Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
#LEGENDOS

Broliai Trijoniai ir ansamblis „Jonis“

 
2018 08 05 12:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

„Buvome keturi kaimo muzikanto sūnūs – broliai Trijoniai“, – sakė neįtikėtino populiarumo sulaukusio ansamblio „Jonis“ įkūrėjas ir lyderis Pranciškus Trijonis. Nei bėgantys metai, nei didėjanti konkurencija neįstengė jų nublokšti į šlovės pakalnę.

Kitą rudenį 35-ąją kolektyvo gyvavimo sukaktį minės jau tik trys Trijoniai, mat jauniausią brolį Petrą jau išlydėję anapilin. Nors šeimoje būta ne vieno skaudaus išgyvenimo, Trijonių optimizmo ir linksmo būdo galėtų semtis ne vienas niurzgėti linkęs lietuvis. „Jonio“ muzika nuo 1984 metų iki šiol verčia šėlti kiekvieną jų atstovaujamos kantri muzikos gerbėją.

Per beveik 35-erius „Jonio“ gyvavimo metus grupės sudėtis keitėsi, tačiau bent du broliai Trijoniai visada buvo kolektyvo branduolys.

Šaknys likusios Šilalėje

„Nors „Joniui“ greitai 35-eri, bet jaučiamės dar labai jauni“, – plačiai šypsodamasis tikino Šiauliuose paties įkurtoje užeigoje ir gyvos muzikos klube „Juonė pastuogė“ grupės lyderis Pranciškus. Jo teigimu, „Jonio“ muzikinei stilistikai didelę įtaką turėjo Vytauto Babravičiaus (Simo) ir Algirdo Klovos, anksčiau vadovavusio ansambliui „Kikilis“, skleidžiama muzika. Vos pradėję muzikuoti „Jonio“ vyrai grojo kiek kitokią muziką nei dabar.

„Mūsų gimtinė yra Šilalės rajone, tuometiniame Obelyno tarybiniame ūkyje. Buvome keturi broliai šeimoje, visi muzikalūs, tad pradėjom groti keturiese, bet dabar „Jonyje“ esam tik dviese su Romaldu. Petro jau nebėra su mumis, o Stasys toli nuo muzikos nepabėgo – gyvena čia pat Šiauliuose ir dirba koncertinės įstaigos „Saulė“ direktoriaus pavaduotoju. O mudu su Romaldu vis dar brazdiname gitaras, mandolinas, bandžas, čirpiname lūpines armonikėles“, – pasidžiaugė P. Trijonis.

Kaip pasakojo Pranciškus, jaunystėje gyvendami tėvonijoje Šilalės rajone, jie pradėjo groti tuo metu labai populiarias grupių „Hiperbolė“, „Rondo“ dainas, bandė jėgas atlikdami dainuojamąją poeziją. Dar iki suburiant ansamblį „Jonis“ broliai tėviškėje buvo parengę bardų ir roko dainų programą, kurią rodydavo per įvairias šventes. Vėliau broliai iš tėviškės išsilakstė mokytis – kas į Kauną, kas į Klaipėdą. Pats Pranciškus po tarnybos kariuomenėje Murmanske apsigyveno Šiauliuose, paskyrimą dirbti čia gavo ir jo būsimoji žmona.

„Tėvukas buvo kaimo muzikantas, pasakojo, kad Smetonos laikais vos ne kiekviename Lietuvos kaime būdavo kokia nors muzikantų kapelikė, grodavusi vestuvėse, kituose pasibuvimuose. Dažnai jo klausdavau, kaip jie, mokėdami vos kokį dvidešimt valsų ir polkų, išgrodavo po dvi dienas trunkančiose šventėse? Tas juokėsi, kad sukdavo ratu tas pačias polkas ir valsus, ir niekas nesiskųsdavo muzikantų repertuaru“, – juokėsi pašnekovas.

Su smuiku grįžo iš Vorkutos lagerio

Sovietams okupavus Lietuvą, Pranciškaus tėvas buvo ištremtas į Vorkutos lagerį. Išgyvenęs tremtį grįžo į Lietuvą pakeliui trumpam stabteldamas Maskvoje – užsakė vienam meistrui pagaminti jam smuiką. Ko gero, kiekvienam žinomoje, „Jonio“ vizitine kortele tapusioje dainoje „Pirmas šienas“ sugulė Trijonių šeimos išgyvenimai: Žvaigždės raudonis atvarte / Ugnim žėravo nejaukia / Ir skrido bėgiais begaliniais / Raudodama dalia tremtinio. / Sapnuos vaidenas dobilai, / Kad šieną pjaut jau per vėlai, / Kad rūdys tėvo dalgį ėda, / Lankoj juk vyturiai negieda. / Ant tėvo dalgio ašmenų / Aušra žėrėdavo, menu...

