Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

Dviejų šnipų persipynusi istorija: Vladimiras Putinas ir Sergejus Skripalis (I dalis)

 
Vladimiras Putinas (kairėje) ir Segejus Skripalius / 
Vladimiras Putinas (kairėje) ir Segejus Skripalius /  Reuters/Scanpix nuotrauka

Britanijos pareigūnai buvusį Rusijos žvalgybos pareigūną Sergejų Skripalį dabar vadina maža žuvimi. Jiems vyras pradėjo dirbti praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio viduryje. Prigavę Sergejų Skripalį rusai jo taip pat labai nesureikšmino ir skyrė sumažintą bausmę. Šnipo paleidimą suorganizavęs amerikiečių žvalgybos viršininkas, apie šį iš viso nebuvo girdėjęs, rašo „The New York Times“.

Tačiau Sergejus Skripalis buvo svarbus vieno žmogaus akyse, buvusio žvalgybos pareigūno Vladimiro Putino.

Viename interviu Vladimiras Putinas yra teigęs, kad išdavystė yra nuodėmė, kurios jis negali atleisti. „Išdavikų visad laukia liūdnas galas,“ – sykį jis pasakė.

Abu vyrai savo gyvenimus paskyrė žvalgybos karui tarp Sovietų Sąjungos ir Vakarų. Kai karas buvo sustabdytas, abu bandė savaip prisitaikyti.

Vienas kilo, kitas krito. Kol Sergejus Skripalis bandė perkurti savo gyvenimą, Vladimiras Putinas ir dalis buvusių žvalgybininkų mėgino surankioti žlugusios sistemos likučius. Gavęs galią Vladimiras Putinas pradėjo kurti planus, kaip atsiskaityti su žmonėmis, išdavusiais žvalgybą tuomet, kai ji buvo labiausiai pažeidžiama.

Prieš šešis mėnesius Sergejus Skripalis su dukra Julija buvo rasti haliucinuojantys susmukę ant suolelio Anglijoje, su iš burnų drimbančiomis putomis. Vyro apnuodijimas išprovokavo Šaltojo karo lygio akistatą tarp Rusijos ir Vakarų. Abi pusės pradėjo atšaukinėti diplomatus ir svaidytis kaltinimais.

Praėjusį trečiadienį Didžiosios Britanijos pareigūnai pateikė detalią įvykių versiją ir pareiškė, kad Rusija pasiuntė porą smogikų, turėjusių ištrinti buvusio šnipo namų duris paralyžiuojančia medžiaga. Maskva tokius kaltinimus įnirtingai neigia. Britanijos žvalgybininkai teigia, kad smogikai dirbo tame pačiame Pagrindiniame Rusijos žvalgybos direktorate (GRU), kuriam kadaise priklausė ir Sergejus Skripalis.

„Mes, žinoma, pasižiūrėjome, kas tai per žmonės, ir žinome, kas jie tokie. Mes juos suradome. Tačiau nieko išskirtinio ir jokio kriminalo nėra, patikinu jus“, – taip trečiadienį apie tariamus smogikus prabilo pats Vladimiras Putinas.

Kol nėra labai aišku, koks vaidmuo Sergejaus Skripalio apnuodijimo istorijoje teko Vladimirui Putinui. Tačiau įsigilinus į abiejų vyrų gyvenimus galima matyti, kad jų keliai ne sykį susikirto.

2010 metais, kai Sergejus Skripalis kartu su dar trimis nuteistais šnipais buvo paleisti į Vakarus, Vladimiras Putinas situaciją stebėjo su besikaupiančiu įtūžiu. Paprašytas pakomentuoti situaciją politikas viešai kalbėjo apie jų mirtį. Ir jam nelabai rūpėjo, kad Sergejus Skripalis yra maža žuvis.

„Prasiturtinkite patys“

Paskutinio praėjusio amžiaus dešimtmečio antroje pusėje Sergejus Skripalis grįžo iš Madrido, į kurį Rusijos karinis atašė vyrą buvo nugabenęs slapčia. Angliakasiai, kareiviai ir daktarai ištisus mėnesius negaudavo algos. Rusijoje tvyrojo chaosas. Sankt Peterburgo atominės jėgainės darbuotojai ją užėmė ir grasino uždaryti, jei negaus atlyginimų.

