Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
#ATEITIESLYDERIAI

Rajeckaitė Kotryna: Kovo 11-oji – kai visi stereotipai apie lietuvį staiga išnyko

 
Rajeckaitė Kotryna./
Rajeckaitė Kotryna./ Asmeninio albumo nuotrauka

Priklausau Trakų atviros jaunimo erdvės savanorių komandai, esu Trakų rajono jaunimo reikalų tarybos narė, Lietuvos krikščioniškojo jaunimo blaivybės sąjungos „Žingsnis“ narė, programos „Sniego gniūžtė“ Trakų skyriaus jauniausioji koordinatorė, karaimų liaudiškų šokių kolektyvo „Birlik“ narė. 

Gimiau 1999 m. sausio 19 d. Trakuose. Rajeckų šeimą sudaro keturi su puse nario: mama Margarita, tėtis Leonidas, sesuo Beata, aš ir neatsiejama šeimos dalis – katinas Pupsis. Mama yra buhalterė, tėtis dirba informacinių technologijų sektoriuje, vyresnė sesuo studijuoja universitete, o aš esu gimnazijos moksleivė ir aktyvi visuomenininkė. Nors mūsų šeimos narių kasdienės veiklos labai skiriasi ir visi domimės skirtingais dalykais, menas yra viena mūsų šeimą vienijančių sričių. Trumpai tariant, mano tėtis yra baigęs meno mokyklą ir aktyviai mus konsultuoja spalvų ir struktūrų derinimo klausimais. Mano mama Margarita aktyviai užsiima įvairiausiais rankdarbiais: pradedant dekupažo technika dengtomis dėžutėmis, baigiant rankų darbo papuošalais. Mano vyresnė sesuo Beata šoka įvairių stilių šokius. Aš esu baigus meno mokyklą ir dvi teatro studijas, savaitgaliais lankau tautinių šokių užsiėmimus ir aktyviai prisidedu prie šeimyninių meno projektų. Mūsų katinas Pupsis, kaip ir mes, yra meno mėgėjas ir vienas geriausių šeimos meno kritikų. Vienas šeimyninio meno pavyzdžių – kalėdinis Rajeckų šeimos filmukas, skirtas artimiausiems šeimos draugams ir bendruomenės nariams pasveikinti artėjančių švenčių proga.

būtent tada, kai mūsų tautiečiams labiausiai reikėjo susivienyti ir susikibti rankomis, kad valstybė būtų apsaugota, visi stereotipai apie lietuvį, besidžiaugiantį kaimyno degančiu namu, arba lietuvį, pavydintį kaimynui žalesnės žolės, staiga išnyko, tauta susivienijo.

Mokiausi Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos IV klasėje. Buvau gimnazijos mokinių tarybos pirmininko pavaduotoja, gimnazijos tarybos mokinių atstovė. Iš visų pamokų man labiausiai patinka anglų kalba, nes laisvalaikiu domiuosi anglų gestų kalba. Daugiausia laisvo laiko skiriu veiklai Trakų atviroje jaunimo erdvėje, priklausau jos savanorių komandai. Trakų atvira jaunimo erdvė turi du pagrindinius tikslus: vystyti savanorystę Trakų rajone ir skatinti Trakų jaunimą aktyviai leisti savo laisvalaikį be žalingų įpročių. Dar esu Trakų rajono jaunimo reikalų tarybos narė, Lietuvos krikščioniškojo jaunimo blaivybės sąjungos „Žingsnis“ narė, programos „Sniego gniūžtė“ Trakų skyriaus jauniausioji koordinatorė, karaimų liaudiškų šokių kolektyvo „Birlik“ narė. Mano pašaukimo atradimo istorija glaudžiausiai susijusi su vyresniąja sese. Kai buvau jaunesnė, matydavau, kaip sesuo organizuoja renginius, dalyvauja visuomeninėje veikloje ir savanoriauja. Ir vis savęs klausdavau: „Kada ateis mano laikas būti tokiai kaip ji?“ Pirmasis mano laiptelis (geresnės savęs link) buvo įstojimas į gimnazijos mokinių tarybą, tai ir buvo kertinis žingsnis tapti tokia Kotryna, kokią šiandien matau veidrodyje. Nuo to laiko įsitraukiu į visas siūlomas visuomenines veiklas ir iniciatyvas Trakų mieste ir rajone. Savo gabumus ugdau bandydama. Niekada nepasiduodu ir nenuleidžiu galvos. O svarbiausia – nebijau daryti klaidų. Tikiu, kad klysdami įgyjame patirties, o patirtis – geriausia mokytoja. Kiekvieną dieną laiko mokslams skiriu skirtingai. Kadangi turiu labai daug popamokinės veiklos, visus darbus, susijusius su mokslais, stengiuosi padaryti mokykloje. Po pamokų didžiąją laiko dalį skiriu visuomeninei veiklai, todėl sunkiausia yra palaikyti harmoniją. Labiausiai man padeda draugai ir šeimos nariai. Kai turiu labai daug darbų, žinau, kad artimiausi žmonės tikrai padės.