Pasak P. Trijonio, iš tremties parsivežtą tėvo smuiką broliai tiek čirpino, kad galų gale jį sulaužė. Būdamas vyriausias prie smuiko baigties, ko gero, Pranciškus daugiausia prisidėjo – norėjo išmokti juo griežti, tačiau instrumentas neatlaikė tokio intensyvaus mokymosi. „Yra išlikę keletas šeimos vaizdajuosčių, kai tėvukas kaime dar groja tuo smuiku, o mes pritariame akordeonu“, – pasakojo Pranciškus. Jo teigimu, visi broliai groti mokėsi savarankiškai, jokios muzikos mokyklos nelankė. Pirmasis gitara brazdinti pradėjo Stasys, vyresnis už jį Pranciškus nutarė neatsilikti ir taip pat išmokti skambinti gitara. Romaldas entuziastingai mušė būgnus, tad broliai Trijoniai tarsi savaime susibūrė į šeimos ansamblį.

Kai Pranciškus po tarnybos Murmanske apsigyveno Šiauliuose, pradėjo dirbti tuometinėje Šiaulių televizorių gamykloje. Ten susipažino su Ričardu Gadeikiu, kuris žavėjosi tada mažai kam žinoma kantri muzika. „Jis grojo bandža, mandolina, Havajų gitara. Pats tada jau skambinau gitara, pradėjau kurti daineles. Šiauliuose lankiau Virgio Stakėno studiją, tad dviese su Ričardu pradėjome brazdinti savo daineles, tuo metu jos buvo ne visai įprasto skambesio. Vėliau prisidėjo mano broliai Stasys ir Petras, pirmą pasirodymą jau kaip „Jonio“ ansamblis surengėme 1984 metų rudenį“, – prisiminė Pranciškus.

„Jonio“ krikštatėvis – V. Stakėnas

Ansamblio pavadinimą, Pranciškaus teigimu, inicijavo bičiuliu tapęs V. Stakėnas: jis paskelbė konkursą, kad grupės gerbėjai pasiūlytų skambų ir įsimenantį brolių Trijonių ansamblio vardą. „Jonis“ buvo labai tinkamas: broliams Trijoniams iš Žemaitijos jis tiesiog prilipo. Per beveik 35-erius „Jonio“ gyvavimo metus grupės sudėtis keitėsi, tačiau bent du broliai Trijoniai visada buvo kolektyvo branduolys.

Į populiarumo viršūnes „Joniui“ kelią atvėrė grupės krikštatėviu tapęs V. Stakėnas. 1988 metais „Jonis“ ir V. Stakėnas parengė programą Palangoje vykstančiam festivaliui „Baltijos jaunystė“. Koncertą sudarė dvi dalys: V. Stakėno pasirodymas ir „Jonio“ programa. „Tą festivalį transliuodavo Lietuvos radijas. Kaimo žmonės jį klausė, po mūsų pasirodymo pasipylė skambučiai, prašymai koncertuoti. Gavome pasiūlymą programą su V. Stakėnu įrašyti į plokštelę. Pajutome užgriuvusią populiarumo bangą“, – su šypsena prisiminė grupės lyderis. Per „Jonio“ gyvavimo metus išleisti 22 garso ir 3 vaizdo albumai, dalyvauta įvairiuose folkloro ir kantri muzikos festivaliuose užsienyje ir Lietuvoje, su soliniais koncertais lankytasi JAV, Vokietijoje, Suomijoje, Airijoje, Anglijoje ir kitose šalyse.

„Tada nebuvo tokios didelės konkurencijos kaip dabar. Lietuvos televizija nufilmavo keletą mūsų dainų – „Pirmas šienas“, „Lietuva“ klipų. Pirmaisiais nepriklausomybės metais buvo jaučiamas didžiulis pakylėjimas, mus beveik visuomet rodydavo per televizijos transliuojamą „Pageidavimų koncertą“, – juokėsi Pranciškus.

