Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
ĮDOMYBĖS

Protėvių muzikavimas: nuo ožragių iki balalaikų

 
2018 07 11 12:00
Kanklininkų ansamblio dalyviai signataro, leidėjo Saliamono Banaičio (sėdi centre) spaustuvėje. Iš dešinės - Pranas Puskunigis./Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto archyvo nuotrauka
Kanklininkų ansamblio dalyviai signataro, leidėjo Saliamono Banaičio (sėdi centre) spaustuvėje. Iš dešinės - Pranas Puskunigis./Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto archyvo nuotrauka

Ką tik pasibaigusioje Dainų šventėje „Vardan tos...“ iš visos Lietuvos sugužėję renginio dalyviai muzikavo tais tradiciniais lietuvių instrumentais, kurių parodą šiuo metu yra surengęs Lietuvos nacionalinis muziejus.

Lietuvos valstybingumo atkūrimo 100-mečiui skirta paroda „Lietuvių tradiciniai muzikos instrumentai“, veiksianti iki rugpjūčio 26 dienos, supažindina su Lietuvos nacionalinio muziejaus muzikos instrumentų rinkiniu, kuriame saugomi išskirtiniai autentiški eksponatai. Jie, taip pat senosios nuotraukos atskleidžia liaudies muzikavimo tradicijas, instrumentų raidą, paplitimą įvairiose Lietuvos vietose.

Lietuvių muzikos instrumentų, kurie dabar laikomi tradiciniais, pirminė paskirtis anksčiau buvo ne vien muzikinė.

Daugiausia – pučiamųjų

Kaip „Lietuvos žinioms“ pasakojo parodos kuratorė, Lietuvos nacionalinio muziejaus Etninės kultūros skyriaus vyresnioji muziejininkė Lina Bukauskienė, muziejus turi didžiausią šalyje senųjų muzikos instrumentų rinkinį – 256.

„Daugiausia jų – net 159 – yra pučiamieji. Seniausi datuojami XIX amžiaus pradžia. Parodoje eksponuojami 142 instrumentai“, – aiškino kuratorė.

L. Bukauskienė svarstė, jog pučiamųjų galbūt gausiausia dėl to, kad šiais instrumentais lengviausia išmokti groti. Juos pūsdavo ne tik kaimo muzikantai, bet ir piemenėliai, kerdžiai, švenčių ar apeigų dalyviai.

Kerdžius Jurgis Biškauskas pučia ožragį. 1934 metai, Panevėžio apskritis, Kupiškio valsčius, Stičkalnio kaimas.Balio Buračo nuotrauka (Vytauto Didžiojo karo muziejaus archyvas)
Kerdžius Jurgis Biškauskas pučia ožragį. 1934 metai, Panevėžio apskritis, Kupiškio valsčius, Stičkalnio kaimas.Balio Buračo nuotrauka (Vytauto Didžiojo karo muziejaus archyvas)

„Lietuvių muzikos instrumentų, kurie dabar laikomi tradiciniais, pirminė paskirtis anksčiau buvo ne vien muzikinė. Pavyzdžiui, pučiamieji – mediniai ir rago trimitai, ožragiai, dūdmaišiai, lamzdeliai, švilpos, birbynės, švilpynės, molinukai, viliokliai, ubikai – iš pradžių naudoti ganant gyvulius, medžiojant ar atliekant švenčių apeigas.

Jie tik vėliau tapo muzikos instrumentais. Tas pat nutiko ir su mušamaisiais, ypač su saviskambiais muzikos instrumentais. Džinguliai, kleketai, terkšlės, skrabalai, žvanguliai buvo žinių, kvietimo į sueigas perdavimo priemonė, advento, Užgavėnių, Velykų, vestuvių, piemenų apeigų atributai ir ganymo įrankiai“, – pasakojo muziejininkė.

Kaimo smuikininkas. 1942 metai, Panevėžio rajonas, Kareiviškių kaimas.Jono Balio nuotrauka (Lietuvos nacionalinio muziejaus archyvas)
Kaimo smuikininkas. 1942 metai, Panevėžio rajonas, Kareiviškių kaimas.Jono Balio nuotrauka (Lietuvos nacionalinio muziejaus archyvas)

Tradicijų gaivinimas

Muziejus turi sukaupęs ir daug senųjų nuotraukų, kuriose užfiksuoti kaimo muzikantai. Iš 350 surinktų eksponuojama 40. Nuotraukos iškalbingos – jose gausu detalių, pasakojančių apie tą laikotarpį, kai instrumentu buvo grojama.

„Tikimės, kad tokiu būdu gaivindami ir saugodami instrumentinio muzikavimo tradiciją, paskatinsime meistrus daryti senuosius instrumentus, o folkloro ansamblius, tradicinės ir šiuolaikinės muzikos atlikėjus – jais groti. Juk lietuvių tradiciniais instrumentais grojama muzika yra įvairiapusė ir vertinga tautos kultūros paveldo dalis“, – pabrėžė parodos kuratorė.

