Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ŽMONĖS

Nevainikuotas Ugandos šachmatų karalius

 
2017 06 23 14:00
Šiuo metu Robertas Katende įvairiais būdais renka pinigus, kad galėtų įsigyti Katvėje žemės ir įrengti centrą, kuriame vaikai ne tik žaistų šachmatais, bet ir mokytųsi dirbti kompiuteriu.
Šiuo metu Robertas Katende įvairiais būdais renka pinigus, kad galėtų įsigyti Katvėje žemės ir įrengti centrą, kuriame vaikai ne tik žaistų šachmatais, bet ir mokytųsi dirbti kompiuteriu. Godos Jurevičiūtės nuotraukos

Vis daugiau nepasiturinčių Ugandos vaikų atranda šachmatus. Jie šalyje populiarėja dėl šachmatų mėgėjo Roberto Katende's, kuris prieš 15 metų suprato, jog šis žaidimas yra puiki gyvenimo lūšnynuose metafora – jis moko išgyventi, net jei esi visų puolamas.

Holivudas į Ugandą, valstybę Rytų Afrikoje, atsigręžė vos du sykius. Pirmą kartą 2006 metais, kai filme „Paskutinis Škotijos karalius“ nusprendė papasakoti apie aštuonerius metus (1971 – 1979) šalį terorizavusį diktatorių Idi Aminą. Antrą sykį – pernai dėl studijos „Disney“ filmo „Katvės karalienė“. Amerikos indės Miros Nair, Ugandoje gyvenančios jau beveik 30 metų, režisuotoje dramoje pasakojama tikrais įvykiais paremta istorija apie Phioną Mutesi – mergaitę, gimusią didžiausiame sostinės Kampalos lūšnyne Katvėje, o vėliau tapusią šalies jaunių šachmatų čempione ir atstovavusią Ugandai kelete šachmatų olimpiadų.

Phionos gyvenimas galėjo susiklostyti visiškai kitaip, jei būdama devynerių ji nebūtų sutikusi R. Katende's – krikščioniškoje labdaros organizacijoje „Sports Outreach“ dirbančio šachmatų mėgėjo. Iš pradžių organizacija Katvės vaikams rengė vien futbolo rungtynes. Tačiau Robertas pastebėjo, kad ne visi vaikai noriai jį žaidžia, tad po futbolo užsiėmimų jis pradėjo vaikus mokyti šachmatų. Per lemtingą susitikimą Phiona jau nebelankė mokyklos, nes mergaitės mama neišgalėjo jos ten leisti. Tačiau globojama Roberto mergina ne tik atrado šachmatus, bet sėkmingai baigė mokyklą, o rugsėjį pradės lankyti universitetą.

Perpildyti centrai

Pasitelkęs šachmatų lentą R. Katende jau 15 metų siekia į gera pakeisti lūšnynuose gyvenančių vaikų likimus. Šachmatų programa Katvėje prasidėjo vos su šešiais berniukais, kurie dabar vadinami pionieriais. Po dvejų metų Robertas jau turėjo 25 žaidėjus. O štai dabar programa yra vykdoma penkiuose Kampalos lūšnynuose, devyniose bendruomenėse šiauriniame Ugandos mieste Gulu. Kiekvieną jų koordinuoja buvę pionieriai. Prieš trejus metus programa netgi peržengė šalies sienas ir pradėta vykdyti Kenijos sostinėje Nairobyje. Per 15 metų šachmatais išmoko žaisti apie 1200 vaikų.

