Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
ŽMONĖS

Tikra karalienė – Judi Dench apie tai, kaip rasti meilę sulaukus 75-erių

 
2018 01 08 18:41
"Man atrodo, kad vis dar esu ta pati liekna, skardžiabalsė mergina, kokių 40-ties metų amžiaus", - juokiasi Judi Dench.
"Man atrodo, kad vis dar esu ta pati liekna, skardžiabalsė mergina, kokių 40-ties metų amžiaus", - juokiasi Judi Dench.

Baigiantis 2017 metams į kino ekranus išėjo filmas „Viktorija ir Abdulas“, kuriame pagrindinį vaidmenį sukūrė žavingoji Judi Dench. Karalienių vaidmenys – pagrindinis jos pastarųjų metų amplua ir šiame naujame filme aktorė jau trečią kartą įkūnija karalienę – šį kartą „Europos močiute“ vadintą Viktoriją, kuri savo valdymo pabaigoje atsidūrė skandalo sūkuryje.

Filmo premjeros proga J. Dench davė interviu žurnalui „Hello!“. Aktorei jau 82 metai, tačiau atrodo, jog trečiojoje gyvenimo spektaklio dalyje gyvenimas jai tik prasideda. Judi neseniai „įvaldė“ iPad ir iTunes technologijas, susižavėjo audio knygomis. Duodama spaudai interviu ji atvirai prisipažįsta, kad jos santykiuose netrūksta aistros ir romantikos: rūpestingas aktorės gyvenimo draugas Davidas Millsas, su kuriuo susikibusi už rankų ji lankosi visose filmų premjerose, gyvas to įrodymas. Pati Judi filmuojasi bet keliuose filmuose per metus. Nepaisant to, jog dėl sveikatos problemų aktorei vis blogėja regėjimas, ji nesiruošia palikti filmavimo aikštelės. „Tiesiog dabar scenarijus man skaito mano agentas arba dukra“, – sako ji.

Naujame režisieriaus Stepheno Frearso filme „Viktorija ir Abdulas“ J. Dench vaidina pagyvenusią karalienę Viktoriją, kuri nepaisydama aplinkinių ir jos pačios vaikų pasmerkimo pradeda artimai bendrauti su jaunu dvariškiu iš Indijos Abdulu Karimu.

Indas musulmonas A. Karimas atvyko į Didžiąją Britaniją 1887 m. patarnauti per karalienės Viktorijos auksinio jubiliejaus iškilmes ir pasiliko rūmuose iki pat jos mirties. Jis mokė karalienę urdų kalbos, gamino jai karius ir buvo vienas nedaugelių, kurie buvo priimti į jos rezidenciją Vaito saloje. Šiems santykiams priešinosi visas dvaras ir karalienės sūnus, būsimais karalius Edvardas VII: po motinos mirties jis liepė sudeginti visus Viktorijos ir Abdulo laiškus. Neliesti liko tik dienoraščiai, kuriuos karalienė rašė urdų kalba. Apie juos sužinota tik 2003 m. ir jie tapo knygos „Viktorija ir Abdulas: Tikra karalienės ir favorito istorija“ pagrindu, pagal kurią ir sukurtas filmas.

– Judi, kaip reagavote sužinojusi apie Viktorijos ir Abdulo santykius?

– Žinoma nustebau, bet ir labai apsidžiaugiau dėl Viktorijos. Tik įsivaizduokite – jai jau daug metų, ji gyvena pagal sekundžių tikslumu sudarytą grafiką: arbatos gėrimas su vienu pasiuntiniu ketvirtą valandą trisdešimt minučių, pokalbis su kitu pasiuntiniu ketvirtą keturiasdešimt penkios... Ir šiame uždarame pasaulyje, iš kurio ji niekaip negali ištrūkti, ji randa kažką šviesaus: tą, su kuriuo galima tiesiog paplepėti. Juk žinome, kad karalienė anksti tapo našle: kai mirė jos vyras princas Albertas jai buvo tik 42-eji. Po to ji galėjo pasitikėti nebent savo draugu, dvariškiu Johnu Brownu. Tačiau greitai neteko ir jo. Su vaikais ji niekada artimai nebendravo – šie nebuvo patenkinti ilgu motinos valdymu. Todėl 24-erių Abdulas tapo jai savotišku sūnaus ir artimos sielos žmogaus įsikūnijimu.

– Sklando daug gandų, jog Viktorija ir Abdulas buvo pernelyg artimi. O kaip jūs apibūdintumėte tai, kas tarp jų vyko?

