Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
POPIEŽIAUS VIZITAS

Popiežius Pranciškus po vizito į Baltijos šalis nori matyti „pasikeitusią Bažnyčią“

 
Popiežius Pranciškus / 
Popiežius Pranciškus /  Sipa/Scanpix nuotrauka

Artėjančio vizito į Baltijos šalis metu popiežius Pranciškus dėmesį skirs jaunimui ir vietinės Bažnyčios aktyvumo skatinimui, užuot susitelkęs ties santykiais su Rusija ar seksualinio išnaudojimo bažnyčios ribose skandalais, šią vasarą drebinusiais Vatikaną, rašo cruxnow.com.

„Vyriausybė paprašė, kad atvykęs popiežius pasakytų drąsinančią kalbą jauniems žmonėms bei Bažnyčiai, kad ir ji prisidėtų prie prie jaunų žmonių drąsinimo“, – teigė monsinjoras Visvaldas Kulbokas, Šventojo Sosto nunciatūros Maskvoje (Rusija) pirmasis sekretorius trumpoje spaudos konferencijoje Romoje rugsėjo 5 dieną.

Nors Vatikanas politinį popiežiaus vizito į Baltijos šalis aspektą tikisi minimalizuoti, nekyla jokių abejonių, kad Kremlius Pranciškaus kelionės metu savo žvilgsnį nutaikys į kaimynines valstybes.

Rugpjūtį vykusį popiežiaus Pranciškaus vizitą į Airiją apkartino skandalai dėl dvasininkų seksualinio išnaudojimo krizės, į kuriuos buvo įtraukti ir aukšto rango Bažnyčios dvasininkai. Tačiau besiartinantis rugsėjo 22 – 26 dieną vyksiantis vizitas į Lietuvą, Latviją bei Estiją yra vertinamas kaip galimybė popiežiaus žinutę atnešti į Europos periferiją.

Šiuo metu Europos Sąjungos dalimi esančios buvusios Sovietinės šalys vis dar kovoja su politiniu disbalansu, finansinėmis problemomis ir mažėjančiu gimstamumu. Pasak dvasininko, Lietuva vis dar užima aukštą vietą savižudybių reitinguose, čia gyvenantys žmonės neretai yra paskendę alkoholizmo liūne ir depresijoje, o daug jaunų žmonių emigruoja, ieškodami geresnio gyvenimo galimybių svetur.

Lietuva iš visų trijų taip pat yra vienintelė šalis, kurioje katalikai sudaro daugumą – Estijoje ir Latvijoje daugumą sudaro liuteronai ar stačiatikiai. Tačiau Lietuvoje akivaizdus skepsis vertinant katalikų Bažnyčią, pridėjo monsijnoras, o popiežiaus katalikybės vizija šiauriniuose forpostuose nėra iki galo pasitikima.

Dvasininkija jaunimui: nauji triukai seniems šunims

Ilgus metus Sovietų Sąjungos gniaužtuose gyvenusi Bažnyčia čia buvo atribota nuo galimybės veikti su jaunais žmonėmis, auganti dvasininkų karta neturėjo galimybės bendrauti su jaunimu ir skatinti juos įsitraukti į Bažnyčios veiklą.

„Visoje Sovietų Sąjungoje ir veikiausiai kai kuriose socialistinėse ar komunistinėse šalyse dvasininkams buvo draudžiama organizuoti veiklą su jaunais žmonėmis“, – paaiškino Visvaldas Kulbokas.

Būtent dėl to daugumai dvasininkų tose valstybėse trūksta ryšio su jaunimu. Turint omenyje, kad spalį Vatikanas rengs sinodą apie jaunus žmonės ir pašaukimą, kelionė į Baltijos valstybės popiežiui leis paskleisti vilties dvasią.

Tačiau anot monsijoro didžioji darbo dalis turės būti atlikta kalbant su vietiniais dvasininkais, kurie jo nuomone yra labai užsidarę tarpusavyje, ir skatinti dvasininkiją pasiekti visuomenę, žiniasklaidą bei nekatalikus.

