Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
#AUGULIETUVOJE

Ekonomikos protai grįžta

 
2018 08 08 12:00
Jaunasis prodekanas dr. Linas Tarasonis į VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetą ateina su šunimi Bona. Tokia vakarietiška praktika - kad sumažintų studentų stresą.
Jaunasis prodekanas dr. Linas Tarasonis į VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetą ateina su šunimi Bona. Tokia vakarietiška praktika - kad sumažintų studentų stresą. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Užsienio universitetuose dirba nemažai jaunosios kartos ekonomikos tyrėjų iš Lietuvos. Susidarytų maždaug 50 žmonių būrys, ir jis nuolat auga, nors dalis išvykėlių mielai grįžtų į Lietuvą. Pastaraisiais metais ne vienas ir grįžo.

Prie ekonomikos protų sugrąžinimo turėtų nemažai prisidėti Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos ir verslo administravimo fakultete vykstantys pokyčiai bei šį rudenį pradedama nauja bakalauro studijų programa. Fakulteto mokslo prodekanas dr. Linas Tarasonis, prieš dvejus metus ir pats sugrįžęs iš Prancūzijos, permainas vadina ekonomikos aukštojo mokslo revoliucija, kad VU būtų vienoje gretoje su geriausiais šios srities Europos universitetais.

„Turime sunkiai dirbti gerindami siūlomų studijų bei kuriamo mokslo kokybę ir didžiausią potencialą matau iš mūsų sugrįžtančios diasporos.“

Iš ekonomistų diasporos

„Mano kartos ekonomistai užsienyje palaiko labai glaudų ryšį, – pasakojo „Lietuvos žinioms“ 33 metų dr. L. Tarasonis. – Kasmet vidurvasarį jau septynerius metus visi suvažiuoja ir į ekonomikos tyrimų konferenciją Vilniuje. Pirmasis prieš penkerius metus į Lietuvą sugrįžo dr. Marius Jurgilas. Jis Konektikuto universitete JAV apgynė daktaro disertaciją, dirbo Europos, Jungtinės Karalystės, Norvegijos centriniuose bankuose. Pakviestas į Lietuvos banko valdybą, pradėjo didelius pokyčius. Kartu su VU įkūrė Lietuvos banko Tyrimų centrą. Į jį pritraukė talentingų užsienio ekonomistų.“

Sugrįžo ir lietuvių. Tarp jų – Povilas Lastauskas, Kembridžo universiteto ekonomikos mokslų daktaras, dirbęs tame pačiame universitete ekonomikos studijų direktoriumi. Dabar jis vadovauja Lietuvos banko Tyrimų centrui.

„Buvo beprecendentė, unikali situacija, kai Lietuvoje atsirado terpė, kurioje prasidėjo aukščiausio lygio moksliniai tyrimai, sudarytos labai geros darbo sąlygos, suteikta didelė akademinė laisvė, skirti dosnūs tyrimų biudžetai, mokami konkurencingi atlyginimai. Ir tai suveikė. Didžiausias mokslinės produkcijos apimtimi visame Baltijos regione Tyrimų centras įtvirtina savo gerą vardą ir mokslininkams iš įvairių šalių, apgynusiems daktaro disertacijas Europoje ar Amerikoje, pasiūlymas dirbti Vilniuje atrodo patrauklus“, – pabrėžė dr. L. Tarasonis.

Visi Tyrimo centro mokslininkai dėsto VU. Dr. L. Tarasonis pernai buvo pakviestas eiti VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslo prodekano pareigas.

„Man šis pasiūlymas pasirodė įdomus, nes turime unikalią galimybę daryti nemažus pokyčius fakultete, – sakė jis. – Pokyčiai reikalingi, nes konkurencija yra didelė tiek studijų, tiek mokslo procesuose. Prieš dešimt metų galėjome didžiuotis nieko nedarydami, esą visiems akivaizdu, jog geriausi studentai turi ateiti pas mus. Dabar taip nebėra, todėl turime sunkiai dirbti gerindami savo siūlomų studijų bei kuriamo mokslo kokybę. Ir didžiausią potencialą matau iš mūsų sugrįžtančios diasporos.“

Dr. L. Tarasonis su žmona Inga ir dukrele Morta Jadvyga vienoje seniausių Sakartvelo gyvenviečių Uplisciche. Ingos tėtis sakartvelietis, ir šeima tame krašte lankosi kasmet.Asmeninio archyvo nuotrauka
Dr. L. Tarasonis su žmona Inga ir dukrele Morta Jadvyga vienoje seniausių Sakartvelo gyvenviečių Uplisciche. Ingos tėtis sakartvelietis, ir šeima tame krašte lankosi kasmet.Asmeninio archyvo nuotrauka

Kaip sniego gniūžtė

Pasak dr. L. Tarasonio, Lietuvos ekonomikos mokslas smarkiai nukentėjo sovietmečiu, nes buvo visiškai cenzūruotas. Ir atgavus nepriklausomybę mokslininkų nenukrito iš dangaus. Nebuvo mokyklų, kurios galėtų užauginti aukšto lygio tyrėjų. Atotrūkis tarp studijų ir mokslo lygio Lietuvoje ir užsienyje buvo labai didelis, todėl studijos svetur dažnam tapo vienintele alternatyva.

