Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
SPORTAS

Vaclovo Kidyko ir Andriaus Gudžiaus kūrybos paslaptys

 
2017 12 29 17:00
2010-ieji. Vaclovas Kidykas (dešinėje) su Andriumi Gudžiumi, tapusiu pasaulio jaunimo čempionu. Nuo tų metų sportininkas tarptautinėje arenoje pradėjo žertis aukso medalius/
2010-ieji. Vaclovas Kidykas (dešinėje) su Andriumi Gudžiumi, tapusiu pasaulio jaunimo čempionu. Nuo tų metų sportininkas tarptautinėje arenoje pradėjo žertis aukso medalius/ Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos

Į ketveriose olimpinėse žaidynėse dalyvavusio disko metiko Vaclovo Kidyko rankas prieš trylika metų pateko trylikametis vaikas Andrius Gudžius. Bendro ir sunkaus darbo vaisiai labiausiai sunoko po trylikos metų, 2017-aisiais.

26-erių A. Gudžius šiemet tapo pasaulio čempionu ir išrinktas geriausiu šių metų Lietuvos sportininku, o V. Kidykas pripažintas Metų treneriu.

„Jei treneris auklėtiniui parodys tris kampus, o ketvirto kampo pats sportininkas kūrybos dėka nesuras, jis niekada nebus geras atletas“.

„Iškiliausias laimėjimas gyvenime po trylikos metų darbo būti nominuotam geriausiu treneriu Lietuvoje. Man – tai skambiausia pergalė“, – savo titulu džiaugėsi V. Kidykas.

Jo auklėtinis A. Gudžius, kuris šiais metais pasaulio čempionate Londone laimėjo aukso medalį (69,21 m) ir tapo pirmu per 12 metų lietuviu, iš pasaulio pirmenybių parvežusiu apdovanojimą, per geriausių šalies sportininkų apdovanojimą dar atsiėmė prizą ir už Metų pergalę.

Disko metikas pabrėžė, kad visus tuos trylika metų jis su treneriu kūrė. O kad kūryba nėra lengva, tai gali patvirtinti patys menininkai.

„Bet koks darbas yra sunkus, bet sunkumas nebūtinai gali būti fizinis, – savo darbo ypatumus atskleidė A. Gudžius. – Sunku sugalvoti, viską sudėlioti. Ieškojimas yra sunkus, nes niekas nepasako: daryk taip ir taip, o tada tikrai turėsi medalį. Kodėl nebuvo medalių prieš ketverius metus? Nes vis dėliojome, ieškojome. Džiugu, kad pavyko viską rasti man būnant jaunam – 26 metų.“

Štai tokia yra pasaulio čempiono ir geriausio šalies sportininko nuomonė apie darbą, šiemet sunokinusį ypatingą derlių. O ką apie tai gali pasakyti pripažinto atleto treneris? Tad „Lietuvos žinios“ pakalbino Vaclovą Kidyką.

Negalima lyginti Gudžiaus ir Aleknos

– Jūs sakote, jog aukso medalį pavyko pasiekti ne dėl sunkaus darbo, o dėl kūrybos. Gudžiaus žodžiais, kūryba yra ieškojimas: ieškai, ir ateina metas, kai randi. O kokia jūsų nuomonė – iš ko susideda trenerio ir sportininko kūryba?

– Yra žmonių – neminėsiu pavardžių, kurie sako, kad disko metimo technikoje nėra ko ieškoti. Negalima Gudžiaus ir Virgilijaus Aleknos lyginti pagal išvaizdą, rankų ilgį, greitį, jėgą. Kiekvienas žmogus yra unikalus ir nepakartojamas. Todėl bandai pritaikyti metimo techniką, kuri tinka būtent tam sportininkui. Juk negali visų diskininkų mokyti mesti taip, kaip tai daro Alekna ar Gudžius. Jei treneris auklėtiniui parodys tris kampus, o ketvirto kampo pats sportininkas kūrybos dėka nesuras, jis niekada nebus geras atletas.

Andrius yra toks: kartą jam parodai kokį elementą, o antrą ar trečią sykį to rodyti nebereikia. Jis iškart viską įsisamonina.

Bet per visą jo karjerą buvo daug ieškojimų, nes sudėtinga pritaikyti vieną technikos modelį.

