darbai padaryti, derybos pravestos, susitikimas buvo ne vienas su Energetikos ministerija. Dabar pažiūrėsiu, koks yra progresas, ir tikrai tuos galutinius pasiūlymus pateiksime, ypač – kas jiems jautru dėl SGD terminalo išlaikymo. Pagal tuos sprendimus, kuriuos daro Vyriausybė, iš esmės kaštai ir terminalo išlaikymas mažėtų per pusę“, – ketvirtadienį Žinių radijui kalbėjo S. Skvernelis.

Ž. Vaičiūnas neseniai taip pat yra teigęs, kad SGD terminalo išlaikymo našta „Achemai“ gali sumažėti perpus – iki 10 mln. eurų per metus.

Šią vasarą koncerno „Achemos grupė“ vadovai tris kartus susitiko su ministru Ž. Vaičiūnu, siekdami ieškoti kompromiso dėl SGD terminalo išlaikymo. Po susitikimo rugpjūčio viduryje Ž. Vaičiūnas teigė, kad terminalo išlaikymo našta „Achemai“ jau nuo kitų metų vidurio galėtų sumažėti perpus, jeigu Vyriausybė išpirktų SGD laivą, taip pat dėl kai kurių kitų sprendimų.

Ne komercinis, o politinis projektas

SGD terminalas leidžia Lietuvai apsirūpinti dujomis, elektra ir šiluma, tačiau strateginio objekto išlaikymas tenka vos keliems ūkio subjektams, o „Achema“ moka didžiausią SDG terminalo išlaikymui skirtą rinkliavos dalį.

„SGD terminalas visuomet pristatomas kaip strateginis objektas, garantuojantis Lietuvai nepriklausomybę nuo vieno gamtinių dujų tiekėjo. Todėl ir „Achema“, siekdama turėti alternatyvą apsirūpinti gamtinėmis dujomis, planavo statyti nuosavą terminalą, tačiau negavo leidimo. Įmonė, nepriklausomai nuo suvartojamo dujų kiekio, yra viena iš ūkio subjektų, ant kurios pečių gula terminalo išlaikymo mokestis. SGD terminalas, kaip ir kiti strateginiai šalies objektai, turi būti finansuojamas ir iš biudžeto, o ne tik atskirų vartotojų grupių“, – liepą Seime vykusioje diskusijoje „Ilgalaikio SGD tiekimo užtikrinimas: koks geriausias sprendinys valstybei ir verslui?“ kalbėjo koncerno „Achemos grupė“ generalinis direktorius Linas Sabaliauskas.

Jei terminalas užtikrina visos valstybės strateginius tikslus, jis, L. Sabaliausko nuomone, turi būti finansuojamas ir iš šalies biudžeto. Be to, SGD terminalas yra ne komercinis, o Lietuvos politinis projektas.

Birželio pradžioje dujų kainoms išliekant aukštoms, o trąšų kainoms – žemoms, „Achema“ skelbė mažinanti gamybos mastą ir stabdanti dalį įrenginių. L. Sabaliauskas tada pažymėjo, kad Achema“ konkuruoja ne tik su didžiaisiais Europos gamintojais, bet ir naujais konkurentais iš JAV bei Afrikos, įsikūrusiais prie dujų telkinių ir gaunančiais žaliavą daug pigiau. „Nors pagal gamybos technologiją esame tarp geriausių Europos trąšų gamintojų, tampame nekonkurencingi dėl nepakeliamų mokesčių strateginiams energetikos projektams, taip pat Vyriausybės politikos dėl VIAP nuosavai pasigamintai elektrai. „Achema“ neprašo ir niekada neprašė valstybės pagalbos, kokios sulaukia į Lietuvą ateinantys užsienio investuotojai. Vienintelis prašymas – įmonės neapkrauti nepakeliamais infrastruktūros mokesčiais ir leisti likti konkurencingai globalioje rinkoje“, – teigė L. Sabaliauskas.

Nuo 2013 iki 2018 metų bendrovė „Achema“ sumokės apie 101 mln. eurų, o iki 2024 metų – 239 mln. eurų SGD terminalo mokesčio. Vien per 2018 metus toks mokestis turėtų siekti daugiau nei 20 mln. eurų. Nuo 2008 metų AB „Achema“ jau yra sumokėjusi ir 22,4 mln. eurų VIAP mokesčio, taikomo nuosavai pasigamintai elektrai.

Pristatė verslo poziciją

Prieš ketvirtadienio susitikimą Vyriausybėje Lidija Lubienė, koncerno „Achemos grupė“ valdybos pirmininkė, teigė, kad Vyriausybės vadovas turi žinoti, kaip verslas mato pramonės dabartį ir ateitį. „Verslo aplinką lemia politikai, ant jų pečių gula atsakomybė už vienus ar kitus sprendimus. Mūsų požiūriu, yra daug keistinų dalykų, juos privalo inicijuoti Vyriausybė. Reikia žengti tik kelis žingsnius, kad Lietuva į priekį judėtų daug sparčiau, bet tam reikia politikų ir verslo atstovų dialogo. Tikiuosi, kad šis susitikimas paskatins ne tik kalbėjimą, bet ir konkrečius darbus“, – sakė L. Lubienė.

Premjerui pateiktoje medžiagoje koncernas „Achemos grupė“ atkreipė dėmesį, kad nuo pat 2012 metų dėsto, jog Energetikos ministerijos parengta ir įgyvendinama Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategija neturi tvaraus finansinio pagrindo.