„Nors dabar pasaulis globalus, kai kuriems žmonėms maloniau gyventi Lietuvoje nei užsienyje. Nes čia užaugo, nori, kad ir vaikai čia augtų. Šie žmonės – didžiausias mūsų turtas, nes jiems galimybė gyventi Lietuvoje ir prisidėti prie šalies gerovės kompensuoja šiek tiek prastesnes darbo sąlygas, palyginti su Vakarų Europa ar Šiaurės Amerika.

Linas Tarasonis: „Atotrūkis tarp studijų ir mokslo lygio Lietuvoje ir užsienyje buvo labai didelis, todėl studijos svetur dažnam tapo vienintele alternatyva.“

Tokios kompetencijos žmonių be lietuviškų šaknų prisikviesti būtų kur kas sunkiau. Todėl džiugiausias dalykas nuo darbo pradžios prieš devynis mėnesius, kad pajutau labai stiprų lietuvių ekonomistų diasporos susidomėjimą: „Kas čia vyksta?!“, „Kaip įdomu!“, „Aš irgi mielai grįžčiau į Lietuvą“, – kalbėjo VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslo prodekanas.

Vieno talentingiausių jaunosios kartos ekonomistų dr. M. Jurgilo sugrįžimas visiems padarė labai didelį įspūdį. Pasak dr. L. Tarasonio, pirmam grįžti nelengva, nedrąsu, bet kai jau kas nors yra grįžęs – visai kas kita. Kaip sniego gniūžtė. Tai jaučiama ir VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakultete.

Baltijos ekonomikos konferencijoje sakant atidaromają kalbą.Edgaro Kurausko nuotrauka
Baltijos ekonomikos konferencijoje sakant atidaromają kalbą.Edgaro Kurausko nuotrauka

Nuo rudens prie sugrįžėlių prisidės dr. Justina Klimavičiūtė, disertaciją apgynusi Prancūzijoje, Belgijoje atlikusi podaktarinę stažuotę. Spalį ji pradės dėstyti VU studentams. Planuoja grįžti ir viena tyrėjų pora iš Švedijos.

„Turime stiprių žmonių fakultete, bet jei galėtume dar sustiprėti ta diasporos dalimi, kuri nori sugrįžti, tik dar dvejoja, būtų tikras proveržis, – įsitikinęs prodekanas. – Specialistų reikia. Mūsų fakultetas didžiausias VU, mokosi apie 3 tūkst. studentų. Todėl žmogiškųjų išteklių klausimas yra pats svarbiausias.“

Kovojant dėl talentų

Šį rugsėjį per 30 studentų VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakultete pradės mokytis pagal naują kiekybinės ekonomikos bakalauro programą – pirmąją trejų metų trukmės VU. Kaip pasakojo vienas jos kūrėjų ir iniciatorių dr. L. Tarasonis, idėja buvo pasiūlyti konkurencingą programą toms, kurias užsienyje renkasi gabiausi mūsų studentai. Nyderlanduose, Skandinavijoje, Anglijoje, Prancūzijoje ar Ispanijoje – visomis Europos kryptimis yra trejų metų bakalauro studijos. Todėl kito pasirinkimo kaip ir nėra. Metai – ilgas laiko tarpas. Kai studijos trunka ilgiau, dar sunkiau konkuruoti su gerais užsienio universitetais.

Kartu su dr. Konstantinu Benkovskiu iš Stokholmo ekonomikos mokyklos Rygoje pasirašant per Baltijos ekonomikos konferenciją įsteigtos Baltijos ekonomikos asociacijos steigiamuosius protokolus.Edgaro Kurausko nuotrauka
Kartu su dr. Konstantinu Benkovskiu iš Stokholmo ekonomikos mokyklos Rygoje pasirašant per Baltijos ekonomikos konferenciją įsteigtos Baltijos ekonomikos asociacijos steigiamuosius protokolus.Edgaro Kurausko nuotrauka

„Pasirinktas kiekybinės ekonomikos aspektas – dermė tarp kiekybinių metodų ir ekonominės intuicijos, ekonomikos logikos, – aiškino prodekanas. – Lietuvos rinkai trūksta tokio profilio specialistų, kaip atkreipė dėmesį ir Lietuvos bankas.“

Nors iš pradžių svarstyta tik apie doktorantūrą, Tyrimų centro mokslininkai, dėstę doktorantams, pamatė, kad jie dažnu atveju neturi bazinių žinių. Todėl buvo nuspręsta, pasak dr. L. Tarasonio, pradėti nuo pat pradžių – nuo bakalauro programos. Po trejų metų ją baigusių studentų turėtų laukti ir moderni magistro programa.