Cimbolininkas. 1951 metai, Astravo rajonas, Gėliūnų kaimas.Vacio Miliaus nuotrauka (Lietuvos nacionalinio muziejaus archyvas)
Cimbolininkas. 1951 metai, Astravo rajonas, Gėliūnų kaimas.Vacio Miliaus nuotrauka (Lietuvos nacionalinio muziejaus archyvas)

Muziejininkė atkreipė dėmesį, kad paroda stengiamasi atskleisti ir instrumentų gamybos bei gyvavimo tradicijas.

Piemenėliai lamzdžiuoja. 1936 metai, Ukmergės apskritis, Žemaitkiemio valsčius, Vidiškių kaimas.Balio Buračo nuotrauka (Vytauto Didžiojo karo muziejaus archyvas)
Piemenėliai lamzdžiuoja. 1936 metai, Ukmergės apskritis, Žemaitkiemio valsčius, Vidiškių kaimas.Balio Buračo nuotrauka (Vytauto Didžiojo karo muziejaus archyvas)

„Atrinkome eksponatus, liudijančius šių tradicijų gyvybingumą ir paplitimą. Parodos lankytojai galės išvysti tiek vaikų ir piemenų pasidarytus paprasčiausius, tiek įgudusių meistrų dirbtuvėse arba gamyklose pagamintus sudėtingus pučiamuosius, styginius, mušamuosius, saviskambius ir dumplinius liaudies muzikos instrumentus“, – kalbėjo L. Bukauskienė.

Atkeliavo ir iš svetur

Kaip pasakojo Lietuvos nacionalinio muziejaus Etninės kultūros skyriaus vedėja Elvyda Lazauskaitė, seniausi muziejuje esantys instrumentai yra perimti iš Stepono Batoro universiteto Etnografijos muziejaus, Lietuvių mokslo ir Lietuvių dailės draugijų. Rinkinį papildė kraštotyrininkų būrelių, bažnyčių, pavienių asmenų dovanos. Dalis instrumentų gauti rengiant ekspedicijas, parodas, lankant muges.

Pasak parodos kuratorės, valstiečių kasdienybėje XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje atsirado ir iš kitur atkeliavusių instrumentų. Lietuviai jau muzikavo ne tik savais instrumentais, bet ir perimtais iš svetur.

Kankliuoja Petras Lapienė.Balio Buračo nuotrauka (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas) archyvas)
Kankliuoja Petras Lapienė.Balio Buračo nuotrauka (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas) archyvas)

Taip tradicinius instrumentus ėmė keisti armonikos, variniai pučiamieji, klarnetai, o Lietuvoje paplito mandolinos, gitaros, balalaikos, vienaeilės, dvieilės ir Peterburgo armonikos, lūpinės armonikėlės, koncertinos, bandonijos.

„Po Antrojo pasaulinio karo vakaronės, šventės, pasilinksminimai jau buvo neįsivaizduojami be rusiškos dvieilės diatoninės armonikos. Ji į antrą planą nustūmė senesnius muzikos instrumentus“, – sakė L. Bukauskienė.

Kerdžius Jurgis Musnikas pučia ožragį. 1934 metai, Ukmergės apskritis, Žemaitkiemio valsčius,Vidiškių kaimas.Balio Buračo nuotrauka (Vytauto Didžiojo karo muziejaus archyvas)
Kerdžius Jurgis Musnikas pučia ožragį. 1934 metai, Ukmergės apskritis, Žemaitkiemio valsčius,Vidiškių kaimas.Balio Buračo nuotrauka (Vytauto Didžiojo karo muziejaus archyvas)

Siekdami atskleisti visą tradicinių muzikos instrumentų įvairovę, parodos rengėjai kreipėsi pagalbos ir į kitus muziejus, įstaigas, privačius asmenis.

„Eksponatais ir nuotraukomis pasidalijo kolegos muziejininkai ir muzikologai iš Biržų krašto muziejaus „Sėla“, Kauno miesto, Kupiškio etnografijos, Lietuvos teatro, muzikos ir kino, Panevėžio kraštotyros, Raseinių krašto istorijos, Vytauto Didžiojo karo, Žemaičių „Alkos“ muziejų, Kintų Vydūno kultūros centro, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Lietuvos nacionalinio kultūros centro.

Lietuvos nacionaliniame muziejuje eksponuojamos aukštaičių ir žemaičių kanklės.Kęstučio Stoškaus nuotraukos
Lietuvos nacionaliniame muziejuje eksponuojamos aukštaičių ir žemaičių kanklės.Kęstučio Stoškaus nuotraukos

Prisidėjo muzikantai, meistrai ir fotografai – Gintaras Andrijauskas, Albertas Bartašius, Jonas Bugailiškis, Arūnas Lunys, Alfredas Mickus, Gražvydas Paliulis, Birutė Panumienė, Antanas Sutkus, Egidijus Virbašius“, – vardijo L. Bukauskienė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ĮDOMYBĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"