Kartą Andrius man sako: treneri, kodėl aš taip negalėjau mėtyti prieš trylika metų? Dėl to, kad prieš trylika metų buvo pirmieji žingsniai. Juk negali iškart diską mesti taip, kaip meta olimpinis čempionas. Tai kūrybinis procesas. Džiaugsmas, atradimas, kartais nusivylimas, bemiegės naktys. Bet šiandien turime tai, kad Lietuva yra pasaulio disko metimo sostinė.

– Disko metimo technikos elementų turbūt nėra tiek daug, kiek krepšinio derinių?

– Žinoma, kad mažiau. Bet palyginkime skaičius. Aleknos rankų ilgis yra 222–224 centimetrai, Gudžiaus – 205 centimetrai. Todėl trenerio meistriškumas yra netaikyti vieno modelio visiems auklėtiniams. Reikia išsiaiškinti, kas geriau, ar sportininkas dinamiškas, ar lankstus, ar greitas. Be kūrybos niekur nedingsi.

Smagu stebėti sportininko permainas

– Su Andriumi dirbate jau trylika metų. Jis jums yra tarsi šeimos narys?

– Pasakėte skaudų ir malonų niuansą. Sportininkas, kurį tu auklėji, pasidaro tarsi šeimos narys. Ir nepaisydamas to turi žinoti, kada pasakyti griežtesnį žodį. Kartais užtenka vien šypsenos, užtenka pasakyti, kad nevalia tinginiauti. Jei būtų susvetimėjimas, nebūtų sielos atvirumo, nebūtų kelio į pergales.

– Kaip Andrius keitėsi jūsų akyse?

Metų trenerio titulas Vaclovui Kidykui - iškiliausias laimėjimas gyvenime /
Metų trenerio titulas Vaclovui Kidykui - iškiliausias laimėjimas gyvenime /

– Kol nebuvo vedęs, perėjo visus kelius. Mane Andrius žavi tuo, kad jis yra asmenybė. Jis – rūpestingas, atidus. Nestovi vietoje ne tik sporte, bet ir save tobulindamas. Man smagu stebėti tokias jo permainas.

Puikiai prisimenu, koks jis buvo prieš dešimt, prieš penkerius metus. Ir galiu pasakyti, koks jis yra šiandien. Ši skambi pergalė pasaulio čempionate nepadarė jo pasipūtusio, jis išliko žmogus.

Teko būti viename susirinkime, kuriame jis kalbėjo vaikams. Man reikėtų pasimokyti tokios gražios kalbos. Gaila, kad jo žodžių neįsirašiau...

– Galite tuos 13 metų suskirstyti etapais?

– Įvadinis etapas buvo pažiūrėti, ko jis vertas. Toliau – vaikystės etapas, per kurį būta nuotykių. Kartą po vieno nuotykio vaikinams pasakiau – gerai, kad mus nuo namų skiria jūra. Jos nebūtų, sėstumėte į traukinuką ir iš stovyklos keliautumėte namo.

Paauglystė. 2010 metais Andrius tapo pasaulio jaunimo iki 20 metų čempionu.

Dabar jis – jau subrendęs žmogus. Bet disko metikų branda yra 28–29 metai. Jam – 26-eri. Tokijo olimpinėse žaidynėse jis bus pačioje diskininkų brandoje. Tada turėtų būti jo svariausi rezultatai.

Turi šeimos palaikymą

– Juo labiau kad jis turi priežastį disko metimo sektoriuje stengtis...

– Taip, jis turi puikią šeimą, žmoną, kuri atsidavusi sportui, dukrą ir sūnų. Jo uošvė – nusipelniusi Lietuvos sporto trenerė Nina Gedgaudienė, kuri pati buvo barjerininkė ir treniravo kitą garsią lengvaatletę Sonatą Tamošaitytę. Jis turi visapusį palaikymą. Tai ir stengiasi, nes turi dėl ko stengtis.

– Jis turi ir puikų humoro jausmą.

– Darbe Andrius yra susikaupęs, maksimalistas. O su draugais, be abejo, pokštaujantis. Kai buvo Kauno geriausių sportininkų apdovanojimai, renginio vedėjas pasakė: Andriau, mesdamas diską labai garsiai riaumoji, ar gali taip pat suriaumoti prieš publiką? Ką mąstantis žmogus atsakytų? O Andrius pasakė: „Liūtai be reikalo neriaumoja.“ Akimirksniu sugalvoti tokį atsakymą reikia aštraus proto.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJETaisyklės
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"