„Joniamobilis“ ir čiužiniai scenoje

Koncertuoti į įvairius festivalius ir atokiausius Lietuvos kaimus „Jonis“ vykdavo net ir per sunkmetį po nepriklausomybės atkūrimo, kai Sovietų Sąjunga Lietuvai paskelbė blokadą. Pranciškus prisiminė, jog dažnai veždavosi savo čiužinius, po koncerto pasitiesdavo juos scenoje ir ten nakvodavo. Kad į festivalį ar kaimo vietovę atvyko „Jonis“, gerbėjai pamatydavo jau iš tolo: muzikantai važinėjo spalvingu „Joniamobiliu“ – ansamblio emblemomis, linksmais piešiniais dekoruotu autobusu PAZ. „Gerai atsimenu mūsų pirmąjį PAZ'ą: važiavome į pirmąjį „Visagino country“ festivalį, patys jį aprašinėjome, apipaišėme. Tų „Joniamobilių“ sudrožėme kokius tris, ilgai tokie aprūdiję autobusai nelaikydavo. Labai neekonomiškas transportas, bet talpus – galėjome susidėti visus instrumentus, aparatūrą, jeigu reikia – ir pernakvoti. Geras laikas buvo, daug koncertų“, – šyptelėjo Pranciškus.

Kai Lietuvoje prasidėjo nuosavybės teisių į žemę atkūrimas, broliai Trijoniai susigrąžino senelio turėtus 40 ha žemės. Pašnekovas juokavo, jog tą vasarą ne muzika jiems buvo galvoje: gavę seną sėjamąją broliai pabandė ūkininkauti: draugiškai rovė kelmus, lygino žemę, planavo auginti sėklinius kopūstus. Tačiau rudenį nugalėjo aistra muzikai ir nuolatiniai gerbėjų kvietimai koncertuoti. „Tada jauniausiam broliui Petrui pasakėme: „Tavęs Šiauliuose niekas nelaiko, imk tą žemę ir ūkininkauk, atiduodam tau viską. Jis išvažiavo į kaimą, mes padėjome jam susiręsti namą. Iki tol nelabai mokėjome ūkininkauti, nors tėvas visada imdavo kartu pjauti šieno, vesdavosi dirbti laukuose, ravėti daržų“, – ūkininkavimo pradžią prisiminė P. Trijonis, kai netrukus su broliu Romaldu grįžo į aktyvią muzikinę veiklą.

„Dabar kūrybos kiek mažiau, bet žmonės prisimena mūsų dainas, esame nuolat kviečiami koncertuoti miestelių šventėse, festivaliuose.“

Naujos dvasios įliejo E. Čivinskas

Pranciškaus teigimu, naują impulsą „Joniui“ suteikė laikas po 1996 metų, kai ketveriems metams buvo iširusi tuo metu labai populiari grupė „Vairas“. Jos dainininką Edmondą Čivinską broliai Trijoniai pakvietė prisidėti prie „Jonio“. Jauniausias brolis Pertas jau buvo tapęs ūkininku, tad naujos jėgos grupei labai pravertė. „Edmondas buvo labai kūrybingas, atėjęs sukūrė daug naujų dainų, jas įrašėme. Labai įdomus jų skambėjimas pritariant mūsų mandolinomis, still gitaromis, akordeonais. Ketverius metus kartu koncertavome, tai buvo tikrai puikus ir produktyvus laikas“, – anksti anapilin išėjusį kolegą prisiminė P. Trijonis.

Įvairiu laiku „Jonis“ koncertavo pastiprintas įvairiais puikiais muzikantais, tačiau broliai Trijoniai visada buvo pagrindiniai atlikėjai. Šiuo metu Pranciškus ir Romaldas groja su nuo 1988 metų „Jonyje“ muzikuojančiu Edmundu Grubliauskiu (armonika, akordeonas, lūpinė armonikėlė, vokalas), Arvydu Žiauberiu (kontrabosas, vokalas) ir Artūru Mankumi (mušamieji, perkusija).

„Dabar tos kūrybos kiek mažiau, bet žmonės prisimena mūsų dainas, ir tai labai džiugu. Esame nuolat kviečiami koncertuoti miestelių šventėse, festivaliuose. Su ypatingu jausmu rugpjūtį važiuosim į 25 metų jubiliejų švęsiantį „Visagino country“ festivalį“, – į ateitį žvelgia optimizmo ir puikios nuotaikos nestokojantis „Jonio“ lyderis Pranciškus.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
#LEGENDOS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"