– Manau jog juodu jautė vienas kitam abipusę pagarbą. Jų bendravime buvo ir švietėjiška pusė: karalienė labai norėjo pastudijuoti Koraną ir išmokti urdų kalbą ir Abdulas, kuris buvo musulmonas, mokė ją skaityti ir rašyti šia kalba. Ir dar, jeigu pažvelgsite į Abdulą suvaidinusį aktorių Ali Fazalą, suprasite, kad būti šalia jo iš principo buvo malonu (juokiasi).

Judi Dench ir Ali Fazalas filme "Viktorija ir Abdulas".
Judi Dench ir Ali Fazalas filme "Viktorija ir Abdulas".

– Kaip sekėsi dirbti su Ali?

– Jis – lyg jaunas Johny Deppas, tik geresnis (juokiasi). Toks gražuolis ir labai aukštas. O dar Ali mandagus ir protingas, turi puikų humoro jausmą. Filmavimo metu ištisai juokėmės iš jo pokštų. Na kaip jo neįsimylėti? O juk vienoje filmo scenų jis net bučiuoja mano herojės kojas. Dieve mano!

– Filmuojama buvo vienoje karalienės Viktorijos rezidencijų – Osborne House, Vaito saloje. Ar ten pasijutote tikra karaliene?

– Greičiau pajutau tikrosios Viktorijos buvimą. Kai sėdi prie rašomojo stalo, prie kurio ji ne kartą dirbo, beveik fiziškai jauti, kad nuo jos valdymo praėjo ne tiek jau daug laiko. O paskui matai už lango medžius, kuriems daugiau nei šimtas metų ir supranti – štai jis, tikrasis pastovumas. Jie stovėjo valdant Viktorijai ir auga iki šiol. Vienu žodžiu, Vaito saloje yra nuostabu.

– Jau seniai galite sau leisti filmuotis tik tose juostose, kurios jums patinka. Kaip šiandien renkatės vaidmenis?

– Viskas priklauso nuo to, su kuo teks dirbti ir kiek naujas projektas skiriasi nuo ankstesnio. Kartais mano sprendimus įtakoja artimieji. Pavyzdžiui britų slaptosios tarnybos MI-6 vadovę M, filmuose apie Džeimsą Bondą, suvaidinau dėl vyro (Judi 30 metų nugyveno santuokoje su aktoriumi Michaeliu Williamsu ir pagimdė jam dukrą, jis mirė 2001 m.). Michaelis priprašė manęs nusifilmuoti „Auksinėje akyje“ nes norėjo girtis draugams, kad gyvena su Bondo mergina. Taip išėjo, jog nusifilmavau aštuoniose serijose ir dabar mano anūko draugai giriasi, kad pažįsta tikrąją M. O aš sakau jiems: „Taip, tai aš. Jeigu labai išdykausite, uždarysiu jus MI-6 tarnybos rūsiuose.“ Tačiau kitus filmus renkuosi ne dėl artimųjų ar linksmybių: kartais tiesiog draugai pakviečia mane filmuotis. Pavyzdžiui mano kolega Kennethas Branagh pakvietė mane vaidinti į savo kuriamą filmą „Žmogžudystė Vakarų eksprese“.

– Ir jūs iš karto sutikote?

– Žinoma. Juk tai Kennethas, mes kartu dirbome devyniuose filmuose. O viskas ką man reikėjo daryti filme, tai sėdėti, vaizduoti rusų kunigaikštienę, glostinėti du šunelius ir dėvėti daugybę brangenybių. Kai Kenas pasakė, ką man teks daryti, pagalvojau: „Na, su tuo aš susidorosiu.“ (Juokiasi) Be to, šiame filme vaidino tikrasis Johny Deppas, kas irgi buvo neblogai.

– Ar žiūrite filmus, kuriuose vaidinote?

– Retai. Nemačiau net paskutinės Bondo serijos. Tai sąmoningas sprendimas. Kine, kitaip nei teatre, negali nieko pakeisti. Teatre režisierius gali pasakyti „Kažkaip šiandien spektaklyje nekaip atrodei“ ir kitą dieną galiu padaryti geriau. Kine šis triukas neveikia. Todėl aš visada žiūrėjau filmus, kuriuose vaidinau, tik po daugelio metų: iki to laiko tiesiog pamiršti, kas vyko per filmavimą ir gali mėgautis filmu kaip paprastas žiūrovas. Tiesa, pastaruoju metu ir to nebedarau.

– Kodėl?

– Pradėjau blogiau matyti. O dar gana skausmingai reaguoju į savo atvaizdą ekrane. Su amžiumi praraja tarp to, kokią save matai ir kokia esi iš tiesų, vis didėja. Man, pavyzdžiui, atrodo, kad vis dar esu ta pati liekna, skardžiabalsė mergina, kokių 40-ties metų amžiaus (juokiasi). Ir žinote, nutariau, geriau aš ir liksiu sau ta mergina. Tokia Judi Dench man geriau patinka.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"