Studijos vyks anglų kalba dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, daug dėstytojų yra užsienio piliečiai, nekalbantys lietuviškai. Kitas dalykas, norima, kad programa būtų atvira ir konkurencinga visame regione. Tikimasi, kad jau kitąmet ji sudomins dideles Rytų Europos rinkas.

„Kovojame dėl talentų, kad ateitų gabiausi žmonės. Tai aiškiai pabrėžiame per motyvacinį pokalbį su stojančiaisiais. Aukšto lygio studentai mūsų darbo rinkai yra didelis turtas“, – pabrėžė prodekanas.

Jau dabar akivaizdus norinčių bendradarbiauti įmonių susidomėjimas. Pavyzdžiui, kompanija „Nasdaq“ teiks gabiausiems studentams vardines stipendijas, siūlys vietas atlikti praktiką.

Pelnas perpus

Dr. L. Tarasonis augo Elektrėnuose. Buvo dešimties metų, kai tėvai persikraustė į Vilnių. Mokėsi Jono Basanavičiaus vidurinėje mokykloje, vėliau – Vilniaus licėjuje. Baigė tarptautinį bakalaureatą anglų kalba. Pasirinko studijuoti Prancūzijoje, Tulūzos universitete (dabar – Tulūzos ekonomikos mokykla), nes dar J. Basanavičiaus mokykloje išmoko prancūzų kalbą ir norėjo įgyta dovana pasinaudoti.

„Ekonomika mane visada domino, nors iš pradžių galbūt labiau finansai, – prisiminė mokslininkas. – Dar paaugliui teta su vyru padėjo rinktis profesiją ir pasiūlė pasidomėti finansų rinkomis. Davė šiokį tokį fondą, kad pamėginčau investuoti į akcijas ir taip pats daugiau išmokčiau. Sutarėme pelną pasidalyti perpus, o jei pralošiu – nuostoliai teks dėdei.“

Baltijos ekonomikos asociacijos iniciatyvinė grupė. Joje - atstovai iš devynių Baltijos šalių universitetų ir trijų centrinių bankų.Edgaro Kurausko nuotrauka
Baltijos ekonomikos asociacijos iniciatyvinė grupė. Joje - atstovai iš devynių Baltijos šalių universitetų ir trijų centrinių bankų.Edgaro Kurausko nuotrauka

Moksleiviui pavyko padvigubinti kapitalą beveik per metus. Ekonomistas juokavo, kad 2002 metais užsimerkus buvo galima investuoti bet kur, ir vis tiek būtų buvęs didelis augimas.

Geriau nei Provanse

Tulūzos universitetas, vienas didžiausių ekonomikos mokslo centrų Europoje, garsėjantis ir Nobelio premijos laureatais, įkvėpė vilnietį sukti mokslo link. Po dvejų studijų metų atsiradus galimybei jis įstojo į gerą programą Sorbonos universitete Paryžiuje. Joje mokėsi tik 30 studentų. Sorbonos universitete gavo bakalauro ir magistro laipsnį, baigė doktorantūros studijas. Apgynęs daktaro darbą, podaktarinę stažuotę atliko Ekso – Marselio universitete Provanse. Po trejų metų, 2016-aisiais, grįžo į Lietuvą.

Grįžusiam iš Prancūzijos ekonomikos tyrėjui dr. Linui Tarasoniui buvo 32-eji, kai patikėtos VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslo prodekano pareigos.Romo Jurgaičio nuotrauka
Grįžusiam iš Prancūzijos ekonomikos tyrėjui dr. Linui Tarasoniui buvo 32-eji, kai patikėtos VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslo prodekano pareigos.Romo Jurgaičio nuotrauka

„Visada žinojau, kad išvykstu laikinai, – tikino dr. L. Tarasonis. – Vedžiau klasės draugę iš J. Basanavičiaus mokyklos. Inga baigė VU Verslo mokyklą ir studijavo Ekso-Marselio universitete. Provanse susilaukėme dukros ir norėjome įsikurti kur nors sėsliau.

Tiek man, tiek Ingai galimybė grįžti į Lietuvą atrodė patraukli ne tik dėl atsiradusių darbų. Abu augome didelėse šeimose, su seneliais, ir žinome, ką tai reiškia vaikams. Norėjome, kad ir mūsų vaikai turėtų didelę šeimą.“

„Lietuvoje vyksta labai dideli pokyčiai ir juose dalyvauti smagu. Suprantu tuos žmones, kurie taip pat nori grįžti.“

Kita vertus, nors Provanse gyvenimas gražus ir ten yra visko: Viduržemio jūra, paplūdimiai, maistas, kalnai, alyvmedžiai, malonūs žmonės, aukšto lygio universitetas, Lietuvoje, pasak mokslininko, laukė galimybė įsitraukti į didelius pokyčius.

Daug svaresnė savirealizacija ir darbo prasmė prisidedant prie visuomenės gerovės.

„Dabar gyvename unikalioje situacijoje. Vyksta labai dideli pokyčiai ir juose dalyvauti smagu. Suprantu tuos žmones, kurie taip pat nori grįžti“, – sakė VU mokslininkas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
#AUGULIETUVOJE
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"