Norėčiau paminėti, kad nuo pirmos klasės turiu garbę dalyvauti meninio skaitymo konkursuose tiek anglų, tiek lietuvių kalbomis. Aktyviai dalyvauju mokykloje organizuojamose veiklose: renginiuose, diskusijose, akcijose, iniciatyvose. Savanoriauju akcijoje „Maisto bankas“ ir neįgaliųjų teatre, nes tikiu, kad kuo daugiau jaunimo prisidės prie tokių ir panašių iniciatyvų, tuo greičiau tapsime Lietuva, kokią įsivaizduoju po 10 metų. Savanoriauju ne tik Trakuose, bet ir visame Trakų rajone, nes manau, kad, palaikydami ryšius tarp mažų miestelių, galime nuveikti kur kas daugiau, negu veikdami ir organizuodami veiklas pavieniui.

Turiu daugiau nei vieną pomėgį, todėl mano laisvalaikis yra gana aktyvus. Kalbant apie pomėgius, viena karščiausių aistrų – teatras. Kaip jau minėjau, esu baigus dvi teatro studijas, tačiau teatre mėgstu būti ne tik dalyve, bet ir stebėtoja. Seku, kaip savo darbą atlieka tikri profesionalai. Savanorystė yra mano antroji aistra. Savanoriaudama jaučiu, kad ne tik pati tobulėju ir gaunu daug vertingos patirties, bet ir padedu vystytis bei tobulėti kitiems, o tai, mano nuomone, yra labai svarbu. Kiekvienas mano šeštadienis prasideda dar vienu pomėgiu – šokiais. Šiuo metu lankau tautinių karaimų šokių užsiėmimus (šia veikla užsiimu jau daugiau nei 9-erius metus), kuriuose atradau tikrąją šokio magiją: šokis – tai ne tik fizinis užsiėmimas, bet ir dvasinis ryšys tarp žmogaus ir muzikos. Kitas pomėgis – kelionės. Jis galbūt nėra labai išskirtinis, tačiau man labai patinkantis. Galimybę keliauti suteikia šokiai: tarptautiniai konkursai ir festivaliai, koncertai ir pasirodymai Lietuvoje ar užsienyje. Dėl šios aistros, t. y. šokio, atradau kitą – keliones. Dar vienas laisvalaikio leidimo būdas – stovyklų ir renginių organizavimas. Šis užsiėmimas man yra ypač svarbus, nes aš ne tik gilinu technines renginių organizavimo žinias, bet ir prisidedu prie kitų gerovės kūrimo. Man labai patinka teigiamos žmonių reakcijos ir emocijos, kurias jie išsineša namo po mūsų organizuojamų renginių, tai ir yra pagrindinis mano varikliukas. Kulinarija ir konditerija yra vienas labiau išskirtinių mano pomėgių. Kulinarija – saviraiškos būdas, kai ant baltos lėkštės galiu padaryti kokį tik noriu šedevrą ir dar suteikti kažkam galimybę juo pasimėgauti. Mano susidomėjimas gestų kalba buvo labai neplanuotas, pačius pagrindus išmokau žiūrėdama mėgstamą televizijos serialą ir laikui bėgant pati pradėjau daugiau domėtis anglų gestų kalba, ją praktikuoti ir net rengti pristatymus ar seminarus bendraamžiams.