Pasirodžius filmui Robertas turi daugiau darbo nei bet kada anksčiau, o šachmatų centrai tiesiog perpildyti ir nebesugeba priimti visų mokytis atėjusių vaikų. „Vien Katvėje kasdien apsilanko per 100 vaikų. Be galo sunku, nes jie ateina ieškodami vilties ir būdų išgyventi, o kartais esi priverstas juos atstumti, – pasakoja Robertas. – Tokiu atveju jie neišvengiamai atsiduria gatvėje. Todėl kiek galėdami stengiamės juos priimti, bet ne visada galime tai padaryti.“

Penki mūšiai

Su Robertu kalbamės Kampalos mokykloje fizinę negalią turintiems asmenims paskutinę mano viešnagės Ugandoje dieną. Dėl Roberto įtempto darbo grafiko teko kelis sykius perkelti susitikimą. Galiausiai sutariame susitikti lemtingą 5 valandą vakaro, kai eismas Kampaloje tiesiog sustoja ir kartais jame galima įstrigti valandų valandas. Bijodama tokio likimo į mokyklą atvykstu kiek anksčiau ir esu nukreipiama į klasę, kurioje 9 vaikai ir mokytojas palinkę prie šachmatų lentų stengiasi vienas kitą pergudrauti. Roberto dar nėra, tad netrukdoma stebiu šį puolimo ir gynybos žaidimą.

Du žaidėjai sėdi vėžimėliuose. Vienas jų – šachmatų figūras kiloja burna. Kartais už jį tai padaro greta stovintis ir partiją stebintis berniukas. Vaikinas žaidžia gana agresyviai, bet labai sėkmingai. Vėliau sužinau, kad jis yra vienas geriausių šalies žaidėjų savo amžiaus kategorijoje. Netoli jo sėdinti mergina tiesiog krykštaudama bando įveikti savo varžovą, kaskart į mane mesdama šypsenos ar juoko palydimą žvilgsnį. O mokytojas, kurį dar visai neseniai žaisti šachmatais išmokė Robertas, kiek suglumęs žvelgia į lentą, kurioje akivaizdų pranašumą jau kurį laiką išlaiko jo priešininkė.

Kaskart daugiau neturtingų Ugandos vaikų atranda šachmatus.
Kaskart daugiau neturtingų Ugandos vaikų atranda šachmatus.

Tarp penkių mūšių laviruoju maždaug valandą – tiek, kiek vėluoja Robertas. Jis pasirodo plačiausiai šypsodamasis ir neatsiprašinėdamas paskelbia, jog šeštą valandą turi kitą susitikimą. O tada ima šnekučiuotis su šachmatais žaidžiančiais vaikais, kurie neslepia džiaugsmo jį matydami. Jokių abejonių, jog į kitą susitikimą laiku jis taip pat nespės, taip patvirtindamas Ugandoje girdėtą posakį: „Europiečiams Dievas davė laikrodį, o afrikiečiams – laiko.“

Šachmatai kaip platforma

Šioje mokykloje šachmatų kursus Robertas pradėjo vesti prieš pusantrų metų. Kol kas tai naujausia programa Kampaloje. Pasak Roberto, šachmatai yra puikus būdas sudominti vaikus, nes šis žaidimas yra tarsi gyvenimo lūšnynuose ar gatvėje metafora: „Juk žaidžiant šachmatais tau iš esmės reikia stengtis išgyventi. Privalai išsaugoti savo komandą, kai tiek daug pavojų tyko tavo karaliaus.“ Tačiau šachmatai Robertui nėra tikslas savaime. „Tai tik būdas užmegzti ryšį su lūšnynuose gyvenančiais vaikais, kad galėčiau jų gyvenimui daryti pozityvią įtaką, būdamas jų mentoriumi, padėdamas stiprinti charakterį ir ugdyti gebėjimus“, – sako jis.

Mokant šachmatų, siekiama vaikams įdiegti tam tikrų įgūdžių, kuriuos jie vėliau taikytų savo gyvenime, – problemų sprendimo, konstruktyvaus mąstymo, kūrybiškumo. Kaip teigia Robertas, jis nori vaikams parodyti, kad „nors ne visi yra čempionai, jie visi yra laimėtojai“. Vienas pagrindinių programos tikslų – padėti vaikams įgyti išsilavinimą. Šiuo metu per „Sports Outreach“ šachmatų programą stipendijas mokslams gauna 68 vaikai. 2 pionieriai jau baigė universitetą, o dar 18 vaikų šiuo metu studijuoja.

