Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Dokumentika, jaukianti medicinos prietaisų industriją

 
Reuters/Scanpix nuotrauka

Ar gyvybei išsaugoti skirtos technologijos gali mus žudyti?, – svarsto JAV medicininių prietaisų industrijos šydą atskleidžiančio dokumentinio filmo „The Bleeding Edge“ kūrėjai. Filmo atgarsiai jau nuo pat premjeros sklando ne tik Amerikoje, bet ir pasaulyje. Kritikos sulaukusios kompanijos verčiamos pagaliau nustoti teisintis ir pašalinti iš prekybos nesaugius produktus.

Ragina reaguoti

„Netflix“ platformoje pasirodęs dokumentinis filmas nukreiptas į daugiau nei 400 mlrd. JAV dolerių vertinamą medicinos prietaisų rinką. Tyrimui filmo režisierius Kirby Dickas pasirinko konkrečius skirtingų kompanijų gaminamus medicininius produktus, suluošinusius daugybės Amerikos gyventojų sveikatą – iš kobalto gaminamus klubo sąnario implantus, „Da Vinci“ chirurginį robotą, kontraceptinį įtaisą „Essure“ ir chirurginį tinklelį, kurį gamina „Johnson & Johnson“. Nors nukentėjusių žmonių istorijos kelia siaubą, dokumentinio filmo kūrėjai pabrėžia, kad jų tikslas – ne šokiruoti, o užkirsti kelią tolesnei pavojingų prietaisų prekybai.

„Daugelis puikiai žino apie farmacinių preparatų trūkumus, tačiau informacijos apie medicinos prietaisų industriją yra mažai. Žmonės nežino, kad teisinis šios industrijos reguliavimas turi daug spragų. Mes norime, kad visuomenė, gydytojai ir politikai pagaliau atsimerktų, ir imtų reaguoti į problemas, kurios nėra sprendžiamos jau daug metų“, – dar prieš premjerą sakė vienas filmo kūrėjų Kirby Dickas.

Nukentėjusiųjų – tūkstančiai

Vienas nusprendusių netylėti – ortopedas Stephanas Toweris. Gydytoją ėmė vis dažniau kamuoti pasikartojantis drebulys ir atminties sutrikimai, kol vieną dieną, prieš medikų konferenciją vyras nesuprantamais tekstais aprašinėjo visas viešbučio kambario sienas. Pasibaigus rašalui, vietoje rašymo priemonės jis panaudojo muilą. S.Toweris ir jo šeimos nariai ne juokais susirūpino, bet niekas negalėjo suprasti, kas nutiko. Tiesą atskleidė tyrimai – vyro kraujyje rastas šimtą kartų didesnis negu galimas kobalto kiekis. Tuomet gydytojas suprato, kad kaltas iš chromo ir kobalto lydinio pagamintas klubo sąnario implantas. „Pakeitus implantą kitu, mano atmintis ir psichinė sveikata susitvarkė per keletą mėnesių. Niekada nebūčiau pagalvojęs, kad ortopediniai įtaisai gali sukelti neurologinių problemų“, – sako vyras.

Patirtimi prieš dokumentikos kūrėjų kameras pasidalinti sutiko ir keletas moterų, kurioms į kiaušintakius buvo implantuotas „Bayer“ kompanijos gaminamas kontraceptinis įtaisas „Essure“. Po procedūros jas ėmė kankinti aštrūs skausmai, stiprus kraujavimas ir netgi neurologinės problemos, o nepageidaujami simptomai tęsėsi net ir pašalinus prietaisą. Nors produkto atstovai aršiai ginasi ir teigia, kad tai – tik pavieniai atvejai, virtuali bendruomenė, vienijanti nuo prietaiso nukentėjusias moteris rodo visai ką kita. Uždaroje grupėje sveikatos problemomis dalijasi beveik 40 tūkst. moterų.

Reguliavimo spragos

Kritikos strėlės nutaikytos ne tik į pavojingus produktus gaminančias kompanijas, bet ir į Amerikos maisto ir vaistų administraciją (FDA). Nors administracijos atstovai turėtų rūpintis žmonių sveikatos saugumu, akivaizdu, kad tai daroma atsainiai.

Kad naujas gaminys patektų į prekybą, bandymai su žmonėmis nėra būtini – pakanka, kad rinkoje egzistuotų analogiškas produktas.

„Net jeigu kompanijos pašalins iš prekybos visus filme rodomus prietaisus, problema nebus išspręsta. Tai – sistema, kuriai reikia kur kas daugiau permainų ir griežtesnio reguliavimo. Galbūt mums nepavyks paskatinti įstatymų pokyčių ar įtikinti kompanijų, kad elementarus žmogiškumas yra svarbiau nei pelnas, bet bent jau sužadinsime žmonių budrumą. Prieš sutinkant, kad gydytojas į kūną implantuotų bet kokį prietaisą, reikia užduoti daug klausimų“, – sako filmo prodiuserė Amy Ziering.

Tarp kitko

Tarptautinio chemijos pramonės koncerno „Bayer“ gaminamas kontraceptinis implantas „Essure“ rinkoje nuo 2002 metų. Nuo to laiko užregistruota daugiau nei 30 tūkst. skundų. Nors iki tol kompanija nesiėmė jokių priemonių, po „The Bleeding Edge“ premjeros paskelbta, kad iki šių metų pabaigos prietaisas nebebus pardavinėjamas Jungtinėse Valstijose. Pasirodžius filmui, į kovą drąsiai stojo ir daugybė nukentėjusių moterų – kompanija susilaukė tūkstančių ieškinių dėl sveikatai ir gyvybei sukelto pavojaus.

Filmas tapo kirčiu ir farmacijos bei medicinos prietaisų kompanijai „Johnson & Johnson“ – kur kas atsargiau imta vertinti dubens srities organų patologijoms gydyti skirtą kompanijos gaminamą chirurginį tinklelį. Praėjusią savaitę Australijos sveikatos reikalų ministras Gregas Huntas viešai atsiprašė visų dėl šio implanto nukentėjusių moterų ir pažadėjo daryti viską, kad Vyriausybė griežčiau reguliuotų šį gydymo metodą. Apie reguliavimo pakeitimus svarstoma ir kitose šalyse.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"