„Egzistuoja drąsos, vadybos ir kūrybingumo stygius“, – Visvaldas Kulbokas teigė žurnalistams, pridėdamas, kad sovietmečiu dvasininkija atsiribojo ne tik nuo visuomenės, bet Bažnyčia apskritai susvetimėjo.

„Viena iš pasekmių yra ta, kad dvasininkai, mano kolegos, nėra įpratę dirbti su jaunimu, nes tai buvo draudžiama, – jis sakė. – Visos žinios ir bendravimo su jaunimu patirtys buvo prarastos.“

Pasak monsinjoro Lietuvoje ir Latvijoje pažiūrėjus į Bažnyčią susidaro įspūdis, kad tai – konservatyvi institucija. „Tačiau, – jis sakė, – skaitant evangeliją aš susidarau visai kitokį įspūdį.“

Ryšiai su Rusija

Nors Vatikanas politinį popiežiaus vizito į Baltijos šalis aspektą tikisi minimalizuoti, nekyla jokių abejonių, kad Kremlius Pranciškaus kelionės metu savo žvilgsnį nutaikys į kaimynines valstybes. Galų gale Pranciškus Baltijos valstybėse lankosi per jų nepriklausomybių minėjimo šimtmetį, tačiau monsijoras Visvaldas Kulbokas sakė, kad tai – tik sutapimas.

„Manau, kad Rusijoje kils klausimas, ar taip Vatikanas siunčia žinutę, ar jos nesiunčia, – sakė dvasininkas. – Tačiau aš to nesureikšimnčiau“, – jis pridėjo, paaiškindamas, kad Pranciškus nori išvengti politinių teiginių ir pabrėžė, kad vizitas yra savo prigimtimi ganytojiškas.

Visvaldas Kulbokas tikisi, kad užuot laukę hipotetinio Pranciškaus vizito į Rusiją keturi Rusijos vyskupai aplankys vieną iš Baltijos šalių.

„Jauni Rytų Bažnyčios dvasininkai nori daugiau kontakto su katalikais, tačiau suvokia, kad jų tikinčiųjų kolegų dalis nėra pasirengę. Popiežius stengiasi vengti didelį politinį krūvį turinčių iniciatyvų.“

Pasikeitusios valstybės sutinka pasikeitusią Bažnyčią

Paskutinį kartą Baltijos valstybėse 1993 metais lankėsi popiežius Jonas Paulius II, į gatves sutraukdamas minias tikinčiųjų ir smalsių stebėtojų. Pranciškaus vizitas vyks Lietuvai, Estijai ir Latvijai patyrus esminius pokyčius.

Pasak monsinjoro šį kartą popiežių pasitiks ne tokios didelės ar entuziastingos minios. Mišių lankymas valstybėse smarkiai sumenko.

„Manau, kad ši kelionė nebus tokia įtakinga, tačiau taip pat svarbu Bažnyčiai įkvėpti naujos energijos“, – sakė Visvaldas Kulbokas.

Tačiau šiuo metu virš Vatikano kabo dar vienas šešėlis, jam susiduriant su buvusio popiežiaus pasiuntinio, Italijos arkivyskupo Carlo Maria Vigano kaltinimais, kad Vatikanas pridengia Bažnyčios viduje vykstantį seksualinį išnaudojimą.

Pasak Visvaldo Kulboko, Lietuvos žiniasklaida Vatikano atžvilgiu yra „gana kritiška“ ir stengsis daryti viską, kad „Bažnyčią tapytų tamsiomis spalvomis“.

Kitaip nei Airijoje, Baltijos valstybėse nebuvo jokio didelio masto dvasininkijos seksulainio išnaudojimo skandalo.

Visvaldas Kulbokas sakė, kad seksualinis išnaudojimas veikiausiai nebus pagrindiniu rūpesčiu ir kad Carlo Maria Vigano kaltinimai Baltijos valstybėse karštos diskusijos nesukėlė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
POPIEŽIAUS VIZITAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"