Kadangi ne visi vaikai įstoja į universitetą, kai kurie šachmatų mėgėjai vėliau siunčiami į rankdarbių kursus. „Juk negali šachmatais žaisti visą dieną“, – šypsodamasis priduria Robertas.

Mokant šachmatų, siekiama vaikams išugdyti tam tikrų įgūdžių, kuriuos jie vėliau taikytų savo gyvenime, – problemų sprendimo, konstruktyvaus mąstymo, kūrybiškumo.

Protingų žmonių žaidimas

Šachmatų treneriui nesunku su vaikais užmegzti ryšį, nes jis visiškai supranta, kokius iššūkius jie turi įveikti, kad išgyventų. Anksti tapęs našlaičiu, Robertas kurį laiką glaudėsi pas tetas Naakulabye lūšnyne Kampaloje. Namuose nuolat trūko maisto ir jam nuo mažumės teko dirbti. Nors buvo nelengva, Robertas baigė mokslus ir įgijo inžinieriaus specialybę.

Žaisti šachmatais jis išmoko visiškai atsitiktinai, dar mokykloje. Čia jis išvydo kelis vyresnius moksleivius žaidžiant jam nematytą žaidimą. Kai jų paklausė, kas tai, šie atsakė: „Tu nežinai šio žaidimo, tu – futbolininkas. O šis žaidimas intelektualams, protingiems žmonėms, – juokdamasis prisimena Robertas. – Mane tai labai paveikė. Buvau geriausias mokinys klasėje, tad kaip galėjau nežinoti protingų žmonių žaidimo?“ Todėl kiekvieną vakarą jis eidavo stebėti žaidžiančių moksleivių ir šitaip iš jų mokėsi.

Tačiau rimtai šiuo žaidimu susidomėjo tik studijuodamas universitete, nes Inžinerijos fakultete beveik kiekviename koridoriuje buvo šachmatų lenta. Ilgainiui Robertas perkando žaidimą taip, kad pradėjo atstovauti fakultetui įvairiuose čempionatuose. „Baigdamas universitetą net turėjau nuosavą šachmatų lentą. Su ta pačia lenta ir pradėjau programą Katvėje“, – prisimena Robertas.

Šachmatų programa Katvėje prasidėjo vos su šešiais berniukais, per 15 metų jais išmoko žaisti apie 1200 vaikų.
Šachmatų programa Katvėje prasidėjo vos su šešiais berniukais, per 15 metų jais išmoko žaisti apie 1200 vaikų.

Ateities vizija

Kaip ir kiekvienas geras šachmatų ekspertas, Robertas apmąsto kelis ėjimus į priekį. Šiuo metu jis įvairiais būdais renka pinigus, kad galėtų įsigyti Katvėje žemės ir įrengti centrą, kuriame būtų galima priimti 300–400 vaikų per dieną. Tačiau centre būtų mokoma ne tik šachmatų, bet ir dirbti kompiuteriu. „Šie vaikai visiškai neturi priėjimo prie kompiuterio, nieko apie jį nežino, o tokie įgūdžiai tiesiog būtini siekiant įsidarbinti“, – ateities viziją regi Robertas. Šalia šachmatų akademijos ir kompiuterių laboratorijos jis taip pat norėtų įsteigti gydymo įstaigą. Nors Ugandoje sveikatos apsauga yra nemokama, gydymo įstaigų nėra pakankamai ir jas pasiekti sunku. Be to, kartais tenka laukti mėnesius, kad pakliūtum pas gydytoją. „Vienas pionierių kaip tik netrukus taps gydytoju“, – su šypsena savo ilgalaikę strategiją dėsto Robertas.

Po interviu šachmatų mėgėjas sugrįžta į klasę, kur labai greitai apsupamas vaikų. Jis stoja į kovą su vežimėlyje sėdinčiu čempionu, šis iššūkį priima kvatodamasis. Tuo metu laikrodžio rodyklė pamažu artėja prie septynių.

Projektą „Žiniasklaida vystymuisi“, remiamą Europos Sąjungos, Lietuvoje įgyvendina viešoji įstaiga „Europos namai“ kartu su Nacionaline nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"