Svarbiausias energetinės nepriklausomybės projektas didele dalimi priklauso nuo vieno Jonalaukio kaime esančio chemijos pramonės subjekto, bendrovės „Achema“, finansinės sėkmės ir gebėjimų konkuruoti pasaulinėse rinkose. Koncerno nuomone, valstybė, įgyvendindama energetikos projektus, iki šiol nepripažino būtinybės diversifikuoti finansinę ir ūkinę riziką.

Lietuvos valstybė suteikė strateginę reikšmę AB „Achema“ ir, patvirtindama naują Strateginių įmonių įstatymą, apribojo ūkines jos veiklos galimybes. Tai sumažino koncerno galimybes priimti bendradarbiavimo ir partnerystės pasiūlymus iš kitų šalių, įgyjant didesnį konkurencingumą pirkti žaliavas pigiau.

Valstybė mainais ne tik nesuteikė jokių veiklos garantijų, bet ir net tinkamai neįvertino bendrovės finansinių galimybių apmokėti valstybės kuriamos energetinės infrastruktūros išlaidas, kurios šiuo metu finansuojamos per SGD terminalo ir VIAP rinkliavas.

Bendrovė pastaruosius penkerius metus daug kartų tiesiogiai ir per Lietuvos pramonininkų konfederaciją inicijavo diskusijas dėl būtinybės peržiūrėti energetikos projektų finansavimo schemas, energetinės nepriklausomybės naštą paskirstant didesniam realių naudos gavėjų ratui.

Bendrovė, įsigydama apie pusę per SGD terminalą išdujinamo gamtinių dujų kiekio, užtikrina strateginio objekto – SGD terminalo – veiklą ir sudaro galimybę kiekvienais metais sumažinti SGD terminalo nugaravimo nuostolius (įvairiais skaičiavimais, siekiančius 2–10 mln. eurų). Visą papildomą naudą už terminalo būtinojo SGD kiekio pateikimo paslaugas be jokio konkurso gauna valstybės įmonė. Taip sudaroma prielaida neteisėtai valstybės pagalbai.

Laivą išpirko

„Achemos grupė“ 2013–2017 metais jau yra sumokėjusi 96,9 mln. eurų papildomų valstybės rinkliavų už energetinės nepriklausomybės projektus, prarasdama galimybę šias lėšas investuoti į trąšų gamybos įrenginių renovaciją ir atnaujinimą.

2017 metais „Achemos grupė“ sumokėjo 24 mln. eurų minėtų rinkliavų (visas bendrovės darbo užmokesčio fondas siekia 30 mln. eurų). Tokio masto papildomos išlaidos neleidžia didinti darbo užmokesčio savo specialistams, išlaikant tą patį konkurencingumą su Vakarų Europoje esančiais trąšų gamintojais.

Vakarų Europos valstybės, įgyvendindamos panašią energetikos politiką, siekia palengvinti mokesčių naštą savo chemijos pramonės bendrovėms, todėl šios turi resursų kurti naujas darbo vietas. „Achemos“ specialistai galiausiai renkasi geriau mokamas darbo vietas konkuruojančiose Vakarų Europos bendrovėse, taip mažėja bendrovės konkurencingumas, o tokia valstybės politika yra akivaizdus pjovimas šakos, ant kurios pati sėdi.

Problemos sprendimas

Pažymėtina, kad bendrovė „Achema“ tuos pačius produktus gamina 53 metus. Pasaulyje principinė azotinių trąšų gamybos technologija gyvuoja apie 100 metų ir kita neišrasta. Todėl bendrovei yra gyvybiškai svarbu investuoti į efektyvesnius gamybos įrenginius ir atnaujinti senus, išlaikant pasaulinį konkurencingumą. Būtent todėl 2012–2017 metais bendrovė investavo į efektyvesnes ir energiškai taupesnes gamybos priemones 120,1 mln. eurų.

Bendrovė šiais metais dėl išaugusių bendrų išlaidų SGD terminalo ir VIAP mokesčiams, taip pat dėl nepalankių gamtinių dujų ir trąšų kainų patiria nuostolių. Šių aplinkybių kontekste prašoma įvertinti valstybės politikos energetikos sektoriuje neigiamą poveikį Lietuvos pramonei.

Koncernas „Achemos grupė“ siūlo Vyriausybei aptarti tris galimus problemų sprendimo būdus.

Numatyti galimybę laikinai koreguoti SGD terminalo ir VIAP mokesčių dydžių ir rinkimo tvarką, kompensuojant 2013–2014 metais sumokėto 13,1 mln. eurų SGD terminalo mokesčio, kai paslauga nebuvo teikiama.

Atsižvelgti, jog bendrovė „Achema“, priskirta prie strateginių įmonių, turėtų būti vertinama taip pat, kaip ir SGD terminalas, todėl teisinis reguliavimas neturėtų suteikti nepagrįsto finansinio-konkurencinio pranašumo valstybės valdomai bendrovei privačių asmenų valdomos valstybinės reikšmės strateginės įmonės atžvilgiu.

Numatyti galimybę terminalo veiklai būtino SGD kiekio pirkimą rinkos sąlygomis iš geriausią kainą pasiūliusių rinkos dalyvių.

Į SGD terminalo mokestį neįskaičiuoti bendrovės „Klaipėdos nafta“ pelno dedamosios bei nusidėvėjimo sąnaudų, atsižvelgiant į tai, kad bendrovė užtikrina ne vien komercines paslaugas, bet ir energetinio saugumo bei socialinius poreikius užtikrinančias paslaugas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"