Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
#AUGULIETUVOJE

Kaip mamos linkėjimai iš kaimo tapo dukros verslu

 
2017 03 01 6:32

„Kaip pasiklosi, taip išmiegosi“ sako sena lietuvių patarlė. Sunku pasakyti, ar tikrai apie tai galvojo alytiškė Daina Zenkevičienė, pradėjusi natūralios vilnos patalų gamybos procesą, bet šiandien ji visiems savo klientams linki „Labos nakties“. „O viskas prasidėjo galima sakyti visai atsitiktinai, kai mano mamos įvairių gėrybių „linkėjimai iš kaimo“ pasipildė naminiais vilnoniais gaminiais“, – nusišypso pašnekovė.

Patikę linkėjimai iš kaimo

Ilgus metus D. Zenkevičienė buvo samdoma darbuotoja fi­nan­sų sektoriuje, vėliau dirbo vadybininke. Vieno pokalbio su potencialiu darbdaviu metu šis jos paklausė, kodėl ji pati nesiimanti nuosavo verslo. „Buvau gyvenimo kryžkelėje. Recesijos metu netekau darbo. Turėjau nemažai patirties aktyviuose pardavimuose ir finansų srityje, o apie nuosavą verslą dažnai pagalvodavau. Tuomet ir prasidėjo verslo idėjos „smegenų šturmas“, – įvykusį pokalbį prieš 7 metus prisiminė alytiškė.

Daugiau nei 15 metų dirbusi kitiems D. Zenkevičienė pradėjo naujo savo gyvenimo kelio paieškas. „Ieš­ko­dama ga­li­mos veiklos sri­ties daug skaičiau, lankiau paskaitas ir seminarus. Verslo idėjų buvo tikrai ne viena. Domėjausi sraigių, sliekų, triušių auginimu. Analizavau vyninės poreikį Alytaus rinkoje. Dariau didelės apimties tėvelių apklausą dėl privataus darželio poreikio Alytuje. Tačiau vis suabejodavau arba verslo sėkme, arba savo pačios galimybėmis įgyvendinti vieną ar kitą idėją“, – pasakoja moteris.

Po kelerius metus trukusių paieškų atsakymą ji surado tėvų kaimo sodyboje. Moteris prisimena, jog jos ilgą laiką mieste gyvenę tėvai, sulaukę senjorų amžiaus įsigijo sodybą vienkiemyje ir įkūrė natūrinį ūkį. Čia jie augino daržoves, pulkus įvairiausių paukščių, triušius, ožkas. Į Alytų nuolat skriejo „linkėjimai iš kaimo“ obuolių, daržovių, baltosios mėsos ir įvairių kitų mamos skanėstų pavidalu.

Daina Zenkevičienė
Daina Zenkevičienė

„Ma­mai visada knietėjo iš­mė­gin­ti ką nors nau­ja, tad kai at­si­bo­do ož­kos me­ke­ni­mas, ji už­si­vei­sė avių. Il­gą lai­ką ne­nu­ma­niau, kad na­mi­nė vil­na pa­virs ver­slo idė­ja. Bet mamulės megzti vilnoniai drabužiai šildė, o anūkai miegojo po močiutės pasiūtomis naminių vilnų antklodėmis. Ga­liau­siai supra­tau, kad bū­tent to­kiais vil­no­niais lin­kė­ji­mais iš kai­mo ga­lė­čiau pa­si­da­ly­ti su ki­tais“, – netikėtai apie mamos troboje gimusią idėją pasakoja įmonės „Labos nakties“ įkūrėja.

Verslo pradžia – be paskolų

Pradėjusi kedenti verslo idėją alytiškė nusprendė eiti mažais žingsneliais. Neieškojo finansinių injekcijų iš šono, bankų durų nevarstė. Pirmoji investicija į būsimą verslą buvo iš asmeninių šeimos lėšų. Tačiau tokio dydžio, kad patyrus fiasco šeimai tektų atsisakyti tik vienų gerų atostogų. „Va tada ir prasidėjo! Sukūriau prekinį ženklą „Labos nakties“, nes tai man asocijavosi su kokybišku miegu. Iš Lietuvos ūkininkų namo parsivežiau kelis maišus vilnos ir ėmiausi darbo“, – prisimena D. Zenkevičienė.