„Nespręsk apie knygą iš jos viršelio“ – tai yra mano gyvenimo moto. Kiekvieną dieną matau, kaip žmonės sprendžia apie aplinkinius vien iš to, kokia šių išvaizda. Ne kartą ir pačiai teko būti išankstinių nusistatymų ar stereotipų auka, todėl žinau, kaip tai neteisinga. Aš pati iš visų jėgų neleidžiu sau taip elgtis, šia tema stengiuosi šviesti ir kitus. Priimu kitus tokius, kokie jie yra, ir nesistengiu jų pakeisti, to paties tikiuosi iš kitų (tam tikrais atvejais tai galima būtų pavadinti tolerancija). Tai viena mano vertybių. Taip pat man labai svarbu sąžiningumas, esu sąžininga tiek sau, tiek kitiems ir labai noriu matyti mūsų visuomenę sąžiningą ir sau, ir kaimynui. Lojalumas man yra viena svarbiausių vertybių. Tikiu, kad būtent ištikimybė savo įsitikinimams ir idėjoms, lojalumas žmonėms, kurie mums yra svarbūs, grindžia kelią teisingų sprendimų link. Žmogus, kuris man daro didžiausią įtaką, yra vienas artimiausių žmonių mano gyvenime – sesė. Jei aš nebūčiau mačiusi, kaip ji aktyviai visur dalyvauja ir keičia mūsų visų ateitį, turbūt net nebūčiau pagalvojusi apie savanorystę ar renginių organizavimą. Mano sesė rodė man pavyzdį nuo pat mažens ir dar ilgai aš į ją žiūrėsiu kaip į žmogų, į kurį noriu lygiuotis. Savo sesę laikau vienu stipriausių žmonių. Jau vien dėl to, kad mačiau, kaip ji klysta, bet nei karto nemačiau, kad pasiduotų. Ji peršoka visas gyvenimo kliūtis, todėl ji yra mano autoritetas.

Nieko neslėpdama ir sąžiningai atsakydama į klausimą apie ateities planus, galiu pripažinti, kad jie yra apgaubti tiršta migla ir abejonėmis. Jei kalbėtume ne apie ateities planus, o apie svajones – labai norėčiau būti aktore. Visada save įsivaizdavau ant scenos ir šios svajonės nenoriu paleisti. Taip pat tikiuosi, kad greitu metu mano svajonė taps ir pačia ateitimi. Priežastis, kodėl norėčiau būti aktore, yra labai paprasta – noriu žmonėms sukelti emocijų. Noriu, kad jie bent sekundei pamestų savo kasdienius darbus ir pamirštų kankinančią rutiną. Noriu padėti žmonėms gyventi spektaklyje ir padėti suprasti, kad jų gyvenimas yra spektaklis, o spektaklio režisieriai esame mes. Mano patarimas bendraamžiams taip pat susijęs su svajonėmis. Manau, kad svarbiausia yra turėti svajonę, drįsti svajoti, o tada sukurti planą, kaip tą svajonę pasiekti. Turint svajonę ir planą, yra labai svarbu pradėti veikti, o tada jau nebelieka nieko neįmanomo. Mano patarimas: mokėkite atskirti žmones – teigiamus ir neigiamus. Teigiami žmonės – artimieji, tie, kurie mus palaiko ir skatina svajoti, o neigiami yra tie, kurie vis primena, kaip viskas gali nepavykti, kad neverta bandyti. Manau, mums, jaunimui, yra labai sunku išlikti tvirtiems ir atsiskirti nuo tų, kurie mumis netiki. Tad linkiu visiems jauniems žmonės nepamiršti svajoti ir apsupti save žmonėmis, kurie skatina mus svajoti ir augti, o ne tempia žemyn.

Vis dar gyvenu Kovo 11-osios nuotaikomis, negaliu patikėti (o kiekvieną kartą prisiminus per kūną nubėga šiurpai), kad ne taip jau ir seniai mums, lietuviams, teko kovoti už savą laisvę. Džiugu, kad būtent tada, kai mūsų tautiečiams labiausiai reikėjo susivienyti ir susikibti rankomis, kad valstybė būtų apsaugota, visi stereotipai apie lietuvį, besidžiaugiantį kaimyno degančiu namu, arba lietuvį, pavydintį kaimynui žalesnės žolės, staiga išnyko, tauta susivienijo. Taigi aš didžiuojuosi ir džiaugiuosi didinga ir galinga Lietuvos istorija. Mano vaizduotėje Lietuva po 10 metų yra moderni ir simpatiška. Šalis, į kurią nori grįžti tie, kurie buvo priversti ją palikti ir ieškoti geresnių gyvenimo sąlygų svetur. Noriu matyti Lietuvą tokią, iš kurios niekas nenori išvažiuoti, kurioje norima auginti vaikus ir jiems pasakoti apie galingą Lietuvos istoriją ir dar galingesnę ateitį, kurios kūrėjai – mes. Tikiu, kad Lietuva bus jauna ir atvira naujovėms, kitoms kultūroms ir neįprasto mąstymo žmonėms. Tikiu, kad Lietuva turi milžinišką potencialą būti gyva valstybė, nepamirštanti gilių tradicijų ir šaknų. Noriu, kad Lietuva būtų vieta, kurioje kiekvienas randa savo kelią, turi galimybę tobulėti ir didžiuotis, kad yra šios šalies dalis. Manau, kad valstybė yra tokia, kokie yra jos piliečiai.