Sergejus Skripalis buvo linksmas, laimingas vyrukas, mėgstantis kitų žmonių kompaniją. Kartu su juo Maskvos regioniniame gubernatoriaus biure dirbęs Olegas Ivanovas Sergejų prisiminė kaip žmogų, kuris mėgino prisitaikyti prie pokyčių valstybėje. Jis gyveno apskurusiame daugiabutyje, vairavo „Nivą“ ir nuolat pasakodavo nesibaigiančias istorijas iš tarnybos sovietų kariniame desante laikų.

Vis dėlto vienas dalykas iškrito iš konteksto: baruose ar restoranuose jis visada reikalaudavo mokėti už visus. „Tai jį išskirdavo, – sakė Olegas Ivanovas. – Nežinojau, kodėl jis taip darydavo.“ Jų kompanijoje buvo apstu pusę gyvenimo žvalgybai atidavusių buvusių Sovietų Sąjungos šnipų.

„Turite suprasti, Sovietų Sąjunga žlugo, – pasakojo Olegas Ivanovas. – Visa sovietinė ideologija taip pat išnyko istorijos vingiuose. Anuomet buvo populiarus posakis „prasiturtinkite patys“.

Tokia buvo ir Sergejas Skripalio istorija. „Jis buvo materialistas. Sergejus mėgo pinigus“, – pasakojo Olegas Ivanovas.

Tai paaiškina Sergejaus Skripalio įtariamą išdavystę. 2006 metais Olegas Ivanovas vairuodamas mašiną per žinias išgirdo draugo vardą. Prokurorai pranešė, kad Sergejus Skripalis Ispanijoje pradėjo bendrauti su Ispanijos žvalgu, suvedusiu jį su Britanijos žvalgybos agentu. Sergejus Skripalis nuo 1996 metų su juo slapčia susitikinėdavo, o už paslaptis iš viso gavo šimtą tūkstančių dolerių.

Suma nebuvo didelė – kasmet vyras gaudavo apie 12 500 dolerių. Teismo metu prokurorai prašė Sergejui skirti 15 metų kalėjimo, tačiau teisėjas buvusiam šnipui skyrė 13 metų laisvės atėmimo bausmę, nes vyras buvo linkęs bendradarbiauti.

Olegas Ivanovas tokį Sergejaus Skripalio pasirinkimą vadino suprantamu: „Praėjusio amžiaus pabaiga buvo kapitalo kaupimo laikotarpis. Pinigus kaupė visi, valdžia taip pat, įskaitant ir tokias struktūras, kaip GRU. Toks laikotarpis. Sovietų Sąjungai duota priesaika baigė galioti – bent jau man taip atrodo. Paklusti jai daugiau nebebuvo privaloma.“

Tai buvo laisvo kritimo metai. Kas galėjo apibrėžti ištikimybę?

„Maskva tyli“

Kitas karjeros laiptais kopti įpusėjęs žvalgybos pareigūnas, Vladimiras Putinas, taip pat išgyveno analogišką statuso praradimą.

Praėjusio amžiaus pabaigoje į Rusiją buvęs KGB agentas grįžo iš Dresdeno. Jis tris mėnesius negavo algos ir neturėjo kur gyventi. Tuo laikotarpiu į Rusiją grįždavo tiek daug šnipų, kad vyriausybė paprasčiausiai neturėjo kur jų apgyvendinti. Vyras atvyko namo neturėdamas nieko, tik šiek tiek grynųjų ir dvidešimties metų senumo skalbimo mašiną, kurią gavo kaip atsisveikinimo dovaną iš kaimyno Rytų Vokietijoje.

Vladimiras Putinas labai asmeniškai išgyveno tai, kad jam nepavyko apsaugoti visų savo informatorių nuo paviešinimo. Tą dieną, kai KGB būstinę apsupo protestuojantys vokiečiai, nekantraujantys perimti KGB bylas, viduje Vladimiras Putinas su kolegomis šias grūdo į katilinę.

„Maskva tyli“, – jam pasakė vienas pareigūnas. Bėgant metams šią frazę vis prisimindavo Vladimiras Putinas.

„Nuojauta man kuždėjo, kad valstybės jau nebėra“, – vėliau jis sakė.

