Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

„Achemos grupė“ nedalyvaus išperkant „Independence“

 
2018 09 01 9:00
Linas Sabaliauskas: "Dabar puse lūpų kalbama apie laivo išpirkimą, nors nepasakoma kaina. O apie infrastruktūros išlaikymo sąnaudas ir kas jas mokės,  apskritai nutylima. Todėl susidaro įspūdis, kad kol kas yra daug viešųjų ryšių dūmų, nei noro rasti patį racionaliausią sprendimą." /
Linas Sabaliauskas: "Dabar puse lūpų kalbama apie laivo išpirkimą, nors nepasakoma kaina. O apie infrastruktūros išlaikymo sąnaudas ir kas jas mokės,  apskritai nutylima. Todėl susidaro įspūdis, kad kol kas yra daug viešųjų ryšių dūmų, nei noro rasti patį racionaliausią sprendimą." / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Koncernas „Achemos grupė“ nemato galimybių dalyvauti valstybei išperkant suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą Klaipėdoje. Tai „Lietuvos žinioms“ patvirtino koncerno „Achemos grupė“ generalinis direktorius Linas Sabaliauskas.

Kaip skelbta, šių metų rugpjūtį vyriausybinė Ekonominės infrastruktūros plėtros komisija nusprendė, kad valstybė išpirks SGD terminalo laivą-saugyklą „Independence“. Komisijos vertinimu, tai ekonomiškai naudingiausias ir strategiškai tvariausias pasirinkimas Lietuvai.

Pavasarį tarptautinės kompanijos „Pöyry Management Consulting Ltd.“ ekspertai teigė, jog terminalą valdanti įmonė „Klaipėdos nafta“ už laivą-saugyklą „Independence“ turėtų sumokėti Norvegijos bendrovei 121–160 mln. eurų. Tokią sumą ekspertai nurodė vadovaudamiesi „viešai prieinama informacija“, nes tikroji išpirkimo kaina yra konfidenciali.

Sumokės už du laivus

„Išpirkimo galimybės negalime vertinti nematydami viso dujų infrastruktūros vaizdo“, – sakė L. Sabaliauskas.

Šiuo metu, pavyzdžiui, nėra žinoma, kokios po 2024 metų, kai baigsis laivo-saugyklos nuomos sutartis, bus SGD terminalo valdymo sąnaudos bei renkama rinkliava, koks bus terminalo finansavimo modelis, kiek terminalo išlaikymas kainuos per metus, koks bus dujų poreikis Lietuvoje.

„Mūsų nuomone, „Achemos grupė“ savo lėšomis jau pakankamai prisidėjo prie SGD terminalo, o už sumą, kurią sumokėsime iki 2024 metų, ko gero, jau du tokius laivus įsigytume, – pažymėjo L. Sabaliauskas. – Todėl šiuo metu tikrai nesvarstome galimybės dalyvauti išperkant SGD terminalą.“

„Achemos grupė“ 2013–2017 metais yra sumokėjusi 96,9 mln. eurų papildomų valstybės rinkliavų už energetinės nepriklausomybės projektus. Vien 2017 metais „Achemos grupė“ sumokėjo 24 mln. eurų SGD terminalo ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokesčių. Per 2018 metus „Achemos“ mokamas SGD mokestis turėtų siekti apie 20 mln. eurų. Be to, nuo 2008 metų „Achema“ jau yra sumokėjusi ir 22,4 mln. eurų VIAP mokesčio nuosavai pasigamintai elektrai.

Koncernas siūlo Vyriausybei numatyti galimybę laikinai koreguoti SGD terminalo ir VIAP mokesčių dydžių ir rinkimo tvarką, kompensuojant 2013–2014 metais „Achemos“ sumokėto 13,1 mln. eurų SGD terminalo mokesčio, kai paslauga nebuvo teikiama. SGD terminalas Klaipėdoje iš esmės pradėjo veikti tik nuo 2015 metų pradžios.