* * *

Mama Margarita Rajeckienė

Kotryna vaikystėje buvo labai nedrąsus vaikas, bet visada atvira naujoms pažintims ir naujiems iššūkiams. Jau tada pradėjo ryškėti jos organizaciniai gebėjimai. Vasarą suburdavo kaimynų vaikus, kurie rinkdavosi mūsų kieme ir žaisdavo įvairius žaidimus, piešdavo, lipdydavo ir vaidindavo. Nuo 1-os klasės, kad ir kaip jai būdavo nedrąsu, dalyvaudavo mokyklos konkursuose ir kituose renginiuose. Jos noras visur dalyvauti, bendrauti ir padėti kitiems padėjo jai tapti drąsia, komunikabilia ir nuoširdžia mergina. Niekada nevertėme Kotrynos ko nors daryti, bet visada skatinome nebijoti iššūkių ir sąžiningai pabaigti pradėtą darbą. Linkiu savo dukrai Kotrynai atrasti savo pašaukimą ir drąsiai žengti gyvenimo keliu. O mes, tavo artimieji, visada būsime šalia pasiruošę tau padėti.

Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkė Karina Firkavičiūtė

Kotryna yra įvairiapusiškai gabi mergina. Džiaugiamės, kad ji aktyviai dalyvauja ir Lietuvos karaimų bendruomenės veikloje. Jos talentai scenoje ir organizaciniai gebėjimai ryškiai atsiskleidė bendruomenės Trakuose organizuojamose karaimų kalbos vasaros stovyklose. Kotryna jose rengė ir meistriškai režisavo programas vaikams ir paaugliams, mokė mažuosius karaimų kalbos per menines patirtis. Be to, Kotryna yra nepaprastai plastiška ir turi įgimtą aktoriaus talentą. Šias savybes ji ypatingu būdu atskleidžia šokdama karaimų ansamblyje „Birlik“, taip pat ir vaidindama karaimų kalbos stovyklų spektakliuose. Mane labiausiai žavi jos kaip aktorės natūralumas ir nuoširdumas. Į kiekvieną savo vaidmenį, kad ir trumpą, ji visada įdeda labai daug širdies ir begalę simpatijos savo veiklai ir žiūrovams. Linkiu jai ir toliau gyvenime klausyti savo sielos balso ir drąsiai eiti gabumų keliu.

Trakų atviros jaunimo erdvės darbuotoja su jaunimu Akvilė Budreckytė

Savanoriauti Trakų atviroje jaunimo erdvėje Kotryna pradėjo dar prieš jos atidarymą ir jau savanoriauja daugiau negu metus. Ji išsiskiria motyvacija ir noru veikti. Turi daug gerų savybių ir kompetencijų, įgytų savanoriaujant mūsų ir kitose organizacijose. Kotryna noriai imasi naujų iššūkių, taip nuolat tobulėja. Taip pat turi lyderio gebėjimų, kitiems jauniems žmonėms yra autoritetas. Mergina organizacijos savanorių buvo nominuota kaip metų savanorė. Tikiu, kad jos ateitis bus labai įspūdinga. Turint tiek motyvacijos ir noro veikti, galima nuversti kalnus, apkeliauti Žemės rutulį ir pakeisti pasaulį. Mokytojams ir tėvams palinkėčiau ir patiems skirti daugiau laiko savanorystei ir neformaliajam ugdymui. Nes jaunas žmogus ir taip nuolat tobulėja, savanorystė jį tik dar labiau praturtina, leidžia išbandyti save skirtingose veiklose, susirasti draugų.

Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos socialinė pedagogė Jolanta Misiūrienė

Drąsi, kūrybiška, draugiška ir aktyvi asmenybė – tokia yra Kotryna. Ši mokinė geba pagelbėti visiems prašantiems pagalbos. Žodžio „negaliu“ Kotrynos žodyne nėra. Ji – gimnazijos siela, nes jos pilna visur: olimpiadose, mokinių taryboje, gimnazijos renginiuose. 2016 m. Kotryna buvo išrinkta į Trakų rajono savivaldybės Jaunimo reikalų tarybą. Mokinė aktyviai dalyvauja Trakų atvirų jaunimo erdvių veiklose. Nuo 2014 m. rudens mokinė aktyviai dalyvauja Lietuvos krikščioniškojo jaunimo blaivybės sąjungos „Žingsnis“ veiklose: rengia ir dalyvauja prevencinėse stovyklose mokiniams, kuria įvairius projektus, renginius. Kotryna be paliovos ieško įvairiausių gyvenimo galimybių ir jai sekasi. Ateityje Kotryną matau meno pasaulyje. Šiai merginai noriu palinkėti svajonių išsipildymo, įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, niekada neabejoti savimi, tikėti savo jėgomis

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
#ATEITIESLYDERIAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"