Vladimiro Putino draugas Sergejus Rolduginas Putino biografui Stevenui Lee Myersui teigė, kad daugiau niekad nematė šio tokio susijaudinusio, kaip kalbant apie tuos Rytų Vokietijos informatorius, kurių tapatybės buvo atskleistos: „Jis sakė, kad tai yra tolygu išdavystei ir buvo labai nusiminęs, be galo.“

Tuo metu dalis buvusių žvalgybos agentų atsigręžė į Vakarus ir tapo jų informatoriais. Vladimiras Putinas negali apie juos kalbėti neslėpdamas savo pasišlykštėjimo ir vadina juos „žvėrimis“ bei „kiaulėmis“. Viename interviu jis yra teigęs, kad išdavystė yra nuodėmė, kurios jis negali atleisti. „Išdavikų visad laukia liūdnas galas,“ – sykį jis pasakė.

Atėjęs į valdžią Vladimiras Putinas su išdavikais susidorojo taip pat, kaip ir su kitomis chaotiško dešimtojo dešimtmečio blogybėmis, oligarchais ir organizuoto nusikalstamumo gaujų bosais. Pirmieji Putino valdymo metai buvo nužymėti kerštingu susidorojimu su buvusiais šnipais.

2000 metais, dieną prieš Vladimirui Putinui tampant prezidentu, Federalinė saugumo tarnyba (FST), kuriai neseniai jis pats vadovavo, nutekino Britanijos MI6 pareigūno, produktyvaus Rusijos šnipų samdytojo, tapatybę. Šis ėjimas buvo gerai apskaičiuotas. Tokia asmenine ataka siekta sugriauti žmogaus karjerą. Buvo atskleistas ir šnipo žmonos vardas bei tai, kad jis turėjo dvi dukras.

Vėliau paaiškėjo, kad tas vyras buvo žmogus, nusamdęs Sergejų Skripalį.

Šeima griūva

Sergejaus Skripalio dukterėčia Viktorija pasakojo, kad Liudmila karčiai prisiminė prieš vyrą liudijusius draugus.

Olegas Ivanovas pasakojo, kad Sergejus Skripalis tapo „neliečiamuoju“ po to, kai 2006 metais buvo nuteistas. Skripalių šeimyna, staiga tapusi visiškai vieniša, savo gėdą laikė už uždarų durų. 76 metų buvęs Skripalių kaimynas Ivanas Fedosejevas pastebėjęs, kad Sergejus dingo, padarė prielaidą, kad vyras paliko savo žmoną Liudmilą dėl kitos moters. „Buvo nesmagu apie tai klausti“, – jis sakė.

Sergejaus Skripalio dukterėčia Viktorija pasakojo, kad Liudmila karčiai prisiminė prieš vyrą liudijusius draugus. Moteris piktinosi, kad daug buvusių GRU darbuotojų po Sovietų Sąjungos griūties nutarė gyventi Vakaruose. „Ji klausdavo, kodėl niekas jų nevadina išdavikais“, – prisiminė Vikorija.

Tuo metu Vladimiro Putino Rusija klestėjo. Rusijos verslo magnatai perėjo per prezidento sukurtą pragarą, o jo paties sąjungininkai, daugiausiai buvę žvalgybininkai iš Sankt Peterburgo, užėmė svarbiausias Rusijos industrijas. Staiga Vladimiro Putino draugai atsidūrė tarp pasaulio turtingųjų.

Tuo tarpu Liudmila Skripal buvo priversta prašyti pinigų. Moteris nebeišgalėjo kas mėnesį siųsti pinigų vyrui, kurių šių reikėjo maistui ir tualeto reikmenims kalėjime, tad ji paprašė, kad savo pensiją kas mėnesį jam skirtų jos motina. Taip pat ji prašė aibės Rusijos pareigūnų, net paties gynybos ministro, kad grąžintų jos vyro pensiją.

Moteris nustojo rūpintis savimi. Šeimos butas krito gabalais – sienos iro, dėvėjosi linoleumas, teigė vėliau jų butą nusipirkusi Lila Borisovna.

Taip pat iro ir Liudmilos Skripal kūnas. Moteris pajuto endometriumo vėžio simptomus. Negydant ligos kitose kūno dalyse atsirasdavo metastazės. Buvo akivaizdu, kad kažkas labai negerai, tad Viktorija Skripal skatino moterį kreiptis į gydytojus. Tačiau Liudmila atsisakė tai daryti „iki kol Sergejus Viktorovičius negrįš namo“.

Sergejus Skripalis norėjo iš kalėjimo išeiti anksčiau, tad pateikė detalų kreipimąsi į karo teismą. Teismo metu vyras prisipažino perdavinėjęs įslaptintą informaciją Didžiosios Britanijos žvalgybos pareigūnui. Tačiau jis tvirtino supainiojęs pareigūną su verslininku, bet teismo tai neįtikino.

