Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Konfrontacija tarp Rusijos ir Vakarų: pasaka be galo

 
2018 02 13 18:34
ES vyriausioji užsienio reikalų įgaliotinė Federica Mogherini ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas /
ES vyriausioji užsienio reikalų įgaliotinė Federica Mogherini ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas / AFP/Scanpix nuotrauka

Europiečiai nesuvokia Rusijoje vyraujančios baimės, kurią generuoja Vakarų paskatinti vidiniai režimo pokyčiai, o rusai per daug lengvai žvelgia į savo skleidžiamą toksiškumą Europos Sąjungoje, kuomet Maskva politiškai ir finansiškai remia dešiniuosius ekstremistinius judėjimus, Apie tai komentare carnegie.ru svetainėje kalba Italijos tarptautinių reikalų instituto direktorė Nathalie Tocci.

Pasak ekspertės, minėti reiškiniai laikomi tiesioginiais egzistenciniais pavojais. Dominuoja giliai įsišaknijęs nepasitikėjimas vienas kito griaunančiomis intencijomis, todėl bendradarbiavimo kanalai ateityje išliks apriboti, o bendradarbiavimas pasauliniu lygiu bus konkretizuotas ir tik pereinamojo pobūdžio.

Konfrontacija tarp Europos Sąjungos ir Rusijos pasireiškia trimis lygiais: nacionaliniu, regioniniu ir pasauliniu. Visi trys lygiai yra stiprinami fundamentaliai besiskiriančių pasaulėvaizdžių. Bendradarbiavimas yra įmanomas globaliai, nelabai tikėtinas bendrų kaimynų teritorijose ir praktiškai neįmanomas namų frontuose.

Putinas buvo įtikintas, kad jeigu šie Vakarų judėjimai nebus sustabdyti, jie nulems režimo pasikeitimą pačioje Maskvoje, iššaukdami neregėtą smurtą, chaosą ir kančias.

Norminiai skirtumai tarp ES ir Rusijos yra tiksliai apibrėžti. ES ir dauguma jos valstybių narių tiki, kad jų politinė sistema yra pakankamai tvari – gali užtikrinti įstatymų viršenybę, laisvę, politinį dalyvavimą, gerovę ir saugumą savo piliečiams. Putino Rusija tiki, kad postmodernusis viršvalstybinės valdžios amžius tebuvo iliuzija ir jog pasaulis pagaliau atsibudo bei suvokė nacionalistinių valstybių, grįstų konservatyviomis socialinėmis ir politinėmis vertybėmis, realybę.

Euro zonos krizė, pabėgėlių krizė, „Brexito“ referendumas, Katalonijos separatizmas – visi šie reiškiniai Rusijoje pateikiami kaip įrodymas, kad ES, kuri pagal ją, yra hibridinis, viršvalstybinis, liberaliomis vertybėmis grindžiamas konstruktas, negrįžtamai smunka į visišką dezintegracijos liūną. Lygiai taip pat Vakarų žiniasklaida mėgaujasi pranešimais apie mažiausius politinio nepasitenkinimo signalus Rusijoje, vaizduodama juos, kaip ekonomiškai ir politiškai iškankinto, beveik bankrutavusio režimo griūtį.

Dauguma rusų teigia, kad jie nenorėtų ES žlugimo. Lygiai taip pat dauguma ES piliečių nuosekliai neigia, kad norėtų išvysti režimo pasikeitimus Rusijoje. Tačiau politikos moksluose prognozės dažniausiai yra paveikiamos aistrų. Abi pusės yra neteisios: lygiai taip pat kaip mes nepasiekėme Kanto istorijos pabaigos, ateitis neišvys ir Hobbes‘o pasaulio, kuriame tarpusavyje kovoja nacionalistinės šalys. Būtent hibridinis modelis yra tai, kas mūsų laukia ateityje.

Jeigu skirtingi modeliai ir pasaulėvaizdžiai yra linkę išlikti, ar tai reiškia, kad konfrontacija ilguoju laikotarpiu tęsis?

Taip... Ir ne.

Ne, nes tarptautinė politika yra gausi iššūkių, kurie yra tik silpnai paveikiami šio norminių skirtumų susidūrimo. Pasaulinė arena siūlo daugybę pavyzdžių, kaip ES ir Rusija dirba kartu. Jų bendros pastangos išgelbėjo Irano branduolinį susitarimą nuo Trumpo tiesioginės atakos, jie turi bendrą interesą suvaldyti Šiaurės Korėjos krizę, bendrą įsipareigojimą Paryžiaus klimato kaitos susitarimui, taip pat siekia užbaigti Sirijos karą, kovoti prieš terorizmą, iš naujo pradėti Artimųjų Rytų taikos procesą. Selektyvus įsitraukimas ir bendradarbiavimas sprendžiant pasaulines problemas yra įmanomas ir tikėtinas.

Situacija pablogėja kaimyninėse teritorijose tarp ES ir Rusijos. Jose, ypač Ukrainoje ir kitose Rytų partnerystės šalyse, šie norminiai skirtumai yra pastoviai testuojami. Putinas šį regioną mato kaip Rusijos pasaulio išplėtimo galimybę ir paskutinę gynybos liniją, skirtą užkirsti kelią eretiškų Vakarų idėjų plitimui šalies viduje. Spalvingosios revoliucijos, ES regioniniai įstatymai, NATO plėtros perspektyva paliko gilius randus Kremliuje. Putinas buvo įtikintas, kad jeigu šie Vakarų judėjimai nebus sustabdyti, jie nulems režimo pasikeitimą pačioje Maskvoje, iššaukdami neregėtą smurtą, chaosą ir kančias.

Europos Sąjunga negali ignoruoti įsipareigojimų savo narėms Rytuose – juk jos siekia europizacijos, demokratizacijos, modernizacijos. Jeigu atsuktų nugarą jų prašymams, ES paprasčiausiai pažeistų savo pačios pamatinius principus ir vertybes. Taigi, kaimyniniuose regionuose vyrauja Rusijos manija, sumišusi su nepakankama politine įtaka, o ES juose turi reiklių įsipareigojimų, bet nepageidaujamas politinis poveikis verčia nusivilti – aklavietė išliks ir ateityje. Nei ES, nei Rusija nedominuos viena prieš kitą – žymiau labiau tikėtinas yra ne tiesioginis konfliktas, o padėtis be išeities.

Pažabojus baimės ir nerimo atmosferą, Vakarų ir Rusijos konfrontaciją galima bent jau suvaldyti.

Trečiasis – nacionalinis lygis, pasireiškiantis ir Rusijoje, ir ES narėse. Rusija nuo seno įsitikinusi, kad europiečiai ir amerikiečiai yra suinteresuoti iššaukti spalvotąją revoliuciją Rusijoje. Augantis europiečių ir amerikiečių suvokimas, kad Maskva siekia kurstyti antisistemiškas, nacionalistines ir antiliberalias jėgas visomis įmanomomis priemonėmis lėmė pačią giliausią ir nesutaikomiausią jų tarpusavio priešpriešą.

Sprendimas kol kas neatrodo realus, tačiau pažabojus baimės ir nerimo atmosferą, Vakarų ir Rusijos konfrontaciją galima bent jau suvaldyti.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"