Pirmosios dienos naujame versle buvo daugiau improvizacija, paskatinta intuicijos ir mamos patirties. Moteris neslepia, kad iki šiol vilną apdirba tik rankomis ir naudoja paprasto ūkiško muilo lakštus.

„Skalbiu ir skalauju vilną kaip vatą vonioje, po 10 kilogramų penkis kartus nenaudodama jokios chemijos. Taip apdirbtos vilnos plaukas išsaugoja banguotumą ir lanoliną. Be to, iš vilnos reikia išrinkti labai daug šapų. Pramonėje tam naudojama atitinkama rūgštis, kuri sugraužia įvairius spyglius, vabalus ir pan. Išplovus, išrinkus įvairias šiukšles, vilną dar reikia išdžiovinti“, – antklodžių gimimo procesą nupasakoja pašnekovė.

Vos po 10 mėnesių darbo Lietuvos rinkoje savo produkcija pradėjau prekiauti Amerikoje. Praėjusių metų eksportas sudarė 70 proc. mano pajamų.

Iki šiol tiesiai iš tvarto atvežta vilna skalbiama moters nuosavo namo rūsyje pastatytoje specialiai pakeltoje vonioje, džiovinama svetainėje širmomis atskirtame plote. Vėliau rankomis išskalbta vilna keliauja į karšyklą, iš kur grįžta jau paruošti siuvimui karšiniai.

„Rinktis lengvesnio kelio ir pirkti pramoniniu būdu apdirbtą vilną nenoriu, nes mano sumanymas dalintis teisingais ir tikrais „linkėjimais iš kaimo“ praras prasmę“, – prisipažįsta pašnekovė.

Alytiškės patalai – prabangi prekė

Per mėnesį D. Zenkevičienė pasiuva vidutiniškai 50 vienetų įvairių gaminių: antklodžių, pagalvių, pledų, patalynės. „Labos nakties“ natūralios vilnos rankomis gaminti patalai įkandami ne kiekvienam tautiečiui. Pavyzdžiui, vasarinė vilnos antklodė kainuoja apie 140 eurų, todėl savo pirkėjo teko ieškoti ir svečiose šalyse. Šiuo metu daugiausia alytiškės gaminių iškeliauja į JAV.

„Vos po 10 mėnesių darbo Lietuvos rinkoje savo produkcija pradėjau prekiauti Amerikoje. Praėjusių metų eksportas sudarė 70 proc. mano pajamų“, – pasakoja moteris.

Norintiems pradėti nuosavą verslą moteris primena, kad „viskas padaroma darymo būdu.

Amerika buvo pasirinkta galima sakyti atsitiktinai: viena draugė D. Zenkevičienei rekomendavo internetinę parduotuvę, kuri prekiauja rankų darbo gaminiais. Pagrindinis pirkėjas šioje platformoje ir yra už Atlanto gyvenantys žmonės, todėl ir savo gaminius alytiškei teko pritaikyti būtent šiai rinkai. Moteris neslepia, amerikiečiai mėgsta miegoti karališko dydžio lovose, kurios kartais būna didesnės nei lietuvių visas miegamasis.

„Pavyzdžiui, apvilkti užvalkalu 230x260 cm antklodę yra sportinė užduotis. Todėl antklodžių kampuose esančios kilpos, prie kurių pririšami užvalkalų kampuose esantys raišteliai – yra ne užgaida, o būtinybė. Būtent tokias subtilybes teko aiškintis pradžioje“, – prisimena D. Zenkevičienė.

Kol kas iš JAV atkeliauja tik individualūs užsakymai, bet geroji žina, pasak pašnekovės, ten jau sklinda, partnerių ieškoma ir kitose šalyse. O ir lietuviai pradeda vertinti rankų darbo gaminius, todėl D. Zenkevičienė net neabejoja – investicija į savo poilsį ir sveikatą atsiperka su kaupu. Norintiems pradėti nuosavą verslą moteris primena, kad „viskas padaroma darymo būdu“.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
#AUGULIETUVOJE
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"