Kol Skripaliai laukė, jų sūnus, Saša, grimzdo į duobę. Jo gyvenimas buvo pastatytas ant tėvo kontaktų GRU: jo žmona Natalija buvo kito pulkininko dukra, darbą Saša taip pat gavo per GRU tinklą. Išaiškėjus tėvo išdavystei visa tai išslydo jam iš rankų.

Olegas Ivanovas pasakojo, kad Saša gretai metė darbą, o jo uošvis laikraščiui „Moskovskij komsolmolec“ tvirtino, kad Saša daug geria ir kad jis savo dukrai patarė su juo skirtis. Vyras susirgo kepenų liga ir būdamas 43 metų 2017-aisiais mirė.

Pasiūlyti mainai

Skambindamas savo kolegai Rusijoje Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Leonas Panetta nebuvo optimistiškai nusiteikęs.

Michailas Fradkovas trumpam nutilo ir pagalvojęs paprastai atsakė: „Penkovskis.“ CŽA vadovas apstulbo. Atsakymas atskleidė viską apie tai, kaip Rusija vertina išdavikus.

Leonas Panetta sykį buvo gyvai susitikęs su Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovu Michailu Fradkovu. Vyrai kartu vakarieniavo Vašingtone ir Leonas Panetta paklausė kolegos, kas, anot jo, buvo didžiausia Rusijos žvalgybos nesėkmė. Amerikos – jis pirmasis pasakė – buvo invazija į Iraką.

Michailas Fradkovas trumpam nutilo ir pagalvojęs paprastai atsakė: „Penkovskis.“

CŽA vadovas apstulbo. Atsakymas atskleidė viską apie tai, kaip Rusija vertina išdavikus. Olegas Penkovskis buvo GRU pulkininkas, šnipinėjęs CŽA ir Britanijos žvalgybai šeštame – septintame dešimtmečiuose. Jo perduota informacija padėjo Johno Kennedy administracijai veikti Kubos krizės metu. Tačiau sovietų valdžia išaiškino šnipą ir, kaip manoma, sušaudė.

Pokalbis telefonu vyko 2010 metų vasarą. Leonas Panetta Michailui Fradkovui skambino, tikėdamasis išlaisvinti dar vieną į GRU infiltruotą šnipą. Prieš kelias dienas Federalinis tyrimų biuras (FTB) sėkmingai įvykdė operaciją „Vaiduoklių istorijos“, kurios metu buvo suimti 10 budinčių Rusijos agentų, beveik dešimtmetį veikusių Jungtinėje Karalystėje.

„Aš pasakiau – žiūrėkite, mes juos teisime. Tai jums gali būti gana gėdinga, – prisiminė Leonas Panetta. – Tačiau jūs turite tris ar keturis žmones, kurių mes norime, tad siūlau mainus.“

Anot Leono Panettos, šiaip toks pasiūlymas būtų sutiktas neigiamai, tačiau du Šaltojo karo metų priešininkai tuo metu mėgavosi laikinu santykių atšilimu.

Tuo metu Vladimiras Putinas laikinai sostą buvo užleidęs Dmitrijui Medvedevui, o pats tapo Rusijos ministru pirmininku, taigi ir toliau buvo valdžioje, nepažeisdamas konstitucinės kadencijų ribos. Dmitrijus Medvedevas kūrė glaudų ryšį su Baracku Obama.

Po CŽA vado skambučio rusai sutiko pasikeisti šnipais.

Leonas Panetta pasakė keturis vardus, tarp kurių buvo ir Sergejus Skripalis.

Karštą liepos dieną Penktosios pataisų kolonijos sargai Rusijos Mordovijos respublikoje atėję prie Sergejaus Skripalio kameros liepė jam susirinkti daiktus. Vyras buvo nugabentas į Maskvos Lefortovo kalėjimą, kur trumpai susitiko su šeima. Iš karto po to jis kartu su kitais trimis buvusiais kaliniais buvo įsodinti į mažą „Yak“ lėktuvą. Visi kelionės į Vieną metu tylėjo.

Vėliau Jungtinių Valstijų valdomame „Vision Airlines 737“ lėktuve nuotaika buvo visai kitokia. Po pakilimo pokšėjo šampano buteliai, o federaliniai agentai sveikino į laisvę išėjusius vyrus. Vienas buvęs KGB majoras netgi pasakė įspūdingą kalbą. Jie buvo laisvi.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"