„Per šiuos dvejus metus SGD mokestis buvo renkamas ne tik iš mūsų, bet iš visų rinkos dalyvių. Jeigu manoma, kad rinkliava mokama už SGD terminalo teikiamas paslaugas, tai tuo metu mes ir kiti rinkos dalyviai tokios paslaugos negavome. Tuo sunkiu laikotarpiu mokėjome už brangias dujas ir dar už „paslaugas“, kurių terminalas neteikė, nes tuo metu dar nebuvo pastatytas. Natūralu, kad siūlome atkurti teisybę ir šitą SGD mokesčio dalį kompensuoti dabar teikiant paslaugas. Ir ne tik mums, bet ir visiems rinkos dalyviams, kurie 2013–2014 metais mokėjo tą mokestį“, – dėstė koncerno vadovas.

Abejoja dėl rinkliavos dydžio

L. Sabaliausko įsitikinimu, šiuo metu renkama SGD terminalo rinkliava yra gerokai per didelė. Mat rinkos dalyviai šiuo metu apmoka ne tik visas terminalo eksploatavimo bei nuomos sąnaudas, bet ir paskirtojo tiekėjo „Litgas“ dujų prekybos nuostolius. SGD mokesčio, vadinamosios dujų tiekimo saugumo dedamosios, dalis, tenkanti paskirtajam tiekėjui „Litgas“ kompensuoti skirtumą tarp brangiau perkamų ir pigiau parduodamų dujų, 2017 metais sudarė 18,8 mln. eurų, o šiemet sudarys apie 24,1 mln. eurų. Visas SGD mokestis atitinkamai siekia 84,4 mln. eurų ir 85,6 mln. eurų.

„Achema“ siūlo į SGD terminalo mokestį neįskaičiuoti bendrovės „Klaipėdos nafta“ investicijų grąžos (pelno) ir infrastruktūros nusidėvėjimo sąnaudų. Be to, L. Sabaliausko nuomone, didžiąją dalį kasmet Norvegijos kompanijai už laivo-saugyklos nuomą mokamų 41–44 mln. eurų „Klaipėdos nafta“ turėtų dengti iš savo veiklos. Koncerno vadovas priminė, kad 2017 metais „Klaipėdos nafta“ išmokėjo apie 17 mln. eurų dividendų, o juos esą buvo galima panaudoti, tarkime, nuomai už laivą susimokėti. „Jeigu įmonės pasirinko tokį terminalo finansavimo modelį, tegul dabar galvoja, kaip iš savo veiklos ir teikiamų paslaugų šias sąnaudas kompensuoti“, – tvirtino L. Sabaliauskas.

SGD mokestį, pasak jo, turėtų sudaryti tik realios terminalo eksploatavimo sąnaudos. „Šiuo metu į jį įskaičiuojamas ir „Klaipėdos naftos“ projekto gaunamas pelnas, ir projekto nusidėvėjimas, ir laivo nuoma, ir infrastruktūros priežiūra, ir net „Litgas“ vadinamosios būtinosios sąnaudos – skirtumas, susidarantis tarp brangiau perkamų ir pigiau parduodamų dujų, – stebėjosi L. Sabaliauskas. – Šias sąnaudas paskirtasis tiekėjas turėtų įtraukti į savo nuostolius.“

„Achemos grupė“ skaičiuoja, kad, teisingai sudėliojus kompensuojamas terminalo sąnaudas, kasmet iš šalies dujų rinkos dalyvių renkama daugiau kaip 80 mln. eurų SGD dydžio rinkliava turėtų sumažėti iki 20 mln. eurų.

SGD terminalo veiklai būtinąjį dujų kiekį (325 mln. kubinių metrų per metus), „Achemos grupės“ generalinio direktoriaus nuomone, už geriausią kainą galėtų patiekti ne valstybės įmonė „Litgas“, o rinkos dalyviai. „Valstybė galėtų organizuoti aukcioną, kaip tai daro elektros perdavimo operatorius „Litgrid“ elektros tretiniam rezervui įsigyti“, – siūlė L. Sabaliauskas.

Koncerno vadovas sakė manantis, jog prie strateginių įmonių priskirta „Achema“ turėtų būti vertinama taip pat, kaip ir SGD terminalas, ir jį valdanti valstybės įmonė „Klaipėdos nafta“, todėl teisinis reguliavimas neturėtų suteikti nepagrįsto finansinio-konkurencinio pranašumo valstybės valdomai bendrovei privačių asmenų valdomos valstybinės reikšmės strateginės įmonės atžvilgiu.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"